GERIAUSIA PRADŽIA: 2. NAUJAGIMIUI DRAUGIŠKA LIGONINĖ

  • Posted on birželio 11, 2010 at 7:16 pm

Kadangi dauguma moterų gimdo ligoninėse (arba gimdymo namuose), didelė dalis sėkmės priklauso nuo gimdymo skyriaus personalo supratimo ir veiksmų. Taigi geriausia gimdyti „naujagimiui draugiškoje“ ligoninėje. Lietuvoje jau yra kelios šį vardą pelniusios gimdymo pagalbos ir motinos ir vaiko sveikatos priežiūros įstaigos. O visos kitos aktyviai jo siekia ir stengiasi savo veikloje įgyvendinti principus, patvirtintus Pasaulio sveikatos organizacijos ir apibūdinamus kaip „Dešimt žingsnelių link sėkmingo žindymo“:

1. Šios įstaigos turi visiems darbuotojams prieinamą rašytinę žindymo skatinimo ir rėmimo programą. Ją taip pat primena ir matomose vietose pakabinti plakatai su „Dešimčia žingsnelių…“

2. Visi įstaigos darbuotojai turi būti išmokę šią programą įgyvendinti ir tai daro praktiškai. Jie mokomi individualiai ir grupiniuose kursuose, išlaiko pasiruošimo egzaminus.

3. Jau nėštumo metu moterys supažindinamos su kūdikio žindymo privalumais, dirbtinio maitinimo pavojais ir maitinimo krūtimi principais. Tai atlieka nėščiųjų sveikata besirūpinantys moterų konsultacijų gydytojai ir akušerės. Jie rengia ir grupines paskaitas, tačiau subtilius asmeninius klausimus (pavyzdžiui, moters abejones dėl jos krūtų ar spenelių ypatybių) stengiamasi aptarti individualiai. Siekiama, kad reikalingą informaciją būsimoji mama (dar geriau, jeigu dalyvauja ir tėvelis, močiutės…) gautų iš anksto ir turėtų pakankamai laiko ją apsvarstyti. Juk, pavėlavus tai padaryti iki gimdymo, paskui gali kilti nesusipratimų, jeigu norima labai greitai pakeisti susiformavusią moters ir jos artimųjų nuomonę ar galbūt net tvirtą apsisprendimą dėl to, kaip ji maitins gimusį savo kūdikį.

4. Kūdikio žindymas pradedamas tuojau po gimimo (per pirmąjį pusvalandį). „Naujagimiui draugiškoje“ ligoninėje tai daroma nedelsiant ir neribojant trukmės. Motinai sudaromos sąlygos glausti naujagimį prie krūties tuojau pat pagimdžius. Visos kitos, mažiau svarbios, procedūros, tokios kaip virkštelės nukirpimas, naujagimio svėrimas ir prausimas, atliekamos vėliau. Naujagimis ant motinos kūno dedamas nuogas, nesuvystytas. Tuo užtikrinamas tiesioginis oda prie odos kontaktas, reikalingas abiem. Motinai, nes refleksiškai stimuliuoja gimdos susitraukimą, svarbų visiškam placentos išstūmimui, kraujavimo stabdymui ir gimdos grįžimui į normalią būseną. Naujagimiui, kadangi sąlytis su motina apsaugo nuo atsiskyrimo streso, jos skleidžiama šiluma kūdikį tobulai šildo (abu galima užkloti viena antklode, jei reikia – iš anksto sušildyta), o ant odos apsigyvenanti normali sveikos motinos mikroflora apgina naujagimį nuo hospitalinės (ligoninės) infekcijos.

Nenustebkite, jei naujagimis, pirmąjį kartą paguldytas jums ant krūtinės, neskuba tuojau pat apžioti spenelio ir žįsti. Tai bus palaipsnis procesas. Iš pradžių vaikas tik nurimsta, vėl pajusdamas motinos kūno šilumą ir įsiklausydamas į pažįstamą jos širdies plakimą. Paskui jis užuodžia nuo krūties sklindantį būdingą kvapą. Kūdikio burnoje ima rastis seilių. Tada jis tiesia rankutę, grabaliodamas pirštais ieško spenelio ir tarsi matuoja nuotolį. Jeigu tas „kelias“ tolimas, tai yra neužtenka vien pakelti galvą, kad pasiektų tikslą, naujagimis pamažu šliaužia prie jo atsispirdamas kojomis (tai – šliaužimo refleksas). Tie pirmieji judesiai dar labai nerangūs ir lėtoki, tačiau tikslas aiškus ir jis galop pasiekiamas.

Taigi, kol naujagimis iš tiesų pradeda žįsti motinos krūtį, būna praėję vidutiniškai penkiasdešimt minučių po gimimo. Dar apie pusvalandį tęsiasi pats pirmasis jo „balius“. Kaip ir suaugę žmonės, ne visi naujagimiai vienodi. Energingieji žinda stipriai ir godžiai, tinginėliai ir svajokliai mėgsta pailsėti, valgo gerokai ilgiau, su pertraukėlėmis.

Po Cezario pjūvio gimusiems galioja tos pačios taisyklės, tik labiau saugomas motinos pilvas. Jeigu operacija atliekama su vietiniu nuskausminimu (stuburo, arba epidurine, nejautra), naujagimį prie krūties glausti galima tuojau pat, o jeigu operuojama su bendra nejautra – tada, kai motina atsibunda po narkozės.

Kalbos apie tai, kad pagimdžiusi moteris dar neturi pieno, ataidi iš tų laikų, kai naujagimiams paprasčiausiai nebuvo leidžiama normaliai žįsti.

5. Motinos išmokomos išsaugoti ir skatinti pieno gamybą krūtyse tuomet, kai jos laikinai (o kartais ir nuolat) negali žindyti pačios. Pavyzdžiui, dar nepajėgus žįsti labai neišnešiotas naujagimis kurį laiką maitinamas per zondą. Geriausias maistas vis tiek yra motinos pienas, todėl pravartu mokėti ištraukti jį rankomis ar pientraukiu. Sergančiai motinai gydyti naudojamos radioaktyvios ir ląstelių augimą bei dauginimąsi stabdančios medžiagos, patekusios į krūtų pieną, gali būti kenksmingos kūdikiui. Tuo metu pienas taip pat reguliariai ištraukiamas, kad laktacija nesibaigtų ir, terapijos kursui pasibaigus, moteris galėtų žindymą sėkmingai tęsti.

6. Naujagimiai maitinami tik motinos pienu, jiems neduodama jokio kito maisto ar gėrimo, jeigu tam nėra medicininės priežasties. (1) Pagimdžiusios moters pienas, tiksliau – priešpienis (arba krekenos), naujagimiui yra be galo naudingas. Kūdikis nukenčia, jeigu jo negauna, o kitoks maistas gali trikdyti virškinimą, sukelti alergiją ir kitas problemas. (2) Bet koks kitas maistas ar gėrimas, duodamas naujagimiui, slopina motinos laktaciją, nes dalinai ar visiškai pasotindamas retina, trumpina ir silpnina naujagimio darbą žindant, tai yra iš krūties pašalinant ten jau pasigaminusį pieną ir „užsakant“ naują. (3) Įpratęs prie čiulptuko (jei tuos kitus skysčius gauna iš buteliuko), naujagimis gali nebenorėti imti krūties arba žinda ydingai – čiulpia tik spenelį, jį žalodamas.

7. Motina su naujagimiu gali būti kartu visą laiką. Tai labai svarbu judviejų tarpusavio psichologiniam ryšiui, o ypač kūdikio saugumo jausmui užtikrinti. Būdama kartu, motina gerai pažįsta savo vaiką, supranta jo poreikius ir gali žindyti kūdikį visada, kai jis išalksta. Naujagimio lovytė stovi greta motinos lovos, tačiau geriausia, jeigu ji panaudojama tik kaip „atsarginė vieta“, o mažylis guli ir miega prisiglaudęs prie mamos.

8. Skatinama žindyti kūdikį pagal jo poreikius. Esant reikalui, gimdymo skyriaus personalas padeda patarimais ir praktiškai. Juk motina gali turėti ir klaidinančios informacijos, pavyzdžiui, iš vyresnės kartos seniau gimdžiusių moterų, prisimenančių, kaip jos žindydavo griežtai pagal laikrodį, su ilga nakties pertrauka… Pats kūdikis turi būti žindymo „direktorius“, jis geriausiai jaučia, kada išalksta ir kiek jam reikia suvalgyti, kad pasijustų sotus, nebadautų ir nepersivalgytų. Beje, naujagimis ir pirmųjų mėnesių kūdikis auga labai sparčiai, maisto medžiagų ir energijos savo organizmui jis naktį sunaudoja ne mažiau negu dieną. Motinos pienas labai greitai suvirškinamas ir įsisavinamas. Taigi ir žindyti tokį kūdikį kelis kartus per naktį yra normalu.

9. Neduodama krūtimi maitinamiems kūdikiams jokių čiulptukų. Šie daiktai ypač pavojingi pirmosiomis savaitėmis, kol dar neįsitvirtinę žindymo įgūdžiai. Plačiau apie tai rašiau skyrelyje „Naujagimio draugai ar priešai?“, o kaip čiulptukai gali lemti žmogaus burnos ir veido vystymąsi, aptarsime tolėliau skyriuje „Žindymas ir stomatologija“.

10. Drauge su pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis (poliklinikomis, ambulatorijomis) inicijuojama ir globojama žindančių motinų savitarpio paramos grupių veikla, o iš gimdymo įstaigos išvykstančios motinos informuojamos apie jas. Ten visada galima pasitarti, o geri pavyzdžiai patraukia ir padrąsina.

Be Sociable, Share!

    14 Comments on GERIAUSIA PRADŽIA: 2. NAUJAGIMIUI DRAUGIŠKA LIGONINĖ

    1. Aiste_K parašė:

      Šiuo klausimu tikrai galiu pagirti Vilniaus gimdymo namus! Personalas gerai apmokytas patarti žindyvėms, ir kiekvienai norinčiai tikrai parodoma ir paaiškinama.

    2. neda parašė:

      Siuo metu 38 savaite nestumo,ir neapsisprendziu kur reikes gimdyti,nes pirmaja gimdziau Antakalnyje,bet kuo daugiau domiuosi apie zindyma ,beje labai noreciau padekoti gyd.Vitkauskui uz nepaprastai svarbia ir issamia knyga esu begalo suzaveta ir labai dziaugiuosi kad galejau apie ja suzinoti ir zinoma perskaityti,manau kad dabar problemu nekils del zindymo ,kaip su pirmaja.tai vat kas mane ir atgraso nuo antakalnio,nueinu echoskopui pas ta pacia docente pas kuria gimdziau,bet kuo labiau prisimenu pirmaji gimdyma tuo labiau nuo sios ligonines tolstu ,o gal man nereiketu taip kreipti demesi ,o tiesiog zinant kaip ligonines personalas turi ir privalo elgtis po gimdymo tiesiog issireikalauti iskarto po gimimo kudikio dejimo ant kruties ,nes man kaip gime ant stalo tai pakele parode ir ate tiutiu,pasvere sutvarke suvyniojo kaip bobute ir pagulde prie lango ,o mane sekmingai dar visa valanda ar dvi tvarke siuvo ir t.t. na ir atsisveikinimui prinese ta kokoniuka prasege krutine akusere kai spustelejo kruti kad priespienis pasirodytu tai maniau kad i kelnes is skausmo privarysiu pridejo mazaja ir kelias sekundes leido pazysti,na ir mane i palata o ja kazkur ..poto vyras leke isidemeti veidelio kad tik svetimo neatnestu,na ir ka jau bekalbeti apie poto prieziura ,kai atnese vakare suvyniota nieko nepaaiskino nei kaip pampersus pakeist sake kad is ryto ateis padet ,o as kaip ziopla bijodama prisiliest prie to vaikelio net nepakeiciau sauskelniu ,zodziu ten i tokius „menkniekius niekas demesio nekreipia.na ir apie zindyma jokios net kalbos ,tik ziuri kad kasdien vaikas svorio netekineja ,o po 3 paru kai jau buvo netekusi 500gramu ,o gime 3820 manau labai daug isleido namo.ir didziausia itaka mano nezindymui padare vaiko atpylinejimas siaubingas ,poto tik suzinojau kad kai ateidavo laikas maitinti pradedavo atpylineti ,man ir reikedavo nelaukiant to nelemtojo laiko maitint,o didziausia „patarima “ apie zindyma gavau is ten dirbancios gyd.Kristinos,kai nuvaziavome po 2 savaiciu pasikonsultuoti kodel vaikelis toks neramus valgo daznai ir praktiskai nemiega o verkia ir verkia ,tai ji paklause kiek kartu maitini,as sakau kad nesuskaiciuoju kiek praso tiek ir duodu ,o ji ir sako cituoju:-Vaikeli,pasidaryk kas 4 valandas ,o tai niekur neiseisi.tai vat po menesio teko i misinukus pereit nuo kurio turime puikiauisia 4 priekiniu dantuku eduoni,na ir 3 metuku atsisveikinome su dviem penktais dantimis su baisiausiomis skylemis.Dabar esu pasiryzusi kalnus nugriauti ,kad tik ismaitinciau maziausiai 2metus ir tik dekoju Jums gydytojau uz sia nuostabia knyga ,kuri turetu buti privaloma kiekvienos nesciosios pirkiniu sarase,si vaikeli pasirizusi maitinti krutimi,nesioti su savim nesioklese slinge vaikjuosteje ,ir keisti tik daugkartinemis sauskelnemis.o visas senas knygas apie kudikio zindyma ismeciau i siuksliu deze be jokios grauzaties .tai noreciau patarimo is turejusiu patirti keliose ligoninese ,ir ar verta vaziuoti i kita ligonine,nors jauciuosi kaip ir isipareigojusi gimdyt antakalnyje,na kas gimde tyzenhauzuose tai tik geriausi prisiminimai.Aciu

    3. Brigita parašė:

      Neda, aš iš Vilniaus važiavau į Kauno krikščioniškuosius gimdymo namus. Kaip pirmam kartui, tikrai nesigailiu. Viskas buvo taip, kaip ir rašo apie naujagimiui draugiškas ligonines. Apie VGN (Tyzenhauzus) girdėjau labai skirtingų atsiliepimų, tad pabijojau. Bet dabar, po Krikščioniškųjų patirties, kai žinau, kas ir kaip turi būti, antro gimdyti į Kauną gal nebevažiuočiau. O Vilniuje rinkčiausi tik VGN ir nieko kito. Manau, kad ir Jums reikėtų negimdyti Antakalnyje, jeigu tokie nemalonūs prisiminimai. Kaži, ar išsireikalausite to, ko norite, nes jie neturi naujagimiui draugiškos ligoninės statuso, o VGN turi. O ir šiaip, mažas džiaugsmas gulint ant gimdymo stalo kažko reikalauti.
      Kai papasakojote apie Antakalnį, dar kartą įsitikinau, kaip nuostabiai man pasisekė. Sėkmės apsisprendime 😉

    4. brazde parašė:

      Pirmagimę gimdžiau Jonavos ligoninėje čia gal ir atitinka pasakymas naujagimiui draugiška ligoninė, personalas labai rūpinosi mumis tik mediciniu aptarnavimu, apie žindymą nesulaukiau jokios konsultacijos (tai buvo prieš 2 gerus metus), o antrąją gimdžiau jau Kauno klinikose čia atvirkščiai daug buvo kalbama ir patariama apie žindymą, mano sveikatos nė karto nepasiteiravo, dukrai visi reikalingi tyrimai padaryti, kas liečia dukros higiena tai nė karto nebuvo medicininio personalo apvalyta buvo tik pasakyta antras vaikas viska zinote mokate čia jau kai palatoje gulėjome abi. tad po dviejų parų mus išleido namo. Nepatiko man čia viskas vyksta konvejeriu, man didelis džiaugsmas vaiko atėjimas į pasaulį, o joms tik kad greičiau lovą atlaisvinti. Na tiesiog gal tuo metu pataikiau ant nekokio personalo. Sėkmės visoms.

    5. mamyte parašė:

      teko gimdyti kauno antroje ligonineja, zinojau kad ten palinki ligonine kudikiams, bet buvau nustebus kaip pirma nakty po gimdymo (cezaris buvo atliktas) vaikas speige reke apie 10 val nakty atejus akusere man suleisti vaistu pasake- eikit misinuko pasimt , mes griestai atsisakem, tai ji pasake kas cia tokio ir isvis prisipratinsit ant ranku ka namie darytsit(tuo metu vyras nesiojo musu dukryte) tai vat kokios darbuotojos dirba, aisku buvo kitu kurios uz mane labai dziaugesi nes pienukas bego ciurkslem aiskino man viska kad tik maitinciau masazus dare kad neprarasciau pienuko esu labai dekinga 2 akuserem

    6. Mamule Mu parašė:

      Pritariu: ligoninėse, kaip ir bet kur kitur yra visokių specialistų; ir tų, kurie daro daugiau nei jiems priklauso, ir tų, kurie savo neišmanymu ir nenoru tobulėti gali netgi pakenkti. Taigi turbūt negalima daryti apibendrinimų, kuri ligoninė yra palankiausia naujagimiui ,o geriausia pradžia savo kūdikiui turbūt turi pasirūpinti pirmiausia pati mama. Kadangi mums, šiuolaikinėms, išsilavinusioms moterims, įsiklausyti į savo kūno signalus ir jais pasitikėti, dažniausiai yra labai sunku, o mamų, močiučių, draugių, ir deja, daugelio medicinos personalo, žinios yra arba pasenę arba netikslios, geriausias patarimas turbūt būtų į savo ligoninės krepšį šalia sauskelnių, įklotų ir kitų daiktų mamai bei vaikui, įsimesti ir kokią nors knygą apie žindymą, kad kilus bet kokiam klausimui dar ligoninėje iš karto atsiverstum ir būtų aišku.
      Kadangi rašau šiame forume, tai, turbūt nenustebinsiu pasakiusi, jog ypatingai rekomenduočiau būtent dr. Vitkausko leidinį, kuriame gausu tiek naujausių moksliniais tyrimais pagrįstų duomenų apie žindymą, tiek mūsų genuose slypinčios tūkstančių motinų praktinės patirties apibendrinimų.
      Jei ši knyga bus palatoje šalia jūsų lovos, o vaikelis joje, jei būsite tvirta ir atsisakysite mišinukų, čiulptukų, pientraukių, specialių arbatų ar vaistų, atskiros lovelės, laikrodžių ir jūsų širdies balsui prieštaraujančių patarimų, bauginimų, jog pvz., antrą parą vaikas klyks, jam trūks pieno, o jūsų krūtys sprogs, viskas turėtų būti gerai bet kurioje ligoninėje, kurioje apsispręsite gimdyti. Prašykite pagalbos, klauskite, o svarbiausia stebėkite save, savo organizmą ir savo kūdikį – jie neklystamai pasakys, kiek, ko ir kada tiek jums, tiek vaikeliui valgyti, miegoti kartu ar ne (svarbiau kažkokia tariama higiena, abejotinas nesaugumas ar besimezgantis jūsų ryšys) ir tt.
      Pačios geriausios pradžios jums visiems!

    7. Ruta2 parašė:

      Pritariu mamyčių pasisakymams dėl Antakalnio, nors ir turi jie tą NPL statusą bet jau ne viena draugė ar pažįstama skundėsi personalo negebėjimu dirbti. Pvz vaikas gimė per anksti, po CP, tai parą laiko motinai išvis jo nerodė, tik reikalavo pieno pieno PIENOOOO – o kad pas ją tik priešpienuko lašeliai vos būdavo, ji iš to streso ko nenumirė, o pienas tik į penktą parą atsirado. Po to perkėlė į Santariškes, kur jau sakė geriau buvo, bet… dabar ji maitina mišinėliu. Va taip. O man pasisekė – Mažylyje Kaune nors ir dar nės ‘statuso’ bet personalas tikrai daro viską kad padėtų mamai, mažiukė po CP jau už valandos pienuką mano valgė, o po nepilnų 12 valandų jau buvom kartu abi palatoj. Va taip va. PS – ne veltui daug vilniečių Trakus renkasi gimdyt. Kaunas tolokai visgi.

    8. Small parašė:

      taip pat teko gimdyti Antakalnyje. Antrakart turbut nenoreciau ten grizt. kai jau buvau „susiuta“ ir gimdymo priemusios gydytojos bei akuseres jau nebebuvo, atejo kazkokia „teta“ ir net neperspejusi, kad spustelejo pilva, jog instinktyviai (issikankinusi po gimdymo ir nebesitikedama dar kazkokiu proceduru) sugriebiau jai uz rankos, ponia baisiausiai supyko, visa nepatenkinta paeme kudiki, kuris taip garsiai reke nesamas koridoriumi, kad dar ir dabar sirdi suspaudzia prisiminus.
      kadangi pagimdziau nakti, vaikuti atveze ryte. pirma dienos puse buvo meguistas, o popiet jau aktyviai glaudziau prie kruties. maziukas vis ziojosi, bet niekaip negalejo pagauti papuko. nakti taip isireke, kad nebezinojau, ka daryt. prakaitas tiesiog lasais kapsejo palinkus prie kudikio. kaimynysteje gulejo gimdyve su ramiu leliuku. jauciau dar didesni diskomforta ne tik del saves, bet ir del salia bandacios pailset moters. virs lovos pamaciusi mygtuka spustelejau. signalas koridoriuje monotoniskai zirze gal kokia valanda kol atejo apsimiegojusi slauge (ne itin geranorisku veidu), paaiskinau situacija, kad neiseina pamaitint vaikucio. tuomet nuejo sutaisyt gliukozes, grizo ne anksciau kaip po pusvalandzio (tuo tarpu lelius tiesiog klyke). takart tas skystukas numalsino alki ir pavarges maziukas ismiegojo likusias kelias nakties valandas. ryte vel bandziau maitinti, klausiau vizituojancio personalo, kodel neiseina kudikiui paimt papuko, gal speneliai blogi ir t.t. visos tik abejingai paguzciodavo peciais ir pasakydavo: turi valgyti. isgelbejo tik uzsukusi gimdyma priemusi gydytoja (ne savo budejimo laiku, o todel, kad kaimyne gimdyve buvo jos paciene, be to ir mes su vyru simboliskai gimdymo metu jai atsidekojom)tada pajutau, kad kazkas pagaliau man skyre laiko ir demesio, pabandem kartu glaust kudiki prie kruties, paaiskino, jo gali buti, kad jam truksta jegu issitraukt pienuka. pasake, jog tokiais atvejais, galima nueit misinuko i naujagimiu skyriu (iki tol niekas to net nepaminejo). uzteko pora kartu pamaitint misinuku ir maziukas po truputi pats pradejo traukt pienuka. aisku ir toliau sunkiai pagaudavo papuka. tik veliau pati issiaiskinau, kad tam reikalui greiciausiai butu pagelbeje antspeniai. brolio zmona tokiu budu sekmingai isprende sia problema. nors nemazai skaiciau pries gimdyma, galiu kaltinti savo ziniu stoka, bet kam tokiu atveju reikalingas ligonines personalas ir ju sukaupta patirtis?
      esu dekinga tik savo vyrui, kad siandien sekmingai zindau vaikuti. tas kelias dienas praleistas ligoninej dienom jis kartu su manimi glaude naujagimi prie kruties, drasino, kai buvau jau benuleidzianti rankas ir pamastydavau apie misinuka, kad tik vaikutis nurimtu.
      gal butu kitokie prisiminimai, jei viskas butu klostesi sklandziai. manau, man nepasiseke su tuo metu budejusiu personalu, nes pries israsant is ligonines i palata uzsuko puiki moteris, kuri nuosirdziai pasidomejo musu (gimdyviu)sveikatomis, pasiziurejo ar turime pakankamai pieno, negailejo patarimu, pasirupino, kad gauciau pietus pries isvaziuodama.
      busimos mamytes, linkiu, kad su SAVO MAZUOJU STEBUKLU susitiktumete draugiskoje aplinkoje tarp rupestingu zmoniu, sekmes jums 🙂

    9. […] šie žingsneliai svarbūs žindymui, galite pasiskaityti gyd. K. Vitkausko straipsnyje. O jeigu gimdėte šiais metais (medicinos įstaigoje Lietuvoje), galite užpildyti Naujagimiui […]

    10. Tevas parašė:

      Sveiki, pradžiai norėjau pasiteirauti ar Jūsų knygoje yra patarimų kaip elgtis jei naujagimis neima krūtinės, t.y. nuo pat pradžių, dar ligoninėje nei karto nebuvo teisingai paėmęs krūtį? Mačiau kad žmona parsinešė Jūsų knygą, be to labai nori pati žindyti vaikelį, ko kol kas nepavyksta, tenka nusitraukinėti ir didžiąją dalį primaitinti mišinuku. Konsultuojamės su savanorėmis mamomis iš „pradžių pradžia“ organizacijos, bet nors informacijos pateikia labai daug ir naudingos, bet viskas vyksta internetu, nes mūsų mieste nėra savanorių kurios galėtu pagelbėti gyvai, tai kol kas nepavyksta. Be to Panevėžyje neradau visai kad kas nors konsultuotu tokiomis problemomis.
      Situacija tokia, kad tik gimus vaikelis neišlaike burnelėje krūties, akušerė tik gimus suvilgė vaikeliui lūpas mamos pienuku vaikelis pabandė pažįsti, bet pora kartų patraukęs vis paleisdavo krūtį (dabar dar manau, kad neteisigai apžiodavo), bandėm visą parą pamaitinti savo jėgomis ko pasakoje nepavyko ir seselė po paros pabandė padėti ir parodyti kaip turi būti vaikelis laikomas (padėtis vaikelio galvutė ties mamos alkūne, krūtinę kita ranka kišti vaikeliui į burnyte), nepavykus pamaitinti taip, pasiūlė nedirginti vaikelio ir jei per 15- 20min nepaima maitinti švirkštu, o jei trūksta pridėti mišinuko. Žmona pasiteiravo apie antspenį, klausė gal padėtu, tai jokio atkalbinėjimo nebuvo tik pasakė kokį dydį bandyti. Apie 4 parą (tiek laikė dėl geltutės stebėjimo) seselė pasiūlė buteliuką, nes anot jos „kaip galvojam sumaitinti švirkštu 40- 60ml pieno/mišinuko“, tuomet sumaitindavom jau apie 20ml.
      Grįžus iš ligoninės žmona dar bandė maitinti krūtine (būdavo 2-3val žįsdavo, galvodavom kad viskas gerai), bet dėl neteisingo paėmimo įskaudo krūtines, o vaikelis pasirodo nepavalgęs likdavo, sumaitinom mišinuką ir iškart pradėjo ramiai miegoti. Krūties visai pradėjo nebeimti, dar bandėm taureles ir švirkštą, bet daugiau išlaistydavo ir labai neramiai miegodavo.
      Ieškom pagalbos ir dar tebeieškom. Šiuo metu aš matau kelias problemas, motinos krūtinė didelė ir „skysta“, reikalinga nustatyti teisingą padėtį, ir nuo pat gimimo nors dabar atrodo, kad teisingai žiojasi ir vaikelį „užmauna“ ant krūties, bet pora kartu pabando pajudinti žandikaulį ir paleidžia krūtį arba pradeda žįsti spenelį. Po kelių bandymų vaikelis pradeda verkti, todėl grįžom prie buteliuko, nes vaikelis po keliolikos kartų jau klykdavo vos tik pridėjus. Domina bet kokia pagalba ypač jei gyvai galėtu kas pakonsultuoti, bei padėti nustatyti padėti vaikelio ir krūtinės.

      Noriu palikti atsiliepimą apie „VšĮ Panevėžio apskrities ligoninė“, nes radome, kad ji yra naujagimiui palankių ligoninių sąraše ir dešimt punktų kurių turi laikytis. Man buvo šokas kai paskaičiau kaip viskas turėjo būti ir kaip viskas buvo.

      1 Ligoninė turi raštu pasirašyti, kad ji skatina žindymą.
      (nežinau)
      2. Visas personalas turi išmokti kaip žindymą skatinti.
      (nežinau)
      3. Jau nėštumo metu, jeigu nėščiajai reikalinga pagalba ar priežiūra, ligoninės personalas turi mokyti ją taisyklingo žindymo pagrindų ir žindymo svarbos.
      (Svarbą gal ir aiškino, o dėl taisyklingo žindymo paklausė ar turim kokios informacijos, žmona sakė kad buvo kursuose ir iš interneto, tada parodė kaip turi būti laikomas vaikelis žindymo metu, gal dar pasakė kaip turi būti teisingai įsisiurbęs, aišku dar buvo atspausdintos simbolinės rekomendacijos žindymui ir motinos maitinimuisi. rodėsi kad viskas gerai, bet dabar atrodo kad buvo nevisai tinkamai)
      4. Vos gimus kūdikiui padėti jį mamai ant krūtinės ir leisti jam būti ten, kol jis pirmą kartą pažįs. Jeigu mamos ar kūdikio būklė to neleidžia, tai pirmasis susitikimas turi įvykti vos tik būklės stabilizuojasi. (padėjo ant krūtinės, akušerė suvilgė lūpas ir burnytę, ir pridėjo vaikelį kad pažįstu, bet teisingai taip ir nepažindė)
      5. Paaiškinti mamai ką ji turi daryti, jeigu kūdikis atskirtas: kaip rankomis nutraukti, laikyti ir kaip sumaitinti kūdikiui savo pieną.(nutraukti, laikyti neaiškino, o sumaitinti pradžiai švirkštu ir vėliau buteliuku, nors vaikelis nebuvo atskirtas.)
      6. Mamai ir kūdikiui turi būti sudarytos sąlygos būti kartu visą parą. (buvo)
      7. Skatinti mamą žindyti kūdikį taip dažnai ir tiek ilgai, kiek jis nori. (skatino pirmą parą, tada su primaitinimais,seselės šiaip ne taip „įkišo“ krūtinę, bet kas iš to jei vaikelis neteisingai vistiek paimdavo)
      8. Neduoti naujagimiui jokio kito maisto tik mamos pieną, nebent tam yra medicininių priežasčių. Jeigu jų yra, tai sumaitinti ne iš buteliuko, bet iš taurelės, su švirkštu, pipete ar pan. (seselė pasakė – kadangi per parą nepavyko pamaitinti ir jei per maitinimą po 15-20 min nepavalgo, nevirkdyti vaikelio ir duoti pieno/mišinuko. Vėliau pasiūlė nusipirkti buteliuką. Man įdomu kokios medicininės priežastys buvo duoti mišinuko, aišku mama priešpienio pradžiai nusitraukdavo nedaug, kokius 5ml gal.)
      9. Nesiūlyti mamai jokių dirbtinių pagalbinių priemonių – antspenių, čiulptukų, buteliukų ir paaiškinti jų žalą. (antspeni pasiūlė žmona, nes buvo nevilty, tai neatkalbinėjo, o buteliuką pačios seselės pasiūlė, o dėl žalos nesakė nieko)
      10. Išleidžiant iš ligoninės nurodyti mamai kuri ji gali susitikti su kitomis mamomis, kurios žindo savo vaikučius, kad galėtų sulaukti paramos ir palaikymo žindymo kelyje. (nesuteikė tokios info, bandome patys ieškoti ir vis dar ieškome)

      Žmona vis dar bando prieš maitinant įduoti krūtinę , bet nesėkmingai, ir kol neužsiverkia vaikelis duodam buteliuką su pienu, o kiek trūksta dadedam mišinuko ir tikimės kad mamai greitu laiku nedings pienelis…

    11. Kazimieras Vitkauskas parašė:

      Sveiki, gerb. Tevai
      būdinga atkaklios nesėkmės kūdikiui gerai priglusti prie krūties priežastis yra trumpas liežuvio pasaitėlis; apie tai skaitykite knygos skyriuje „Prisegtas liežuvis“ >> p.132-136

    12. Tevas parašė:

      p Kazimierai,

      Dėkoju už greitą atsakymą, bet psl 132-136 rašoma apie motinos mityba ir tokio skyriaus kaip nurodėte nerandu. Pas mus 2009m leidybos knyga gal todėl?

    13. Tevas parašė:

      ai dėl liežuvio prisiminiau, kad viena kartą buvo iškišęs ir parodęs pakankamai ilgą, storą liežuvėlį, iš už lūpų kyšojo kokie 2-3cm, dar juokėmės, kad nuo mažų dienų tėvams liežuvi rodo.

    14. Mamule Mu parašė:

      Mielas, Tėti,
      Gaila, kad aš ne iš jūsų miesto ir nesu profesionali konsultantė, tai irgi galiu tik internetu vieną pastebėtą klaidelę paminėti ( pabandykite brūkštelėti į mūsų “ diskusijų“ skyrelį, ten didesnė tikimybė, kad atsilieps kokia nors sėkmingai žindanti mama iš jūsų krašto).
      Nežinau, ar pagelbės šis mano teorinis pastebėjimas, tačiau visgi norėčiau atkreipti jūsų dėmesį. Rašėte, jog buvote mokyti viena ranka laikyti kūdikį, o kita “ kišti krūtį į burnytę“, todėl žmona bando “ užmauti ant krūties“. To nereikėtų daryti. Kūdikis prie krūties turi priglusti pats! Gal filmukai youtoub’e padėtų geriau nei teorija? pvz., http://youtu.be/IS1XuKbJ0yg
      Šaunu, kad taip aktyviai imatės pagalbos žmonai: žindimas yra instinktyvus veiksmas kūdikiui, tačiau mamai reikia įgūdžių ir palaikymo. Tikiuosi greitai rasite išeitį! Sėkmės jums kuo dideliausios

    Parašykite komentarą