Sveiki,
Pirmiausia supraskite, kad Jūsų mergytei kliuvo labai sunki pradžia. Gimė, nori valgyti, bet liežuvėlis neleidžia. Bando, stengiasi, o čia dar anstpenius (per kuriuos sunkiau traukti) uždėjo. Pakirpo pasaitėlį – vėl pokytis. Mastitas, antibiotikai – jaučia, kad mamytei negera. Nenuostabu, kad tokiam įvykių sukūry sunku įprasti ir prisitaikyti taisyklingai žįsti. Atsisakymas prieš 4 dienas galėjo būti susijęs su augimo šuoliu. Galiausiai – buteliukas, iš kurio lengva gerti, beveik nereikia vargti, tad nenuostabu, kad dabar savotiškai jo "prašo".
Linkiu nesinervinti, tiesiog apsišarvuoti kantrybe ir pasiryžti sugrįžti prie natūralaus maitinimo. Buteliuką ir visus kitus trikdžius į šoną. Gulatės abi į lovą nuogos (oda prie odos kontaktas būtinai!!!) ir mokinatės žįsti (ir žindyti). Bandot visokias pozas, nešiojimą, sūpavimą, žindymą apsnūdus, išspaudžiat kažkiek pieno ant spenelio, kad susidoėtų. Prieš įduodama krūtį galite leisti pažįsti savo mažąjį pirštelį (pasibandykit pati, kaip giliai reikia įkišti, kad būtų atkartojami žindimo judesiai, o ne čiulpimo), taip patreniruoti liežuvį (pakirpus pasaitėlį tikriausiai davė kažkokių pratimų sąrašą, tai iš principo jie visi tinkami), o kai pajusite stiprius ritmingus judesius – pirštą ištraukiat ir siūlot krūtį.
Jeigu mergytė ir toliau nenoriai žįs ir reikės papildomai primaitinti nutrauktu MP, darykite tą su papildomo primaitinimo sistema (vamzdeliai prisiklijuoja prie spenelių ir jais atiteka MP), maitinimo zondu (nuoroda), švirkštu ar taurele, dar būna buteliukai su šaukšteliu.
Loading ...
Prisijungti
Nariai
Paieška 
Pradžia
Pridėti naują temą
Atsakyti į įrašą
Cituoti ir atsakyti 
Prisegti šį įrašą 
