ŽINDYMO PSICHOLOGIJA: 2. CHARAKTERIO IR ASMENYBĖS PAMATAI

  • Posted on balandžio 27, 2010 at 8:30 am

Mažo vaiko elgesiui svarbiausią reikšmę turi motinos elgesys su juo. Jeigu išalkus ar dėl kitko nerimaujant motina atsiliepia nedelsdama, kūdikis jaučiasi esąs veiksnus ir reikšmingas – į jo signalus reaguojama taip, kaip jis to norėjo. Tai jam suteikia ir savotišką galios arba įtakingumo pojūtį. Juk nenorėtumėte, kad Jūsų vaikas užaugtų vien tik paklusnus kitų užgaidų vykdytojas, be savo iniciatyvos ir laisvos valios pagrindų? Visuomenės būvio normas ir įstatymus jis suspės išmokti ir vėliau, o štai prigimtas veržlumas aktyviai siekti savo tikslo jau gali ir išblėsti, jeigu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų jam leidžiama tik paklusti ir kantriai laukti. O kaip tik taip ir buvo, kai kūdikius maitindavo pagal valandas.

Jeigu kūdikis maitinamas iš buteliuko, atsakas į vaiko alkio signalą yra nenormalus. Maitintojas dėmesį sutelkia ne į patį pagalbos besišaukiantį vaiką, o į buteliuką (į kurį dar reikia supilti mišinį, kurį dar reikia paruošti ir pašildyti…). O jeigu dar laikomasi režimo, žiūrima į laikrodį ir tikrasis kūdikio poreikis gauti maisto netenkinamas, bet bandoma jį kitais būdais nutildyti, nes „dar ne laikas valgyti“? Tokiai situacijai kartojantis, vaikui belieka įsitikinti, jog jis yra visai nereikšminga figūra šiame pasaulyje. Mažyliai, kurių norų niekas nepaiso, neretai praranda tą impulsą, kuris verčia žmogų kovoti už gyvenimą.

Žindant kūdikį tada, kai jis pats to nori, patenkinami vaiko poreikiai ir jis būna aktyvus ir ryžtingas, siekdamas savo tikslo: alkio nuraminimo, motinos artumo, kai jam liūdna ar baugu ar kai jis nori bendrauti. Žindomas kūdikis turi daugiau galimybių kontroliuoti savo gyvenimą ir aplinką: pavyzdžiui, jis pats nusprendžia, kada jam baigti valgyti. Maitinant iš buteliuko ši „atsakomybė“ paprastai tenka motinai. Kai viską už vaiką nusprendžia kiti, kai ugdomas tik paklusnumas kitų valiai, pasyvus laukimas, kol leis, kol lieps, gali įsitvirtinti silpno ir pasyvaus charakterio savybės visam likusiam gyvenimui. Ar nebus jis ir užaugęs žmogus be iniciatyvos, susigūžęs, tik besižvalgantis laimės ateinant, bet nieko nedarantis jai pasiekti? Jau nuo kūdikystės su vaiku reikia bendrauti kaip su asmenybe, o ne laikyti tik savo daiktu ar įkyriu biologiniu vienetu, kurį, deja, tenka maitinti, nurengti, plauti, aprengti… Psichologai teigia, jog vaiko charakteris susiformuoja labai anksti – jau iki trejų metų. Jei per tą laiką vaikas patyrė motinos teikiamą šilumą ir saugumą, galėjo gyventi patenkindamas savo poreikius, o ne vien paklusdamas kieno nors nurodymams, tai jis jau turi tvirto charakterio pamatus. Žmonės, to nepatyrę, mažiau pasitiki savimi, nejaukiai jaučiasi svetimose vietose, sunkiai užmezga ir išlaiko ryšius su kitais žmonėmis.

Be Sociable, Share!

    3 Comments on ŽINDYMO PSICHOLOGIJA: 2. CHARAKTERIO IR ASMENYBĖS PAMATAI

    1. jurga2 parašė:

      nuostabus straipsniukai….ACIU LABAI…LAUKIU NESULAUKIU NAUJU:)

    2. Rita parašė:

      Mano sunui beveik 1m. 4men. Vis dar zindau, nes panasu, kad jam to labai reikia – daznai bunda nakti, praso pieno. Dienos miegui reikia taip pat, nebent uzmigdau vezime ar masinoj. Jei bandau pieno neduoti, uzkalbeti, paglostyti, labai verkia, dreba net.. Vaiko gydytoja patare: „baikit jau maitint. Paziurekite, kaip jis is Jusu reikalauja. Jau isteriskai reikalauja. Cia jau blogai. Padarysite egoistu, isteriku. Negalima vaikui visko leisti, visko duoti, ko jis reikalauja. Po to ir darzeliai, mokyklos nesusitvarko. Jus per daug nusileidziate, jis Jus jau sokdina. Paziurekite, kaip karaliai augina vaikus – tiek nemaitina, miega atskirai, buna su auklemis ir t.t. Vaikus reikia isaukleti, parodyti, kur yra ribos, kad ne viskas galima. Va, jis kaip rekdamas Jusu praso, nes nepasiekia uzlipti. Kiti tai moka ramiai, tyliai paprasyti…“. Zodziu, as LABAI supykau, sumisau nuo tokiu gydytojus zodziu. As ir kursu lankiusi, ir nemazai domejausi zindymu. Na suvokiu, kad jos zodziai absiurdiski. Patvirtinkite, kad ji nesupranta, ka sneka. Pasakykite, prasau, ar as taip savo vaika mokinu egoizmo, manipuliavimo ir isterisko rekimo? Aciu!

    3. Dominyka parašė:

      Miela Rita, Jus esat sauni ir puiki apsiskaiciusi, i vaiko poreikius reaguojanti mama. O ta gydytoja.. Na, atleiskit jai ir tiek.. Nesnekant apie jos nekompetencija ir ziniu nebuvima, baisiau negu baisu yra tokios kalbos ir bjauri dezinformacija.
      (Beje, vienoje privacioje klinikoje mane gydytoja auklejo panasiai, bet, o siaube!!! – mano mergaitei jau tuoj dveji!!! 😀 Sekanti syki kita gydytoja liepe nutraukti zindyma, nes laukiuosi, sake, „labai blogai busimam vaikeliui“! 🙂 Tai didziausia laime ir aciu Dievams uz Gydytojo stebuklingas knygas! – grizus namo paskaiciau, paliudejau del medicinos svietimo siuo klausimu ir toliau sau gyvenu ramiai.)
      Linkiu ir Jums neimti i sirdi tokiu, deja, kliedesiu.

    Parašykite komentarą