Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

maniškiai abu taip pat jokių fizinių priežasčių manyti esant kaltomis dėl to nemiegojimo, atsakymui nepateikė. ir netgi psichologinių, tiesa sakant ( juk jautrumas nėra kažkas ką reiktų " gydyti" ir manyti esant problema ar taisytinu žmogaus trūkumu, tiesa?). tačiau tai mūsų atvejis, kai vienintelis dalykas, ką mama galėjo padaryti: su tuo tiesiog susitaikyti ir ieškoti būdų pailsėti pačiai, vaikus palikus tvarkytis su savo vidiniais reikalais patiems ( o ką dar galima padaryti, jei tai jų organizmo, smegenų procesai), jokiu būdu neatmetu ir jūsų išsakytos teorijos, jei pastebėjote tokį dėsningumą, labai gali būti, kad daliai vaikų tikrai galima kažkaip bandyti padėti, jei kažkokie pašalinami pojūčiai ar ligos simptomai trikdo tą miegą: tada, aišku, kad mama privalo, kiek jos galioje, stengtis vaikeliui padėti, kad šis naktį ilsėtųsi. Ypač, jei matosi akivaizdžiai, kad prabudinėjimai jį ar ją nuvargina, jis mieguistas, irzlus dieną. Maniškiai, pvz., tai lyg niekur nieko, lyg nėkart nebūtų pabudę, žvalūs ir pilni jėgų pabusdavo: pasiruošę dienos nuotykiams. Spėkit, ar mama lygiai taip pat entuziastingai nusiteikus būdavo. Na bet visgi paūgėjo jau, šauniai vystosi toliau, vadinasi rasdavau jėgų ir su jais pažaisti, kad ir nemiegojusi, ir į lauką išvesti, ir pakeliauti po pasaulį…Ir pati gyva, sveika. Vadinasi, įmanoma rasti būdų, kaip su tokiais iššūkiais susitvarkyti ir visiems daugmaž normaliai tą etapą ( kiek dienų, mėnesių ar net metų jis betruktų) išgyventi. Net jei ir nežinai tų atsakymų iki galo: nei kaip, nei kodėl. Gal ne visada ir reikia. Kažkada, kai daug maž viską, kiek galva išneša išbandai, reikia surasti savy jėgų ir išminties ir pasiduoti. Ir galiausia pamatyti, kad ta diena visgi buvo tavo didžiausias laimėjimas

Aš manau, kad kai kuriems vaikams, žinoma, kad egzema/dermatitas gali būti pagrindinė ir vienintelė prasto miegojimo priežastis. Bet juk yra vaikų, kurie jokios egzemos neturi, bet vis tiek keliasi n kartų per naktį.

Konkrečiai mūsų atveju, esu įsitikinusi, kad egzema sujaukė išmokimo miegoti procesą. 2-6 mėnesį kūdikiai mokosi sujungti miego ciklus. Trečią mėnesį mano sūnus dažnai užmigdavo pats, išmiegodavo 6-8 valandas. Tačiau greit pasidarė labai neramus, vis dažniau atsisakydavo miegoti, pastebėjau, kad tai sutapdavo, kai aš pavartodavau daugiau pieno produktų. Nuo ketvirto mėnesio ant veido buvo klaikūs išbėrimai, vienu metu ir infekcija. Vaikas dar nesuprasdavo, kodėl jam negera, nemokėjo kasytis, bet veidą trindavo intuityviai. Vienas nebeišmiegodavo nė 10 minučių, kiaurą naktį žįsdavo. Iš gydytojų nieko gero neišgirdom – būna, gal išaugs, padeda tik steroidai. Pasiskyriau sau dietą. Pradėjo gerėti. Bet miegelis neatsistatė. Progresas yra, ale ne toks greitas, kaip man norėtųsi :)

Dabar mūsų situacija su oda plius minus stabili, šiek tiek pabėrimų ir pasausėjimų yra, maistą prisižiūrim, pasitepam tai šiuo, tai tuo. Kartais pastebiu, kad nuo vieno ar kito produkto paūmėjimas. Tomis naktimis dažnai (bet ne visada!) ir miegelis labai suprastėja. O kartais odelė labai graži, vaikas visai nesikaso (jam dabar pusantrų metukų, tai niežėjimo/kąsymosi srity jau sąmoningas), o naktimis vis tiek budinėja.

Žodžiu, trumpai tariant, aš manau, kad galėtų miegoti nepaisant egzemos. Bet nemiega. Gal yra kitos priežastys. Gal kažkokia vidinė atopija. O gal auga lyderis :) Vidinių neramumų, pakol nešneka, išsiaiškinti aš nepajėgi. Kitų priežasčių kiek ieškojau, neradau. Tai džiaugiuosi MamulėsMū įvardintu trečiuoju variantu ir tiek žinių :)

as stebiuosi jusu kantrumu ir isvargimu…ar tikrai nepaprasciau guldyti pas save vaika?o manote, kad primaitinimas nemigos priezastis?

nezinau net nuo ko pradeti, eiline, sunki ir bemiege naktis…nejaugi jis nepavargo nuo to valgymo? gal but as klaida kazkur padariau, kodel jis nakti taip zinda, ar nebus krutis-ciulptukas?bandant neduot, klykimas, o gavus toooks valgymas.man stiprybes suteikiat jus, nes jauciu, kad esame ne vieni tokie. vyras guscioja, nezino kaip man padet, sako tegil paverkia, bet juk turim kita vaika….reik i darzeli, reik pailset….

mes su vyru atkreipem demesi i tai, kad jei jau vakare vaiko rankos burnyteje, seiletekis padidejes, zinom, naktis bus su papu burnoje…ir tai pasitvirtina jau kelinta syk….dantu neturim dar, dantenos ka as zinau, lyg ir nera patine. ir taip buna, uzeina kelias savaites naktinejam, o pasakui kelios naktys normalios, pavalgo ir miega, gula kokia 21 val, keliasi 6val-7. atsikelimu buna 4, tai sakyciau normal, cia buna kaifas.

jis kudikis buvo isvis ramuolis, pavalgo ir miega, kazkokiu pilvo diegliu neturejome, nebuvo taip, kad kisciau kruti kad nurimtu.jis netgi nevisada ja imdavo atsikeles po miego, sukdavosi ir pykdavo. nezinau net ka ir galvoti.cia turbut maitinanciu mamyciu beda. o jusu vaikas soske ima?

tiktai pas jus situacija geriasne, galite bent diena nusnusti…as nei diena nei nakti.sianakt nuo 21 val miegojo, tada nzn kelinta nubudo, isikibo i kruti ir taip iki 1regis, pavargau ir jau nerviskai negaledama pakesti zindimo, atemiau kruti, oj vaikyti koks verkimas…zodziu tada prasibudino ir kramte soske, tiesog daviau jam ja ciulti, o kadangi jis jos neima jis ja kramte. atsibodo, matyt isinorejo miego ir vel asaros. tai nuo 2val -4val as ji migdziau be kruties. ir nesiojau ir supau keliomis pozomis, regis miega, tik paguldau, kelios min, ir i asaras ir taip is "n" karto uzmigo. nubudo 6 ryte, vel su asaromis. nakti jau net valerijonu geriau, nes nervai nebelaiko, as pikta, pavargusi ir kaip robotas.zinau kad kitaip nebus, nes jau pati prisiviriau koses, matyt taip jau ipratinau ji miegoti su krutimi, kad be rekimu ir geleziniu nervu nieko nepasieksiu….taigi reik stiprybes ir gal but patarimu kaip pradet, gal palikt kelis maitinumus ir viskas, kai nubus neduoti visai kruties, buten tam tikromis valandomis.nes ir diena, as ji pamaitinu, paguldau i vezima ir pasupu, jis uzmiga, po kokio pusl, ar po val, nubunda su toookiu rekimu, ne visada iseina uzsupti, gaves kruti, nurimsta ir gali miegoti toliau. tai as jau galvoju kad krutis =ciulptukas:(

sveikutes :) ar galima prie jusu prisijungti? mano maziui 6 men dar tik :) bet jau visko apturejom… kazkaip nuo pirmu dienu kai tik gryzom namo is ligonines as ji guldydavau miegot lovyten, nes man taip buvo patogiau del cp. lovyte stovi prie musu lovos. gerai nakti ir deina miegojom kokias 3 sav. paskui prasidejo bemieges dienos ir nenorejima ne minutei pabuti vienam.. gelbedavo tik isejimas i lauka, bet uztat namie budavo niekas nedaryta. dar nera nei menesio kai pradejo miegoti ir diena po kelis kartus, tai galiu jau kazka pasidaryti. o jau savaite kai pats parasosi guldomas i lovyte ir uzmiega. gal ia del to kad as nuo pat mazens ar diena ar nakti visada perkeldavau pamaitinus i lovute, net nzn. apturejom ir savaite bemiegiu naktu, kai kas valanda prabudinejo ir supdavau… tiek kad maniskis kai nenori valgyti papuko neikisi kad nusiramintu, supt reikia ir viskas. atrodo nieko ypatingo nedariau, tik kai miegucio noredavo ir sukdavos nuo papuko po biskuti pardejau guldyt i lovyte ir uzklot, jei jau pykt pradedavo nueidavau paimt, bet dabar taip ipratom, kad uztenka pradejus akytes trinti pagudyt i lovyte, pazaidizam su kaldra, zaisliukais ir miegam. as tuo metu sedziu tyliai, ramiai.

kai maniskiui buve nemiegojimo naktys uzeje, tai vos nemeldziau kad imtu papuli ir miegotu, bet jis kaip tik sukosi i sona :) tai supdavau kas valanda, po savaites tokio supimo kazkaip praejo viskas vel… :) kazin kada sekanti tokia krize bus, reikes iskart energetiniu apsikraut :D

is tikro net neisivaizduoju. galvojau dantukai, bet pasirodo ne… pilvukas ir tvarkoj buvo… kas keisciausia kad net miegojima kartu nepadejo, nes vistiek reikedavo keltis ir supt… tai apkaltinau pilnati :D