SĖKMĖS!

  • Posted on gruodžio 10, 2010 at 10:33 pm

Sveiką gyvenimą – nuo gimimo!

Sveikam gyvenimui reikia gryno oro, judėjimo, natūralaus maisto ir geros nuotaikos, kurios nebūna be saugumo jausmo. Kūdikis saugus jaučiasi tik ant motinos rankų, o labiausiai – prigludęs prie jos krūtinės. Laisvai judėdamas, ko negalėdavo daryti anksčiau kietai vystyklais surišti kūdikiai, dabar mažasis žmogus gali guviai išreikšti emocijas, savo džiaugsmą. Judesiai stiprina raumenis, užtikrina gerą kraujotaką. Nešiojamas – pats dar nemoka vaikščioti – kūdikis pažįsta pasaulį, įkvepia gryno oro. Ir dar – mažylis turi greitai augti. Todėl jam reikia tinkamo maisto.

Rinkis geriausią

Bet kurio amžiaus žmogui sveiku maistu laikomas kuo natūralesnis ir šviežias. Nepatariama valgyti konservus, juo labiau – tik juos ir nuolat. Deja, „kūdikių maistelis“ gražiose dėžutėse yra niekas kitkas kaip iki miltų kaitinimo aparatais išdžiovinto karvės pieno konservai.

Tačiau ir šviežias žmogaus kūdikiui biologiškai svetimas gyvulių pienas gali pridaryti bėdų: sutrikdyti virškinimą, alergizuoti. Jame nėra daugelio medžiagų, kurios būtinos mažo vaiko normaliam augimui ir vystymuisi bei atsparumui prieš ligas, nėra nei vienos iš gyvųjų motinos pieno ląstelių, kurios gali net sunaikinti ligas sukeliančias bakterijas.

Kūdikiui vienintelis natūralus ir tikrai sveikas maistas yra pačios gamtos jam paskirtas motinos pienas. O žindymas, kaip veiksmas, yra svarbus normaliam vaiko psichikos vystymuisi ir labai naudingas mamos sveikatai: stabdo kraujavimą po gimdymo, gerokai sumažina osteoporozės ir krūties vėžio atsiradimo tikimybę vėliau gyvenime.

„Ne visos turi“

Gamta motinos pieną ir maitinimą krūtimi išrado prieš milijonus metų ir tiek pat laiko tobulino. Ta ištobulinta programa yra užrašyta motinos ir vaiko genuose. Mokslininkų nustatyta, jog tik 2 – 3 procentai pagimdžiusių moterų, paprastai dėl apsigimimų, traumų ar kitokių sunkių sveikatos sutrikimų, negalėtų išmaitinti kūdikių savo pienu.

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikius vien tik iš krūties maitinti iki šešių mėnesių, nuo to amžiaus pradėti įvesti papildomą tirštą maistą (motinos pienui išliekant pagrindiniu iki pirmųjų metų pabaigos) ir žindymą tęsti antrus metus ar ilgiau, pagal vaiko poreikį. Tačiau Lietuvoje dauguma vaikų yra nujunkomi per anksti: 6 mėnesių amžiaus dar žindomi tik maždaug ketvirtadalis visų kūdikių, vienerių metų amžiaus – vos penki procentai.

Kūdikių žindymas Lietuvoje

Kūdikių žindymas Lietuvoje

Žindymas Europoje

Žindymas Europoje

Yra mamyčių, kurios savo kūdikių žindyti tiesiog nenori. Vienoms atrodo, jog krūtys visai ne tam sutvertos. Kitos – iš nežinojimo ką renkasi – galvoja, kad mišiniai yra visavertis „motinos pieno pakaitalas“. Trečios maitinimą iš buteliuko laiko patogesniu, tada jos galinčios kūdikį palikti močiutei ar auklei ir „išeiti“. Dar būna skubančių kūdikį nujunkyti kuo greičiau, nes planuoja kažkada grįžti į darbą. Tačiau daugiausia mamyčių per trumpai žindo dėl „pieno trūkumo“.

Kas kaltas?

Anksčiau pasigirsdavo priekaištų uoliems žindymo propaguotojams, jog labai daug aiškinant apie tai koks geras yra motinos pienas ir žindymas bei skelbiant apie galimus mišinių ir butelinio maitinimo pavojus kūdikiams, nežindančios ir „pieno neturinčios“ mamos gali jausti psichologinį diskomfortą ir net „kaltę“. Dabar atsiranda kovotojų už kuo greitesnį motinų išleidimą į darbą ir tėvelių teisę jas „pavaduoti“ namie bei gauti, vietoje jų, atitinkamas vaiko priežiūros atostogas. Neabejoju, jog šios abi iniciatyvos gimė mišinėlių gamintojų ir pardavėjų galvose ar bent jau labai juos džiugina.

Kad vienas tikras kaltininkas, dėl to, jog 20 amžiuje motinos liovėsi žindyti, buvo būtent mišinių firmos, itin agresyviai reklamavusios „kūdikių maistelį“ ir net užversdavusios gimdymo ligonines savo „labdara“, jau yra įrodyta pasauliniu mastu. Antrasis – „sveikatos apsaugos“ sistema: nuo medicinos profesorių, mokiusių studentus kaip virti „klijukus“, iki ministrų, pasirašiusių įsakymus motinas ir naujagimius gimdymo ligoninėse laikyti atskirose palatose ar net skyriuose, leisti pradėti naujagimių žindymą tik kitą dieną ir maitinti pagal griežtus valandų tvarkaraščius, o ne tada, kai jie išalksta.

Bet kokie natūralaus maitinimo suvaržymai ir trukdymai gali vesti į žindymo sutrikimus ir motinos pieno trūkumą. 1980-aisiais bent iki keturių mėnesių amžiaus žindomų kūdikių bebuvo likę tik 10 procentų, o dauguma nujunkyti nuo krūties per pirmąsias gyvenimo savaites. O juk tai buvo laikai, kai Lietuvoje motinos turėjo teisę į vaiko priežiūros atostogas iki trijų metų su grįžimo į buvusį darbą garantija.

Reikia mokytis

Laimei, per porą dešimtmečių po to, kai gimdė šiandieninių jaunų mamyčių mamos, daug kas esmingai pasikeitė. Mišinių reklama pažabota įstatymais, o sveikatos apsaugos sistema taiso savo klaidas. Dabar gimdymo namuose mamos nuolat būna kartu su savo naujagimiais ir gali žindyti visuomet, kai tik jie išalksta.

Tereikia norėti ir mokėti. Būsimoms mamytėms nuoširdžiai patarčiau gimsiančio vaikelio priežiūrai ir maitinimui ruoštis iš anksto. Juk šiuolaikinėse „kūdikiui draugiškose ligoninėse“ žindymas prasideda jau ant gimdymo lovos!

Lankykitės nėščiųjų kursuose, semkitės reikalingų žinių iš specialios literatūros. Aš rekomenduočiau ir knygą „Nepakeičiamas kaip motinos meilė“: į ją sudėjau daug informacijos ir patarimų žindymo tema. Tapkite mamomis – profesionalėmis! Juk nenorėtumėte gyventi statybininkų „mėgėjų“ bet kaip suręstame name, skristi „mėgėjo“ pirmą kartą pilotuojamu lėktuvu… Tai kuo blogesnis Jūsų vaikas, kad jam liktų tenkintis tik spėliojančia mama – „mėgėja“?

Kazimieras Vitkauskas, 2010.

Be Sociable, Share!

    6 Comments on SĖKMĖS!

    1. renata parašė:

      Laba diena,

      Norėčiau sužinoti kaip keičiasi motinos pieno sudėtis iki 3m žindant kūdikį? (Kokių medžiagų daugėja ar mažėja ilgo žindymo metu?Kodėl verta ilgai žindyti? Ar sergant motinai peršalim kokia tai liga, per pieną kūdikiui persiduoda antikūniai ar kitos medžiagos galinčios apsaugoti jį nuo peršalimo ar kitų ligų?)Iš anksto ačiū už atsakymą.

    2. Kazimieras Vitkauskas parašė:

      Miela Renata,
      motinos pienas ir trečiaisiais žindymo metais išlieka toks pats labai vertingas kaip anksčiau: ir savo maistinėmis, ir priešinfekcinėmis savybėmis. Taigi ir antikūnų, galinčių saugoti vaiką nuo užkrečiamųjų ligų,su mamos pienu perduodama ir žindomam vaikui; apie tai: http://zindyk.lt/?p=186

    3. as parašė:

      Laba diena. Domiuosi sveiku gyvenimo būdu, todėl esu už žindymą abiem rankoms. Neseniai skaičiau „Biorevital“ klinikos Facebooke paskelbtą straipsnį apie vandens naudą „MITAI IR TIESA APIE VANDENS SVARBĄ MŪSŲ ORGANIZMUI“. Man įstrigo štai kas : (…)“Gerti vandenį turime pratinti nuo mažens

      Dar vienas iš plačiai paplitusių mitų – kūdikiui iki metų užtenka tik mamos pieno ir nereikia vandens. Atrodo, kad tokios „tiesos“ skelbiamos specialiai – kad tik žmonės daugiau sirgtų. Vandenį gerti turime pratinti nuo mažens. Jau nuo pusės metų kūdikiui turime šaukšteliu duoti atsigerti vandenuko.(…)“
      Ką jūs apie tai? Dažnai iš žindymo šalininkių girdžiu „mamos pieno vaikas atsigeria, ir pavalgo“, “ žindymo pradžioje bėga vanduo, tad vaikas atsigeria“ ir t.t. Ar tikrai mamos pieno užtenka atsigėrimui, vandens nereikia?

    4. Kazimieras Vitkauskas parašė:

      Gamtos kūdikiui sukurtame ir milijonus metų tobulintame maiste – motinos piene – vanduo sudaro beveik 90 procentų tūrio. Taigi kol vaikas tik žindomas, t.y., gauna tik motinos pieną, vandens jam papildomai gerti nereikia.
      Nuo vidutiniškai 6 mėnesių amžiaus (kai jau sėdi ir išdygsta pirmieji dantukai) kūdikis pradeda valgyti ir papildomą – tirštą – maistą. Tada atsiranda ir papildomo vandens poreikis – proporcingas papildomo maisto tirštumui ir kiekiui.

    5. Lina parašė:

      Turiu du vaikus gal tai sutapimas, bet dėl mastito neilgai maitinau pirmą tai ir yra toks nevėkšliukas, o antrasis maitinau ilgai tai iki šiol apetitu nesiskundžia.

    6. Lina parašė:

      Sveiki, norėtųsi konkrečiau sužinoti, kokie sutrikimai visiškai neleidžia žindyti, o kurie yra išgydomi ir laktaciją galima pagausinti ar visiškai atstatyti? Klausiu, nes internete esu ne vienos jaunų mamų bendruomenės narė, ir moterys save labai greitai prirašo prie tų 2-3%, o norėtųsi joms padėti pasiremiant faktais.

    Parašykite komentarą