Loading ...
Sparčiausiai auga naujagimis. Pirmaisiais trimis gyvenimo mėnesiais žindomų kūdikių kūno masė didėja greičiau negu jų dirbtinai maitinamų bendraamžių. Nenuostabu, juk motinos pienas yra lengviau virškinamas ir geriau įsisavinamas nei mišiniai.
Vėliau, kūdikio virškinimo sistemai bręstant, jau ir iš mišinių jis geba pasisavinti daugiau maisto medžiagų. Maitinant iš buteliuko, kūdikiui dažniausiai sugirdoma daugiau, negu reikia jo alkiui numalšinti. Pirmųjų metų pabaigoje dirbtinai maitintieji vaikai būna vidutiniškai 600–650 gramų sunkesni už žindytuosius. Žindomi kūdikiai gauna mažiau kalorijų, bet ne dėl to, kad jiems būtų trūkę maisto (tai yra motinos pienas būtų buvęs nepakankamai maistingas), o todėl, kad būtent toks yra jų augančio organizmo natūralus poreikis. Jokie žindomų kūdikių vystymosi parametrai ir sveikata nenukenčia. Ūgio didėjimo tempai beveik nesiskiria, o galvos augimo greitis išlieka toks pats ir žindomų, ir dirbtinai maitinamų kūdikių. Taigi mišiniais penimi kūdikiai dažnai būna paprasčiausiai permaitinami.
Svorio skirtumus labiausiai lemia skirtingas riebalų kaupimas poodyje. Dirbtinai maitinamų jis būna gausesnis. Į karvės pieno mišiniais girdomų kūdikių kraują išskiriama daugiau insulino, skatinančio riebalų atsidėjimą riebaliniame audinyje, kartu daugėja ir riebalus kaupiančių ląstelių.
Mokslininkai daro prielaidą, kad maitinimo kūdikystėje būdas gali lemti vėliau gyvenime įgyjamą kūno svorį, taigi nutukimo rizika yra didesnė vaikams ir suaugusiesiems, kurie kūdikystėje buvo maitinti dirbtinai. Priežastimi gali būti ir kūdikystėje su žindymu susiję mitybos įpročiai, ir ypatingos biologinės motinos pieno savybės. Žindomus kūdikius nuo persivalgymo saugo ir savotiškas apetitą kontroliuojantis mechanizmas: žįsdamas kūdikis iš pradžių gauna liesesnį ir saldesnį pradinį pieną, o galinis riebesnis pienas, kuris ir suteikia sotumo jausmą, yra nebe toks saldus, todėl ir kūdikis žinda vis lėčiau ir ne taip energingai. Kuo vėliau kūdikis nujunkomas, tuo labiau įsitvirtina šis įgūdis, reikšmingas žmogaus mitybos įpročiams. „Buteliuko vaikai“ tokios apetito kontrolės neturi, nes mišinio sudėtis maitinimo metu nesikeičia, o maitintojai paprastai dega noru, kad būtų suvalgyta „visa porcija iki galo“, ir neretai skuba tai atlikti kuo greičiau.
Tai, kad žindomi kūdikiai yra lieknesni, galima laikyti viena iš gamtos gudrybių, evoliucijos „ekonominiu kompromisu“, kurio tikslas – išlaikyti motiną ir kūdikį kuo sveikesnius. Motina, produkuojanti ne itin kaloringą pieną, apsaugoma nuo išsekimo, o vaikas – nuo nutukimo ir su tuo susijusių problemų. JAV, Vakarų Europoje, o juk ir pas mus apsižvalgę pamatytume santykinai daug apyjaunių žmonių su antsvoriu. Šiuolaikinis nejudrus gyvenimo būdas, perdėm kaloringas perdirbtas maistas, – be abejo, svarbūs objektyvūs faktoriai, tačiau polinkis tukti ir pasyvus susitaikymas su tuo įsitvirtino į daugelio pasąmonę jau kūdikystės lopšyje. Taip jau buvo, kad apie šešiasdešimtuosius–septyniasdešimtuosius praėjusio amžiaus ten, o pas mus dešimtmečiu vėliau, užfiksuotas pats didžiausias žindymo rodiklių nusmukimas.
Kazimieras Vitkauskas, 2010.
Miela Irmia,
kaip tik knygoje (taip pat ir šiame straipsnyje) ir yra atsakymas: “Sparčiausiai auga naujagimis. Pirmaisiais trimis gyvenimo mėnesiais žindomų kūdikių kūno masė didėja greičiau negu jų dirbtinai maitinamų bendraamžių. Nenuostabu, juk motinos pienas yra lengviau virškinamas ir geriau įsisavinamas nei mišiniai.”
Jūsų dukrelė yra ne tik Jūsų (asmeniškai), bet ir jūsų (mamos ir tėčio) vaikas. Jeigu jos augimo programoje dominuoja ir “nesnaudžia” iš didelio tėčio gauti genai, tikriausiai ji galop užaugs gerokai aukštesnė už savo vidutinio ūgio mamą. Ar protinga būtų ją stabdyti? Ne! Juolab, kad mergytės svoris neišėjo už normos takelio ribų (žiūriu į augimo diagramas) ir idealiai atitinka ūgį.
O jeigu norite stipresnių raumenukų – mankštinkite. Tai galioja/tinka bet kurio amžiaus žmonėms.
Sveiki, mano dukrelei sis klausimas taip pat aktualus. Knygoje i ji atsakymo neradau, tad buciau labai dekinga jeigu gerb. autorius pakomentuotu.
Dukrele gime 3,5 kg ir 53 cm. Siuo metu dar ne pilni 2 men, osvoris jau 6 kg ir 62 cm. Mama smulki 53 kg, 167 cm), tetis didesnis (100 kg, 189 cm). Viskas kaip ir butu ramu jei ne gydytoja, kuri sako nemaitinti vaiko, reciau maitinti ne tada kai norisi jam,papildomai vandeniu ar arbatomis girdyti, kad maziau suvalgytu. Rizika – letesnis vaiko vystymasis. Siuo metu raida nesutrikusi, gal kiek silpnesni raumenukai ( po neurologo apziuros). Pediatre tai sieja su per dideliu svoriu. Labai prasau Jusu pagalbos.
kai vaikelis metų amžiaus pradės lakstyt, svoris turėtų sumažėti.
ir replikų būdavo, kad, turbūt, ne pati maitinu.
mano pačios vaikai mažiukai daug sverdavo. maitinau pati. vienas 8 kg 3-jų mėn., kitas 11 kg 5-mėn.
aišku atrodė kaip milžinai
dabar vienas sveria 57 kg, būdamas 1, 80 ūgio, 14 metų.
gal net ir per liesas.
nereikia pergyventi dėl to svorio, susitvarkys, svarbiausia, kad mamos pienas, o ne koks kitas.
Sveiki,
Mano mazius gime 3800g. Dabar 2,5 men ugis 64cm ir sveriame 8 kg. Toks beprotiskas svorio augimas veda mane i nevilti. Maitinu pati. Mano ugis 170 sveriu 60 kg. vyras 187 cm ir sveria 120 kg. Sveriu savo berniuka kas 2 dienas ir per ta laika jis priauga100-200g. Valgo gan daznai kas valanda, bandziau retinti maitinimus, taciau kudikis verkia, tad leidziu valgyti kiek nori ir kada nori. Tiesiog susimastau gal mano pienas per riebus, nes jei nutraukiu ir palieku pastoveti nusistoja labai daug grietineles. Ar toks svorio augimas nesalygos antrinio cukrinio diabeto atsiradimo?
As nesuprantu,kodel komentaru autores taip pergyvena del to,kad vaikutis lengvai priaugo svorio.. Kaip tik reikia dziaugtis! Mano mazylis gime 4280g, dbr jam 5men ir 1sav,sveria jau turbut daugiau nei 10kg. Bet esu laiminga,kad maitinu pati,berniukas stiprus ir sveikas. Katik mes su vyru persirgom gripu, as pati turejau auksta temperatura, o kudikeliui nieko visiskai! Mano pienas apsaugojo mano angeliuka
Ir aciu knygos autoriui! Jusu deka dar dbr mano vaikutis gauna geriausia maisteli – mano piena
Miela Laura,
Sveikinu, puikiai auga Jūsų sūnaitėlis! Šaunuolis!
Leiskite ir toliau jam VADOVAUTI
Laba diena, pas mus ta pati problema, maitinu pati, del per greito ir per didelio svorio augimo, berniukui 4 savaites o jau priaugo 1250 gr. gime 3090 gr. ugis 54 cm, is ligonines isvaziavom su 2918 gr svoriu. mamos ugis 170 o sveria 53 kg tevelio ugis 186 cm o sveria 86 kg. taip kad teveliai ne is stambiuju. Tai gydytoja liepia duoti reciau valgyti, bet kad jis ir ne valgo daznai vidurkis kazkur kas 2 valandos ir zinda visaip nuo 10 iki 30 min. siaip vaikutis guvus galvyte kelia sukineja, spardosi. Dar pamirsau pamineti, kad gimdymas buvo komplikuotas, nesivere ir prireike cezario pjuvio, tai vaikuti man atnese tik po paros, jis prabuvo intensyvios prieziuros palatoj. tai biski gazdina toks svorio augimas, ar tai normalu? Gime toks lengvutis, nors buvo pernesiotas gimdziau 41 nestumo savaite.
Miela Jurgita,
prieš galutinai atsakydamas į Jūsų klausimą, norėčiau kad patikslintumėte keletą dalykų:
(1) Iš kur Jūs žinote, kad Jūsų mergaitė būtų priaugusi mažiau svorio, jeigu būtų buvusi maitinama mišiniais? (2) Kokio, stambaus ar liekno kūno sudėjimo esate Jūs ir mergaitės tėvelis, ir kokio tipo kūno sudėjimas vyrauja Jūsų ir tėvelio giminėse? (3) Aš neskubėsiu pritarti, jog mergaitė priaugo per daug, kol nesužinosiu kokio svorio ir ūgio ji gimė, kiek ji svėrė ankstesniais mėnesiais ir koks yra dabartinis jos ūgis?
Labai įdomus straipsnis ir man tikrai aktualus. Mano mergytei 5 mėn., jos svoris 9,5kg. Maitinama tik mano pienu. Naktinio maitinimo mergytė atsisakė nuo 4 mėn. Man visiškai nesuprantama, kodėl mamos pienu maitinamas kūdikis priauga daugiau svorio nei maitinami pieno mišiniais, nors anot šio straipsnio turėtų būti atvirkščiai. Toks staigus svorio augimas verčia nerimauti, ar kūdikis neturės viršsvorio. Mergytės pediatrė skyrė masažus (kurių nauda nėra akivaizdi), per kiekviena svėrimą kraipo galvą ir sako, kad per daug ir mergytė turės viršsvorio, lėtės jos raida. Siūlo praleisti vieną maitinimą ir duoti gerti kuo daugiau arbatų bei įvesti papildomą maitinimą. Jau ragaujame daržovių tyrę, bet aš vis abejoju, ar gerai elgiuosi, juk žindomas vaikutis papildomo maisto turėtų gauti tik nuo 6 mėn., o gal aš klystu… Mergytė žvali, linksma, vartosi nuo pilvuko ant nugarytės ir atvirkščiai, už rankyčiu paėmus sėdasi, verkia itin mažai (kai kuriuos tai labai stebina, nors nežinau kodėl). Tikiuosi sulaukti straipsnio autoriaus komentarą apie mano situaciją. Pagarbiai, Jurgita