| Naudotojas | Įrašas |
|
3:06 pm
gegužės 8, 2014
|
monique
| | |
| Svečias
| |
|
|
Dėkui DaivaVa už pastabas. Manau, jog jose yra tiesos, nes paskutiniu metu pradėjau jausti sūnaus padidėjusį poreikį artumui. O taip džiaugiausi, kai kuris laikas pietų miegelio sūnus užmigdavo man atsigulus šalia, bet paskutiniu metu, jau vėl grįžtama į panešiojimo ir niūniavimo laikus. Man tai žinoma nesunku, tik įdomu, kas nutiko, kad vėl nebegali pietų užmigti tiesiog gulint šalia, nes jeigu prigulu, tai tarsi ieškotų krūties (ko anksčiau nebūdavo). Mane baimė ima tik ta, kad kuo didyn, tuo vaikas darysis sąmoningesnis ir tuo labiau jis tos krūties norės iš įpročio. Bijau susidurti su dar didesniais sunkumais, kas bus kai pradės dieną plėšti bliuskutę (o to niekada nebūdavo). Be to, ketiname ir antrą vaikelį planuoti, tai vyras skatina imtis drąstiškų priemonių ir nutraukt maitinimus, juolab kad ir jo giminės moterys pataria taip, nes vargo su ilgais maitinimais ir jų užbaigimais. Dėl artumo dieną, tai visą dieną būnu su sūneliu, niekada niekam dar nesame jo palikę vieno su kitais žmonėmis. Atvirai pasakius, man tikrai yra paprasčiau gulėt su juo ir naktį vis krūtį paduot ir taip iki 11 išmiegot (vakare apie 23 val. einame miegot), bet ar tai nepataps jo įpročiu ir dar stipresniu, ar vėliau nebus tik sunkiau?
|
|
|
3:08 pm
gegužės 8, 2014
|
DaivaVa
| | |
| Svečias
| |
|
|
renata, ar nepastebėjot daugiau dantų dygimo požymių pas savo vaikutį? be to, kad jis ėmė dažnai prašyti krūties naktimis. Galbūt pastebėjote ir šiuos požymius:
- sunkumas užmigti ir išbūti miegančiam
- neramumas
- seilėtekis
- bėganti nosis
- kosulys, prikimęs balsas
- išberti skruostai ir/arba smakras, aplink burną
- kandžiojimasis
- paraudę skruostai
- visko kišimas į burną
- patinusios dantenos
Ar ankščiau jis gerai miegodavo naktimis ar visada dažnai prabudinėdavo ir ieškodavo krūties?
|
|
|
3:33 pm
gegužės 8, 2014
|
DaivaVa
| | |
| Svečias
| |
|
|
monique, tikrai suprantu jūsų nerimą, bet juk iš anksto niekada nežinosit kaip bus ateity jeigu šiuo metu pasielgsit vienaip ar kitaip. Mano patarimas būtų neklausyti kitų, o vadovautis savo intuicija ir tenkinti savo vaiko poreikius. Gali būti, kad jūsų vaikas šiuo metu išgyvena atsiskyrimo baimę. Manoma, kad ši baimė apninka kūdikius ir vaikus tuomet, kai jie supranta jog gali tam tikrus dalykus daryti be jūsų. Pvz., kai išmoksta vaikščioti ir suvokia, kad gali nueiti nuo jūsų, tuomet bijo, kad gali nemokėti vėl ateiti pas jus. Mums, suaugusiems tai gali skambėti kvailai, tačiau vaikui tai yra nauji bauginantys potyriai. Kitas dalykas, jeigu jūs pradėjote galvoti apie maitinimo nutraukimą (ar bent jau maitinimų sumažinimą), vaikutis tai pajuto ir todėl ėmė jus "laikyti". Galbūt tokiu būdu jis tiesiog bando parodyti, kad jis tam dar nepasiruošęs.
Nebijokit kitų pasakojamų baugių istorijų apie maitinimo nutraukimą. Žiūrėkit į savo vaikutį, į savo šeimą, į save, darykit viską, kad jis jaustųsi saugus ir žinotų, kad jūs jam niekad neatsakysit, kai jis norės pienuko ir visada esate šalia. Tuomet jis natūraliai mažiau to prašys. Drąstiškus jūsų poelgius vaikas gali suprasti kaip atstūmimą ir nežinia kokią įtaką tai gali padaryti jūsų santykiams ateityje. Tuo pačiu jūs gaite daryti labai labai mažus ir lėtus žingsnelius link to, kad vaikutis pats suprastų jog pienuko jam nebereikia. Skaičiau tokį patarimą su didesniais vaikučiais: sukurti pasaką apie savo vaiką – nuo jo gimimo iki dabar, priklijuoti nuotraukų (ant kokio didelio lapo) ir surašyti ką jis darė kai gimė, kaip vėliau paaugo ir to jam nebereikėjo. Tada darė kažką kitą, kažką išmko ir atsisakė kažko kito ir t.t. Tokiu būdu ateinate iki šių dienų kaip jis jau daro vienus ir kitus dalykus ir geria pienuką, tada pabrėžiate, kad kai dar paaugs, pienuko jam nebereikės ir t.t. Ir skaitote šią pasaką vaikui kasdien. sakoma, kad tokiu būdu jis pasiruoš pienuko atsisakymui ir tikėtina, kad tas atsisakymas įvyks gan greitai.
Bet tikrai neskubinkit vaikučio ir savęs tuo pačiu, juk vaikai ir taip greitai užauga ir tada vieną dieną sėdėsite ir su nostalgija prisiminsite tas naktis, kai abu nemiegodavote arba miegodavote apsikabinę.
|
|
|
3:48 pm
gegužės 8, 2014
|
Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
Ir dar, mielai Renatai,
Dar kart įdėmiau perskaičiau jūsų konkrečią situaciją, ir man tikrai ta bananienė užkliuvo. Penki su puse mėnesio dar labai ankstyvoka primaitinimui apskritai, o čia toks vaisius, nuo kurio ir suaugusiesiems neretai tiek virškinimo, tiek alerginių odos reakcijų kyla. Dieną iš tikrųjų dėmesys gali būti nukreiptas į kitus dalykus, o va naktį visi organizmo pojūčiai yra labai gerai juntami, ir jį tas tikrai gali neraminti, gal pūtimas didesnis ar rūgščių daugiau išsiskiriančių tokiam virškinimui.
Žodžiu, aš asmeniškai, dėl šventos ramybės, dar palikčiau jį tik su pienuku. Vasarą tuoj bus šviežių daržovių, gal jau pats ims labiau domėtis ( su savo dabartine išmintimi, labai palaikau paties vaiko vadovavimą jo primaitinimui, nesigilinau į tą tikrąją teoriją, kur esą ir springsta ir visa kita, kai nuo šešių mėn., netrintą maistą duoda, bet aš antrąjį intuityviai būtent taip ir primaitinau: pakankamai subrendusį ir leisdama rinktis,kas jam priimtina iš bendro stalo, kur bet kokiu atveju troškiniai vyravo labai paprasti ir švieži, ne tik kūdikiui tinkamiausi).
Kitas dalykas, kad gi kasdien jis darosi sąmoningesnis, neišvengiamai gauna ir į save sugeria daugiau dirgiklių apskritai, ir va naktį vyksta tos informacijos apdorojimas, sapnuoja liaudiškai tariant jis galbūt daugiau ( o kūdikių miegas pavirštutiniškas būna apskritai), todėl ir bunda, ir tikrai nori daugiau to saugumo, užtikrintumo porcijos. Na čia sakau, nėra viskas iki galo žinoma. Ir būtų visiškai normalu. Man tik jūsų atveju keista, kad problema tai tapo tik dabar, kad lyg kažkas pasikeitė. Gal jūs tiesiog dabar jau pavasarį pati labiau išsekote ir todėl taip ėmėtės skaičiuoti tuos budimus, nes jie ėmė stipriai varginti, gal tikėjotės, kad išaugs, o dabar problema tarsi tik didėja, budimųsi daugėja. Nes artumo, jei miegate kartu, neturėtų itin smarkiai trūkti: aišku, jei jaučiatės tuščia ir išsekusi viduje, tai tada žinoma, nieko neapgausite, nes jūs negalite tiesiog kitam duoti tai, ko neturite, ko trūksta jums pačiai.
O greičiausia, kaip ir pati sakote- nes juk mamos jaučia geriausiai- tiesiog viskas susidėjo. Tik va reikia tos šviesesnės dienos, blaivesnės galvos sulaukti kažkaip. O kas šiuo metu padėtų? Gal aplinkos pakeitimas savaitgaliui į sanatoriją jums visiems? Susitikti su " atsipūtusia" drauge ir nuoširdus pokalbis? Kas dar kiekvienam padeda truputį atsitraukti nuo problemos ir ją iš šalies įvertinti. Nesakau, kad tai nėra problema, gal ji net labai paprastai išsprendžiama ir jūsų vaikelis jau greitai toliau ramiai miegos. Gal tikrai jam ramybės neduoda kažkas labai apčiuopiamo ir reikalaujančio jūsų įsikišimo. Tiesiog, ir jums, ir kitoms mamoms sakau, jog pabandyti keletą variantų reikia, tačiau, nepersistenkite, kartais tas priežasties ieškojimas duoda tik tai, kad išvargsti dar labiau ir kad kartais kuo anksčiau susitaikai, kad kitaip nebus, nustoji skaičiuoti tuos kėlimusis, gailėti savęs, baimintis, viskas praeina lengviau. Tiesiog iš karto nusiteiki, kad gal tas kėlimasis tęstis kurį laiką ir visas jėgas skiri ne kovai su vaiku, o sau, pasirūpinimui, kaip tau susiorganizuoti gyvenimą, kad paskirstytum tinkamai jėgas. Nes jeigu vaikas jautrus iš prigimties, jis bus naktį, ką jūs bedarytumėt ir su laiku suprasit, kad tas maitinimas ir miegas kartu yra ne jūsų priešas, o išsigelbėjimas. Mamos, kurios buvo priverstos nustoti žindyti jau tai suprato, kad problema niekur nedingo, kad vistiek tenka arba keltis ir supti, girdyti, raminti, arba daugybę laiko ( ir jėgų) skirti kitokio maisto gaminimui dieną, padažnėjusiems kaprizams, dar didesniam miego trūkumui ( nors aišku su laiku, susitvarko ir tai).
Kai kurioms mamoms kūdikio auginimas niekada nebus toks, apie kuriuos rašoma knygose arba rodoma filmuose, ir skaudžiai, bet dėl visų gerovės, kartais tiesiog reikia išmokti atrasti tame prasmę ir susikurti savo sistemą, kuriame galbūt tas naktinis maitinimas ir yra jūsų pagrindinis darbas ( tada gali sau leisti nedaryti to, ką daro kitos, nes tavo vaikui to galbūt visai nereikia, tu viską, jam jau duodi kitaip).
na bet jau baigiu ( p.s. mano vyras iki paskutinės žindymo dienos, tikėjo, kad galima kažkaip su tais naktiniais kėlinėjimaisis baigti, kad jie mane klaikiai išvargina ir pan., o ir man visko buvo…bet lygiai taip pat tai, ką mama DaivaVa minėjo, viskas buvo išmėginta ir…naujoji karta šventė pergalę vistiek. Bet gal taip ir turi būti. Giliai širdyje aš dėl to net džiaugiuosi. Džiaugiuosi, kad jie išsireikalavo , kas jiems priklause ir niekada nebus tokie, kaip tie kai kurie prancūziukai. Gal todėl aš mane ir buvo lengva palenkti, nes viduje niekada nelaikiau tokių dalykų vertybe ir kiekvienas asmenybes palauzimas ( iskaitant ir manaja, nors cia didelis skirtumas: susitarti ir priversti) man atrodo pralaimejimas…
Nauja karta juk tiesiog turi išmanyti viską geriau. Toks dėsnis. O aš dabar jau irgi esu nauja, nes einu su jais koja kojon, taigi kiekviena naktis buvo to verta. Dėl manęs pačios labiausia
|
|
|
5:03 pm
gegužės 8, 2014
|
DaivaVa
| | |
| Svečias
| |
|
|
Pritariu MamuleiMū del primaitinimo. Galbūt vaiko neramumas sutapo su tuo laiko kai pradėjot jam duoti košių? jeigu taip, tuomet tai gali būti ženklas, kad primaitinate per anksti ir mažylio virškinimo sistema tam dar nepasiruošusi.
|
|
|
5:04 pm
gegužės 8, 2014
|
renata
| | |
| Narys | įrašai31 |
|
|
Daiva Va, na jis vkr kando bevalgydamas karteli, bet gal tik zaide, zandai isberti, bet manau, kad del banano ar kazkokios darzoves kurias as suvalgiau, gal but nuo braskiu, bet kaip minejau jau zandukai tokie antra savaitele,gyd, sake kad tai alerginis berimas, slogos nera, koset nekosti, diena miegodamas nubudes spiegia tarsi kazka skaudetu ir taip verkia kol atmerkia akis, seiles beja, ypac vakare, net dar labiau dirgina zandukus, soskes nemoka ciulpti, bet mielai ja sukandes laiko, kai nesioju ji, jis man bando kasti i peti….bet as net nzn ar tai dantuku pozymiai, nes paziurejus i burnyte nieko nematyti, lyg nera patine.
jis keldavosi visada pavalgyt, bet tie atsikelimai budavo 4, o db jis l. daznai ir kas neramina, kad nuolat reik zysti.budavo pucia pilva tarkim nakti, jis inkscia, bet pasiulius kruti, jis neimdavo..
o del primaitinimo…
mes nuo 4-5men , ten gavosi kazkaip kad per ta laika priaugom tik 200gr, gyd, sako bandyk banana, obuoli ir pan,nors dicke maitinau iki 6men pati be jokiu vaisiu iki to laiko. bet kadangi db tiek tik priaugo, sakau gal reki, gal jam maza. ir tai pasekme, isberti zandai….. bepantenas, ramuneliu nuovyras negerina situacijos visai. jie kaip buvo tokie ir yra. db vietoj banano duodu tyrele bananu….gal reik viska atidet?ziuret kas bus….
|
|
|
5:49 pm
gegužės 8, 2014
|
DaivaVa
| | |
| Svečias
| |
|
|
Ech, tie gydytojai, visad priverda košės…atsiprašau, kad taip sakau apie jūsų vaiko gydytoją, tačiau kompetetingi gydytojai vertini bendrą kūdikio svorį, o ne mėnesio prieaugį. Jeigu su tais priaugtais 200g., jūsų kūdikio svoris buvo normalus (kaip tokio amžiaus kūdikio), tuomet nėra ko nerimauti ir skubėti su primaitinimu. Juk jūs matote savo vaiką, jeigu jis žvalus, energingas, vadinasi viskas gerai, užtenka jam pienuko.
Jūsų vietoje aš bent jau savaitei (geriau būtų dar ilgiau) eliminuočiau visą papildomą maistą kūdikui ir nevalgyčiau nieko kas jums kelia įtarimą dėl galimos alerginės reakcijos kūdikui.
Grįžtant prie dantukų temos, iš mano asmeninės patirties: mano sūnus būdamas trijų mėn pradėjo rodyti daugumą dantukų dygimo požymių. Šiuo metu jam 6mėn ir savaitė., tai iki šiol seilės liejasi upeliais, kandžiojasi kaip išprotėjas, karts nuo karto sloguoja, kosti ir užkimsta. Tada užeina kokia rami savaitė, kelios ramios naktys. Po to vėl viskas tarsi iš naujo. Dantukų iki šiol neturi, bet jau matosi jų kontūrai, dantenos šiek tiek patinę, atrodo trūksta tiek nedaug, bet žinau, kad tas nedaug gali trukti dar kelis mėnesius. Žodžiu, dantukai yra mistinis dalykas, kiekvienas vaikas skirtingai jaučia jų atėjimą ir užtrunka tai nevienodai ilgai/trumpai.
Beje, mano vaikas nubudęs irgi spiegia užsimerkęs. Tik jis dar atsistoja ant keturių, kaip šuniukas ir linguoja. Ir nutyla dažniausiai tik paimtas ant rankų. Sieju tai su tuo, kad šiuo metu mokosi ropoti, tai gal sapnuose ropoja ir užsigauna ar pan.
|
|
|
8:30 pm
gegužės 8, 2014
|
renata
| | |
| Narys | įrašai31 |
|
|
na gyd, sake, kad jam kaip ir uztenka svorio pagal amziu, o tada buvo ne pilnas men, o 3sav praejusios nuo paskutinio sverimosi.as zinokit snd jau nieko nedaviau, ziuresiu, gal aprims ta alergija. nuosirdziai dekoju jums, aciu kad turite laiko diskutuoti man rupimu klausimu, man tai svarbu. net zinoki ikvepiat mane sukaupti jegas ir paskutinus miego istieklius.
|
|
|
9:19 pm
gegužės 27, 2014
|
magnolija
| | |
| Narys | įrašai642 |
|
|
Mielos mamos, ačiū visoms už pasidalintus įspūdžius, istorijas, teorijas, patarimus ir t.t. Papildomas didelis ačiū keliauja MamuleiMū už originalų ir labai vertingą požiūrį į visą šitą reikalą.
Paskaičius visas žinutes jau atrodė, kad viskas susidėliojo į savo vietas. Įtikinau save, kad viskas ne taip ir blogai, nusistačiau, kad nieko nesitikiu, kad bandysiu vardan bandymo ir parodymo vaikui, jog gali būti kitaip, ir kad kantriai išlauksiu, kada tas mano vaikas sumanys miegoti kitaip, net jeigu teks dar bent pora metų taip kankintis (čia iki tų 3,5 metukų, kuriuos MamulėMū išlaukė. Beje, nesutapo kartais tai su dienos miegelio atsisakymu?). BET. Mano vaikas kažkokiu būdu susižinojęs, kad jo šitie miego pokštai jį lyderiu daro, sugalvojo, kad dar per mažai lyderyste užsiima. Tad vietoj to, kad užmigtų 8ą valandą ir duotų mamai bent pora valandėlių atsikvėpti, jau kurį laiką užmiega tik 10ą valandą. Ir kad mama per ilgai duše neužsibūtų, kai kuriom dienom pradeda jau po pusvalandžio zirzti. Kaip Kristina sakė, geriau nebus. O blogiau, pasirodo, gali būti :)
Kažkokios logikos, sistemos ar paaiškinimo vaiko miego klausimu paieškas baigiu. (Bent jau kuriam laikui.) Na kam man šita bergždžia veikla :)
Sėkmės visoms mamytėms!
P.S. MamuleMū, neabejoju, kad viską išbandėte, kad sunormalintumėte savo vaiko miegojimo valandas 4-2. Bet man kilo dar viena mintis – o ką, jeigu gyventumėt už Atlanto? :)
|
|
|
11:23 am
gegužės 28, 2014
|
DaivaVa
| | |
| Svečias
| |
|
|
Kaip tik vakar jau norėjau rašyti ir klausti, kaip gi sekasi mamytėms su nemiegančiais vaikučiais ir štai jūs, magnolija, parašėte…turbūt jūsų situacija dar kartą patvirtina mano vyro žodžius – "rytoj niekada nebus taip kaip vakar". Staigmenų pilni tie mažyliai…o štai aš šį savaitgalį pasijutau kaip tikra "mama nevykėlė", nes svečiavomės šeimoje, kurioje vaikas (13mėn.) jau seniai miega visą naktį, puikiai valgo ir šiaip mama neprisimena jokių iškilusių problemų su juo…klausosi ji manęs ir stebisi kaip taip gali būti, kad vaikas krūties neima ar kad nemiega naktį…taip ir jauti tarp eilučių teiginį – "matyt kažką ne taip darai". Žodžiu, bandau pamiršti tai ir vis koncentruojuosi į savo būsimą lyderį :D
O mūsų situacija tokia, kad perskaičiau knygą (o visad buvau tokia skeptiška šiuo klausimu), kuri tikrai labai patiko ir davė daug įkvėpimo parodyti mažyliui kaip reikia miegoti. Ėmiausi veiksmų ir turiu pasakyti, kad pradžia buvo gan sklandi, tik štai po beveik savaitės plano vykdymo, mažyliui prasidėjo baisi sloga, tada vieną vakarą vėmė toliau nei mato, ko pasekoje tris naktis miegojo pas mus lovoje. Aišku, planas jau atidėtas neribotam laikui, nes vieną dieną pamačiau kad du dantukui kalasi. Jie dar po odele, bet jau baltuoja viršūnėlės, tai dabar lauksim kol išlįs. O miegas dabar baisus, prabunda kas valandą, verkia, nori krūties, jau galvoju, kad reiks du kartus naktį keisti sauskelnes, nes vieno karto nebeužteks. Jau išmokau tą padaryti miegančiam ant pilvo arba ant šono, nes ant nugaros jis nemiega niekad, o jeigu išbudinu, ta paskui dar kokią valandą migdyt reikia…žodžiu, nesiskundžiu, nes mano organizmas priprato ir tie prabudinėjimai jau nebevargina :)
Beje, mano vyras man padėti mažai gali, nes jeigu mažiukas prabunda, jis nenurimsta kol neateinu aš. O kai ateinu ir paimu ant rankų, tada jis žiūri į tetuką ir šypsosi. Tikras niekšelis, kaip sako mano vyras :)
P.S. skaitydama knygą radau dar vieną įdomų dalyką apie nemiegą. Pasirodo pas kūdikį taip viskas suprogramuota, kad jis nelengvai užmigtų ir greitai prabustų. O taip yra dėl jo paties saugumo. Knygos autorė (gal norėdama mus paguosti) sako, kad nemiegaliukai vadovaujasi savo prigimtiniais instinktais ir juos negreit praranda, todėl taip ilgai jų miegas atrodo toks "nenormalus" mums suaugusiems. Taip pat kai kurie vaikai yra itin jautrūs ir viską, ką jie išgyveną dieną, jie dar kartą pergyvena naktį, todėl taip dažnai prašo mamos pagalbos nusiraminti ir užmigti.
|
|
|
1:12 pm
gegužės 28, 2014
|
Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
labai geras pastebėjimas iš tos knygos. mano vaikų tėtis irgi taip mano, ir mane įtikino. tai va dar vienas įrodymas, kad nemiegaliukai yra patys sveikiausi, šauniausi, originaliausi vaikai, arčiausiai savo prigimties ir ateities žmogaus idealo ( sutikite, jog daugelį metų įvairių interesų grupių mes tyčia ar netyčia visgi buvome bandomi atitolinti nuo tos savo prigimties, daromi priklausomi nuo "ekspertų" ir ekonomikos, kad buvo iškreipinėjamos vertybės ir pan.: gal būtent tam, kad šiandien prie jų grįžtume…savo vaikų padedami ir juos vesdami).
Mano mamai, kai šiandien pasikalbame kaip dvi motinos, irgi buvo labai labai nelengva auginti tokį vaiką, kaip aš, su savais niuansais ( nebūtinai išdykusį ar " sunkų" blogąja prasme, bet psichologiškai). Na bet ištvėrė, leido man kiek įmanoma būti savimi ir tai pats didžiausias dalykas už kurį, po gyvybės, aš jai šiandien esu dėkinga ir ką, kaip skolą, bandau grąžinti savo vaikams. Tai tikroji investicija ir į jų ateitį, ir į savąją, ir kartu viso pasaulio ( juk mes visi susiję). Ir galbūt aš šiuo metu nesukuriu kažko " naudingo visuomenei" ( oficialiai dar vis nedirbu, bet jau po truputį atsigaunu, atsiimu savo miegą ir save išbarstytą kažkur tarp jo), bet kartais kažko nesugriauti ( brangaus tau patikėto saugoti), galbūt yra ne mažiau vertinga. Na tik tiek, kad tuo įtikinti, palaikyti ir įvertinti dažniausia lieka save sau pačiai ;)
P.S. dėkui už gražius žodžius mano požiūriui. vadinasi, mano mama buvo teisi: visgi išėjo kažkas neblogo iš manęs užaugus :)) rizikuoti buvo verta ( oi nors sakė, kokių nevilties minučių būdavo…. :)
|
|
|
6:18 pm
gegužės 28, 2014
|
magnolija
| | |
| Narys | įrašai642 |
|
|
DaivaVa rašė:
svečiavomės šeimoje, kurioje vaikas (13mėn.) jau seniai miega visą naktį, puikiai valgo ir šiaip mama neprisimena jokių iškilusių problemų su juo…klausosi ji manęs ir stebisi kaip taip gali būti, kad vaikas krūties neima ar kad nemiega naktį…taip ir jauti tarp eilučių teiginį – "matyt kažką ne taip darai". Žodžiu, bandau pamiršti tai ir vis koncentruojuosi į savo būsimą lyderį :D
Tegu stebisi, ką padarysi :) Mano kaimynė turi tris vaikus. Vyriausias jau didėlesnis. Mažiesiems vienam beveik dveji metukai, kitam kažkur septyni mėnesiai. Tas, kur dvejų metukų, lig šiol labai prastai miega, naktį pabunda n kartų, reikia raminti ir panašiai. Mažiausiasis jau gal nuo trijų mėnesių beveik visada išmiega visą naktį, žodžiu, idealus vaikas. Ir ką? Ta pati mama, ta pati priežiūra, o va kokie skirtumai. Aišku, galima ten analizuoti visokias detales, bet nemanau, kad ji kažką ne taip daro. Darė ir daro tai, kas jai atrodo geriausia.
|
|
|
6:48 pm
gegužės 28, 2014
|
renata
| | |
| Narys | įrašai31 |
|
|
as ir lioviausi kovoti su vaiko nuolatiniu prabudinejimu…ir ka jus manote, pasijutau kur kas geriau, ne todel kad jis nesikele, o todel kad lioviausi save gruzinti, kad kazka blogai darau, bloga mama ir pan….kelias naktis kelesi tik uzvalgyti ir miegojo toliau,gal kokia savaite, db vel…si naktis su vaiku pazastyje, nes nuolat buvo isikibes kruties….kaltinu dantuku, nors dar ju neturime, o gyd, sake, kad turetume greitu laiku sulaut…viska juk reik kazku nurasyt:)
|
|
|
7:27 pm
gegužės 28, 2014
|
DaivaVa
| | |
| Svečias
| |
|
|
magnolija, aš tai puikiai suprantu, kad kvaila blogai jaustis dėl kažko ką kiti mano, bet tiesiog tą akimirką tokį negerą jausmą pasėjo….beje, knygos, kurią skaičiau autorė (atsiprašau, kad kaip apsėsta vėl apie tą knygą) augina 4vaikus ir kiekvieno iš jų miego įpročiai buvo skirtingi. Net neabeojoju, kad ji irgi pasakytų, jog visus augino vienodai, tačiau mažyliai atsineša su savimi daug dalykų ir kai kuriuos iš jų labai sunku iš jų atimti.
renata, džiaugiuosi, kad nebekovojate, juk vaikutis ne priešas, nereikia kovų. Geriau susidraugauti su tuo nemiegojimu, o kokią nors mėnulio nušviestą naktį gal netgi pagalvosite – visai smagu kartais panaktinėti su mažiuku :)
Šiandien buvome maitinančiųjų krūtimi grupėje. Buvo gal 15mamyčių su vaikučiais. 5 dar visai leliukai, o kiti plius minus panašaus amžiaus kaip mano vyrukas. Sėdėjau ir stebėjau kas ką veikia. Taigi visi vaikučiai tvarkingai ant kilimėlio kas sugulę, kas atsisėdę žaidžia žaisliukais, o manasis varinėja vienas tarp jų…žaislai neįdomūs, eina prie mamyčių, pačiupinėja, pasižiūri, tada prie kėdės, prie vežimo, kaip vijurkas sukasi aplink. Viena mamytė manęs ir klausia – o jis namie irgi toks pat? O aš – panašiai, tik dar greitesnis, nes namie be kojinių ant medinių grindų duodasi. Pasižiūrėjo į mane užuojautos kupinu žvilgsniu. Ėjau namo su didžiausia šypsena :) pasirašau nemiegoti naktimis kartu su savo sūneliu dar metus kitus, kad tik jis išsiskirtų iš minios.
|
|
|
10:43 pm
gegužės 28, 2014
|
simona_g
| | |
| Narys | įrašai52 |
|
|
Nu viens prie vieno mano grazuolyte :) viskas idomu, apie kazkoki pasedejima su zaislais net neverta kalbet. Dabar net man bunant salia nieks neidomu kaip tik mano plaukus pakedent, papest ir pan. :) as irgi stoju i n-taji karta susitaikiusiuju gretas. Pastebejau, kad man tokie "priepuoliai" kas 5-6 menesius uzeina. Tada ieskau kaltu, save kaltinu, kad neismokinau uzmigt ir siaip net ora kaltinu :) tikriausiai anksciau ar veliau nuovargis islenda. Dabar paskutiniai du menesiai keliames kas valanda, ale pazindam ir miegam. Kartais inirtingai dirba rankos, mane visur ciupineja:) tai va, kai pries kelias dienas susitaikiau su tokiu gyvenimo budu, viskas igavo grazesnes spalvas. Ypac rytiniai pasipapinimai :) nu taip grazu ja stebet, tokia visa laiminga. Svarbiausia is kazkur pasemt stiprybes, kad atlaikyt tuos pusmetinius "sprogimus".
|
|
|
10:23 am
gegužės 29, 2014
|
DaivaVa
| | |
| Svečias
| |
|
|
simona, žinokit mano vyrukas irgi mėgsta mano plaukus čiupinėti. Jeigu pagauna tik vieną kitą plaukelį tai gražiai žaidžia, o jeigu kuokštą, tai stipriai peša…auč. O kai maitinu jis visad su viena ranka liečia man veidą – dažniausiai nosį, arba kiša pirštus į burną. Dar kartais spardosi kojomis. Nurimsta tik kai pradeda užmiginėti.
Turbūt jie sugeria visą juos supančią informaciją ir negali naktimis su tuo susitvarkyti, tai ir prabunda ir šaukiasi mūsų…
Beje, turiu paminėti, kad mums maitinimo pradžia (kokie pirmi 4mėn) buvo gan sudėtinga, mažylis daug vargdavo su mano srovėmis ir pieno kiekiu, todėl dabar manau abu mėgaujamės tuo, nes senosios problemos praeityje.
|
|
|
12:13 pm
gegužės 29, 2014
|
simona_g
| | |
| Narys | įrašai52 |
|
|
Maniske zyst pradejo tik 2,5 menesio. Iki tol daug maz ciulpe. Oj kiek vargo praeita, pilvuko problemos, pastovus viduriavimas. O po to savaime ismoko. Kaip ir dabar, pamokint nelabai eina, viska pati ismoksta :) As vis galvoju, kad cia ji mane ruosia ateiciai, grudina :) bet faktas vienas, kai tik pradedu jai priesintis, gyvenimas tampa nepakeliamas.
|
|
|
4:10 pm
gegužės 29, 2014
|
Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
oi tie mažieji šelmiai :) na bet nieko: dabar eksperimentuoja su mumis,lavina įgūdžius ( laimė, kad tokios šaunios mamos kliuvo, su tiek kantrybės, tai bepigu jiems), užtat ateity, įsivaizduokit, kokie bus: savarankiški, su stuburu, savo nuomone. Ar ne tokiais jiems ir linkime užaugti: originaliais, išskirtiniais, sėkmingais.
na o jei tai neguodžia, tai prisiminkime, jog jie vaikų savų greičiausia irgi turės, ir anie nebus lengvesni, pagal tą obuolio nuo obels dėsnį ;) mums jau beliks stebėti iš šalies ir mėgautis :))
|
|
|
12:53 pm
gegužės 30, 2014
|
simona_g
| | |
| Narys | įrašai52 |
|
|
As savo mazylei, kuri aisku dar nelabai supranta mano bambejimu, kartais sakau, kad oj atkersys tau mano anukai :) vyras labai juokiasi, linksma jam kai as nebezinau ko griebtis. Gerai kai salia dar yra blaiviai mastanciu :)
|
|
|
7:11 pm
birželio 2, 2014
|
DaivaVa
| | |
| Svečias
| |
|
|
Pranešimas redaguotas 4:12 pm – birželio 2, 2014 DaivaVa
Aš čia šiandien skaitydama kitas temas supratau, kad berods visi mūsų nemiegaliukai turi vienokių ar kitokių odos alerginių problemų. Mamytės, pasisakykit, galbūt čia yra ta grandis, kuri riša mūsų nemiegaliukus?
Mano mažyliui egzema "išlindo" maždaug 5-6 savaitę. Priežastis man nežinoma, bet situaciją pablogina maudynės, todėl stengiamės maudytis kiek įmanoma rečiau. Iki šiol niekad to nesiejau su nemiegojimo problema, nes egzema neagresyvi, mažylis turi tik porą išsausėjusių dėmelių ant kojų, todėl nemaniau, kad tai gai jam kelti didelį diskomfortą, bet dabar ėmiau abejoti….
Pasisakykit mamytės, gal jūs atradot kažkokį ryšį tarp šių dviejų problemų?
|
|
Loading ...
Prisijungti
Nariai
Paieška 
Pradžia
Pridėti naują temą
Atsakyti į įrašą
Cituoti ir atsakyti 
Prisegti šį įrašą 
