Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Pranešimas redaguotas 10:37 pm – lapkričio 30, 2013 magnolija

Oho kokią diskusiją Jūs čia įsukot Leiskit įsiterpti su savo patirtim. Aš irgi Olandijoj gyvenu, mano berniukas taipogi pradėjus įvedinėti papildomą maistelį turėjo problemų su viduriukais, nepakakodavo po savaitę ir ilgiau. Kodėl – taip ir neišsiaiškinau, per kokius pora mėnesių viskas susireguliavo. Klizmutės statyti mums neteko, pirmą kartą uošvienė davė Roos Vicee Laxo (supermarketuose nemačiau tokio, bet Drogist'ai – Kruidvat, Dirx – turi), tai po kelių valandų ir pasituštino. O vėliau mes tiesiog jei tris dieneles nepakakodavo, tai džiovintas slyvas visur įmaišydavom ir kažkaip padėdavo. Mat Roos Vicee Laxo man nelabai patiko, nes cukraus yra, bet jeigu alternatyva klizmutė, tai gal cukrus tada mažesnis blogis, galiausiai – ne tiek daug jo ten išgerti reikia. Laimingai!

P.S. Truputį ne į temą, bet jei kreiptumėtės kažkur, tai pirmiausia stotelė būtų Consultatiebureau, o ten jau jie tokie "įdomūs" ir ne iš gerosios pusės (mano akimis)… Kiek teko dėl vaiko su Consultatiebureau seselėm ir daktarais papildomai bendrauti, bei su šeimos gydytojais (huisarts), tai prisiklausiau visiškai nesąmoningų patarimų kartais

Atsiprašau iš savo pusės, jei pasirodė, kad įsukau diskusiją. Šiaip tikrai laikau jas beprasmiu dalyku ir stengiuosi nesivelti: štai ir dabar galėčiau imti svarstyti vieno metodo, kaip spręsti viduriukų užkietėjimo problemą prieš kitą privalumus ir trūkumus. Tęstųsi be galo: aš parašyčiau, kad štai vieni gydytojai, konsultuodami mamas šiuo klausimu griežtai pasisako prieš klizmutes, siūlydami jas tik kaip paskutinę, kraštutinę priemonę, gąsdindami galimais išangės mikroįtrūkimais, elektrolitų balanso sutrikdymu ir pan. Kiti sakytų, jog pučiant pilvelį ir taip, įvesti slyvų ar kriaušių sultis galėtų reikšti dar didesnes problemas. Kiti, sakytų, jog tokia pagalba, kaip tik geriau nei laisvinamieji, jog kažką daryti vistiek reikia. Ypač, jei mankštelės, papildomi skysčiai negelbėja. Ir gal ketvirtieji kaip tik pasiūlytų tai, ką minėjote… 

Taigi, kur link lenkiau, ir kur gal mane mamaieva ( o gal ir kitos, kurios tai skaitys) ne visai suprato: 

~iš esmės nesiimu patarinėti, kaip čia dabar geriau spręsti tą problemą: manau, kad informacijos buvo suteikta pakankamai ir sprendimą turi priimti pati mama ( o kartu ir visas rizikas, susijusias su intervencija). Galbūt aš pati, su savo pažiūromis ( kurios anaiptol nėra taip jau aiškiai apibrėžiamos: natūralistė ar kokia kita -istė, -ovė ar tradicijomis besivadovaujanti: aš visada esu už vaiko poreikį, už švelnumą ir sveiką protą, bei adekvačią reakciją į situaciją, nesivadovaujant asmeninėmis emocijomis) rinkčiausi mišinuko atsisakymą, burokėlį,kaip ir minėjau ( nes prie daržovių jau pripratęs), padidinčiau žarnyno turinį apskritai, kad būtų kuo išstumti susikaupusį, o visų greičiausia palikčiau tik pieno dietą, kad viskas susireguliuotų savaime ir duočiau žarnynui pailsėti ir subręsti dar kurį laiką.

Būtent priežasties suradimą norėjau akcentuoti, pastebėjusi, jog panašiais negalavimais skundžiasi vis daugiau kūdikių mamų. Todėl gal ir griežtoka buvau: tai kam kiši jam tai, ko jis nesugeba savarankiškai pašalinti? Išspręsi tam kartui problemą, kai ką nors patarsiu, o kas toliau? Priežastis sukėlusi problemą tai liks. 

Mamaiievai nepatiko, kad skyriau tiek dėmesio jos atvejui, bet aš jau rašiau, kad tik pasinaudojau juo, palikdama žinutę kitoms: taip gali nutikti ir jums. Ir jei jau nutiko, nesivadovaukite tuo, ką jai pasiūlysiu aklai, imkitės prevencijos ir rimtesnės pagalbos, ne tik tam kartui. Nes tomis pagalbomis, kad ir kokios jos būtų efektyvios piktnaudžiauti negalima. Net ir keli kartai gali sutrikdyti jautrią žarnyno mikroflorą: ar naudotumėtės maisto produktų,sulčių, žolelių ar kitų natūralių, bet ne tokių jau ir nekaltų ( jei jau turi poveikį,vadinasi turi) priemonių, ar medikamentū, klizmų pagalba. Vistiek nežinome iki galo, kaip ten ką dozuoti, kada ir kaip. Gydytojų patarimai ir tie tokie prieštaringi! Ne visažiniai ir jie. 

Pienu pasikliauti galite labiau, nes tai pačios gamtos sugalvotas maistas, ir vaistas visais atvejais. Bet o ką tada daryti dėl primaitinimo. Va čia jau diskusija ir gali prasidėti. Jos beje, labai ir laukčiau, jei kas nors mano argumentams pateiktų kontraargumentų ( tyrimų ar pan.), o ne tik kvestionuotų, ar turiu teisę pasisakyti, ar tinkamo ilgio mano postai, ar suprantami…

Nes kartais man pačiai baisu nuo tokių įžvalgų, kurios man ateina į galvą, baisu, kad jos mane verčia rinktis nepopuliarius sprendimus, smarkiai rizikuoti: taigi labai labai laukčiau padrąsinimų arba klausimų pati, o gal net paneigimų, kas man leistų jaustis ramiau :) Na ką aš galiu padaryti, jei jaučiu, jog jos teisingos :))) Logiškos ;)

Taigi apie PRIMAITINIMO PROLEMĄ dar kartą iš mano asmeninio požiūrio taško: pasikartosiu, aš tai čia matau aiškią žinią iš vaiko: aš dar nepasirengęs, man per anksti. Gal kitus produktus ar jų derinius virškinčiau ir šalinčiau geriau, gal tu mama ne visai man čia gerai viską duodi. Bet esmė tokia, kad tada teks eksperimentuoti toliau, kol pataikysi, kol rasi, kas man tinkamiausia. Taip gal priprasiu, bet ar tikrai tokia kaina verta pratintis. Gal tu verčiau palauk, kol būsiu pasirengęs sėkmingai ir be pašalinės pagalbos viską suvirškinti ir pašalinti pats. Taip, PSO rekomenduoja nuo šešių mėn., taip aš gal jau turiu visus pasirengimo požymius ir domiuosi, bet tai gal dar nieko nereiškia. Tai juk tik rekomendacijos,ne būtinas reikalavimas. Gal kažkoks mažas momentas buvo pražiopsotas, gal kažkas visgi dar ne iki galo atskleista. Gi aiškiai tau rodau, o tu ko klausai: mano organizmo ar kažkokių dėdžių tyrimų. Juolab, kad turėtum apie mokslo metodus, jei ką nors baigei pati, išmanyti: kaip jie daromi ir kokio patikimumo išvados gaunamos šimtaprocentinės ar ne visai. Ar mokslas pasako, kaip buvo, galėtų būti, ar kaip yra dabar?…

Pasakysiu analogiją, kaip edukologijos specialistė ( taip, turiu tokį diplomą: magistro laipsnį cum laude, jei kas mano sveiku protu ir mąstymo gebėjimais ar kompetencijos visišku nebuvimu abejoja): mokytis rašyti yra pasirengęs praktiškai jau dvimetis, trimetis, bet mes, geriausi specialistai, besirūpinantys vaiko poreikiais ir gerai išmanydami ne tik jo fiziologiją bei psichologiją, bet ir gilesnius jų tarpusavio ryšius, tėveliams griežtai draudžiame tenkinti savo ambicijas ir imtis tokio mokymo rimtai, nors vaikas ir domėtųsi ir būtų pajėgus. Žaidimo forma, keletą minučių, iki pirmo signalo: stop! Bet toliau prašome neužsiiminėti savo iniciatyva, nes nežinot, gal net nepagalvojate, kaip galite pakenkti. O mes žinome: energijos sąnaudos, kurios bus panaudotos pernelyg ansktyvai dirbtinei protinei veiklai,yra pernelyg didelės, todėl jos gali pritrūkti pagrindinėms sistemoms, kurių vystymasis yra svarbiausias šiuo metu vaikui pagal amžių, ypač smegenų fiziologiniam brendimui: dabar gal ir visiems smagu, rezultatai džiuginantys, tačiau mes mąstome toli į ateitį: kaip tai atsilieps tolesnei mokymosi sėkmei, juk resursų, jų brandos ir ištvermės reikės daugeliui metų į priekį. Taigi to neverta aukoti vardan šiandieninio pasitenkinimo. Ir prašome tokius patarimus vertinti rimtai, atsakingai, galvojant ne apie tai, kaip man gera, koks mano vaikas gabus ir protingas, o apie jį patį. Kas geriausia jam dabar ir ateityje.

Tai va ir svarstau, ar neturėtume taip ir apie primaitinimą galvoti? Ar tikrai galime labai aiškiai patys nuspręsti, kada jau tikrai ne per anksti ir tikrai nepakenksime. Ar medicina mums tikrai tą garantuoja šioje rekomendacijoje. Aš pati, beje nedaviau nieko iki metų be pieno, taigi realiai su kietėjimais jokiais ir nesusidūriau. Bet taip pat ir su jokių medžiagų trūkumu. Tai va ir nežinau. Bet siūlau tiesiog pagalvoti tokia kryptimi kartu su manimi,be jokių garantijų :)

Laba diena,gelbekit,padekit,nezinau kas yra ir ka darytimano mergytei 3 menesiai ir 2savaites, ji jau menesis laiko kaip kakoja kas 9 dienas
astunta ir devinta diena sukyla temperatura iki 38,6,vaikas
klykia,bezda labai smardziai,einant miegot visada uzsiklykia po valanda
ir pakakoja tik tada,kai pagelbeju as jai,ziauriai suspaudziu kojeles
prie pilvuko,ji tada klykia ir taip issikakoja.Nerami
labai,irzli,nebezinom ka bedaryt,buvom ligonineje,gydytojai nieko
neranda,nesuprantu kodel tiek ilgai ji nekakoja ir galiausiai kyla
temperatura,viduriukai lyg neuzkieteja,daro kaip tyreles
kakuti,padekit,nebezinau kas yra. Valgo vien tik mano piena.Cia man su
maistu prisziureti,ar kas?labai dekoju uz atsakyma.

Mamulė Mū rašė:

Atleiskit, bet neturiu panašios patirties, niekuo negaliu pagelbėti, nors labai norėčiau. Matau, kad jus smarkiai neramina ši situacija, ypač, jei ir temperatūra pakyla, todėl sureagavau, bet tikrai neturiu jokių minčių, kas galėtų būti priežastimi. Nebent tikrai jūsų maistas, nors tai būtų labai retas atvejis, nes šiaip jau paprastai taip smarkiai mamos maistas neturėtų įtakoti, perdėtas saugojimasis yra daugiau mitas, galintis net pakenkti pačios mamos sveikatai. Daugelis mūsų paprastai žindydamos valgo viską, ko norisi ir ką esame įpratę ir tiesioginio ryšio nepastebime: pilvuką būna, kad pradžioje pučia ką bevalgytum. Bet jūsų atveju ta temperatūra ir klykimas…(devynių dienų intervalai, kaip suprantu dar visai normos ribose, nors gal ir baugokai skamba kai kam). Žodžiu, šįkart tikrai laukime gydytojo nuomonės. Arba gal iš mamų kam taip yra buvę. Pasitenkite išlikti rami, geriausi linkėjimai ir palaikymas! Ką nors bendromis jėgomis išsaiškinsime vistiek

Tikrai esu paluzusi,pavargusi ir nezinau ka daryt,ejom per daktarus,bet nieko neranda.Nezinau kodel taip ilgai nesitustina,o dar ta 8ta ir 9ta diena pakyla temperatura,ir tik pakakoja jeigu masazuoju is visu jegu spausdama kojeles,nebezinau ka daryt,.

Mamulė Mū rašė:

Ieškojau žinokit ir internete ir pažįstamos pediatrės užklausiau

Zinokit maitinuosi normaliai,anksciau tai prisilaikydavau,o dabar lyg jau palepinu save,isivaziduokit,uzvakar vaikas su pagalba issikakojo ir temperaturos nebeliko,idomiai kazkaip.

Man taip pat laktozės galimą netoleranciją, kaip tokio ne visai galbūt sklandaus tuštinimosi priežastį, minėjo ir viena pediatrė, šiuo metu dirbanti UK, į kurią kreipiausi dėl jūsų atvejo. Galbūt tikimybė ir nėra labai didelė, nenusigąskite, bet manau pabandyti savaitę kitą vengti pieno produktų galite dėl šventos ramybės. Kaip tik va Adventas, gera proga :) Vis jausitės, kad kažką darote, tik nepersistenkite, kad pati didelės įtampos nejaustumėte dėl priverstinės kažkokios dietos

Aciu mamukai uz pasisakyma,kazkoks kosmaras,va siandienvel 5 para nekakoja vaikas,dujos pradejo eiti smirdancios vel,aisku ne tokios dar smirdancios kai buna 10 diena nekakojimo,tada tai isvis:) nezinau kas mano mergytei galetu but,kraujo tyrimai geri,daktarai sako,kad sveika.Gerai,jeigu kaip sakoma kad mamos pienas gerai isisavinamas ir noemalu aceit kai 10 dienu nesitustina,tai is kur tada du pilni vystyklai kakiu jeigu taip gerai  isisavinamas pienas,niekaip nesuprantu. Mazyle va sianakt vel pradejo raitytis,stena,nori kaku,bet neiskakoja. temperaturos aisku dabar nera,ji mum atsiranda 9-10 dienomis,tomis dienomis isvis baisu. Vaikas buna leizgyvis nuo verksmo,pavarges,nes nepamiega,nori tustintis,bet neiseina. Anksciau tikrai tustinadavosi daznai,kiekviena diena,nu dabar menesis laiko kaip jokiu prosvaisciu,ir as matau,kad ji blogai jauciasi kai neissikakoja toki ilga laika,o kai kaku padarydavo po tu 10 dienu visai kitoks vaikas buna:)

Mamule mu,man  ir kava padeda,man nuo mazens viduriai kietedavo ir dabar tokia pat problema,bet ka va su vaiku tokiu mazu daryt nezinau,ar gali but kad mano pienas kietina jai viduriukus?gal skysciu trukumas vaikui?

Sveiki, blomst,

skaitinejau as jus problema ir visus pasiulymus, kuriuos mamos cia teikia. 

Is savo patirties galiu pasakyti, kad turint paveldeta polinki viduriuku kietejimui, jie ketieja ir pas kudiki. Mano vyresnelis sunus augo su sia problema nuo kudikystes…. Jus sakote, kad daro tyrelemis, vadinasi neuzkieteje viduriukai. Tiesiog su salinimu yra bedeliu.

Mano jaunelis sunus nuo 4men. pradejo tustintis reciau ir smirdziau. Ilgiausiai nesitustino 7d.. Pilvelis taip pat isipusdavo, nes ismatos kaupaisi ir rugsta. Pilvelio diegliai taip pat uzeidavo. Piktas, niurzgalas, verksniukas. Pati geriausia priemone, kuri mums pagelbejo tai pilvelio sildymas. Jis labai mego buti stacias. jokiu nesiojimu gulinti. Prisiglaudziu prie savo pilvo taip, kad net pati ta siluma pajuntu ir labai greitai dujos iseina, o tuo paciu ir jis nurimsta. Kuomet nurimsta tuomet, masaziuka pasidarom, pasportuotuojam ir zinokit puikiai pasitustina normaliomis ismatomis. Ta darau kiekviena diena. Dabar jau palaikau virs puoduko. kad truputi pastenetu, taip abu ir pazaidziam. Vienas kartas pas mus buvo uzkietejusiu viduriuku, va tuomet issitustino du spirgiukus, buvo labai aisku, kad reikia vaikuti gelbeti :)

Svarbiausia pati nurimkit, nes ta jusu itampa net internetinej erdvej jauciasi, tai pagalvokit kaip jusu mazute ta jaucia. 

Ir betkokiu atveju jei matot, kad jums neramu ir toliau, kad situacija negereja, konsultuokites su gydytojais, vieni nerado, gal kiti sugalvos kas yra ar kaip pagelbeti. Cia mes visos galim destyti savo teorijas, zmones tam mokslus baigia  ir kasdienine praktika uzsiima ir tai kartais nesugalvoja kas yra. 

Sekmes Jums