Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Na, aš ne specialistas, bet galiu pasakyti, ką man sakė specialistas. Jei maitinate motinos pienu, vaikas gali tuštintis ir kas 10 dienų. Ir tai normalu! Tiesiog motinos pienas yra toks vertingas maistas, kad visas įsisavinamas. Juk išmatos yra tai, ko nereikia, todėl natūralu, kad jei visko reikia, tai ir nėra išmatų. Jeigu tuštinasi normaliai, ne spirytėmis, pats nedejuoja, pilvukas neišpūstas, tikrai neverta pergyventi. Mano sūnus jau du mėnesiai tuštinasi kartą per savaitę – dažniausiai sekmadieniais . Reikia tik džiaugtis – užpakaliukas nešunta (čia daktaras galėtų prie maitinimo motinos pienu privalumų parašyti savo knygoje). Kai pasakiau savo gydytojui, jis irgi pritarė, kad tai normalu. Tik sesutė bandė sakyti, kad aš ko nors, laisvinančio vidurius, valgyčiau. Bet neklausiau aš to patarimo, nes ir taip laisvai tuštinuosi.

Aišku, jei duosite bulvę, tuštinsis dažniau, nes bulvė nėra tokia vertinga. Tad palūkėkite dar. Manau, daktaras patvirtins mano žodžius.

Labai dėkui už išsamų paaiškinimą.

Skaitydama Jūsų atsakymą, kaip tik prisiminiau, jog jis su mano pagalba nelabai gausiai ir pasituštindavo – tai vadinasi tikrai organizmas viską įsisavina ir nebėra ką jam pašalinti. Tačiau kilo kitas klausymas. Kūdikis pradėjo labai smirdančiai bezdėti. Anksčiau to nebuvo, būdavo tik garsas,  pagal kurį suprasdavom, kad vaikas pašalino orą iš savo pilvelio, o dabar tai ne tik kad su garsu, bet dar ir labai pasmirsta. Beje, sirgom bronchiolitu ir dėl to jam leido antibiotikus, ko pasekoje teko gerti gerųjų bakterijų.

Tai dabar ir galvojam, ar tai nuo tų bakterijų taip pasmirdo jo bezdukas, ar vistik gal pienukas jo skrandyje rūgsta ir kažkas negerai vyksta pas jį ten pilvelyje?

Labai ačiū už paaiškinimą.

O aš jau žadėjau vėl girdyti jį gerosiomis bakterijomis, tad geriau nebeduosiu jam jų ir palauksim kada savaime viskas susitvarkys. Nesinori kišti visokių vaistų tam mažam zmogučiui.

Pranešimas redaguotas 12:06 pm – lapkričio 24, 2013 Prada

Sveiki,o is ko sprendziate,kad pieno neuztenkate?jei taip gerai auga svoris,tai kam jum tas misinukas?zindant,ar uztenka kudikiui pieno galima spresti is svorio(per men maziausiai 500g) ir pasislapinimai ne maziau 6 kartai.O juk pieno kieki visada galima padidinti,ta pasireguliuoja pats kudikis,tiesiog dazniau zindykit,tai ir pienelio gaminsis daugiau.Ypac pienelio kieki didina naktiniai zindymai.O jei ir toliau siulysit misinuka,tai ilgainiui jis visai isstums mamytes pieneli. Jei noresit,klauskit,galima smulkiau papasakot.O misinukas buna,kad kietina viduriukus,bet ir tokio amziaus kudikeliui jau tustinimas sureteja,normalu,kad pasitustina net karta per savaite.sekmes

P.S. Jusu situacijoje,padesit jus jai geriausiu budu,tai tik maitindama savo pieneliu.

Sveiki,

Štai ką išmąsčiau apie jūsų situaciją pernakt, ty., kokių veiksmų imčiausi jūsų vietoje. Žiūrėkit: mąstant logiškai, iš esmės ką dabar turite, tai signalą, jog jūsų kūdikio virškinimo sistema su kažkuo iš jūsų jam siūlomo raciono nesusidoroja. O gal apskritai, ne su konkrečiu produktu, o būtent deriniu. Tai protingiausia, man regis, dabar būtų ne įvedinėti kažką papildomo ir taip sukelti žarnynui dar daugiau streso, o kaip tik visko sumažinti ir duoti jam pailsėti, laiko susidoroti su iškilusia situacija. Kaip būtų galima padėti jam išsivalyti, be klizmutės (ji, mano asmenine nuomone, yra gal šiek tiek per agresyvus kišimasis pradžiai), juolab, kad minėjote ir dujų kaupimosi bėdelę: tai pilvuko masažas pasitikinčiai ( tikrai pajusite tinkamą instensyvumą) sukant ratukus aplink bambutę laikrodžio rodyklės kryptimi, "dviratuko mynimas" kojytėmis, (apskritai, ar daug juda vaikelis, jį mankštinate? Tai svarbu žarnyno peristaltikai, kuri dar nėra tobulai įsivažiavusi, tą miniu, nes esu pastebėjusi, jog mamos neretai pernelyg saugo savo vaikus, arba pačios neturi pakankamai energijos leisti jam tiek judėti, kiek jam reikia, neturi jėgų su juo padūkti, o tai, vėlgi mano pačios asmeniniais pastebėjimais, galiausia priveda ir prie jūsų bijomo geležies sumažėjimo, kada plačiau tai pakomentuosiu atitinkamoje temoje). Šilta vonia, ne tik kaip higienos, bet ir nuostabi terapijos priemonė, atsipalaiduoti raumenynui ( žarnyno taip pat), leiskite mėgautis ja kuo dažniau. Arba šilta dušo, krano srove į pilvuką.

Jei norite gydytis maistu (šalia kitų priemonių) verčiau šiuo metu siūlyčiau pridėti burokėlį, prie esamos daržovienės (Olandijoje turėtumėte jų irgi tikrai rasti). Jis labai laisvina viduriukus, plius būtų profilaktika kraujukui. Beje, ar nepamirštate nerafinuotų aliejų į košelę? Jie irgi svarbūs geram maisto įsisavinimui.

Toks derinys veiksmų manau turėtų tam kartui viską sutvarkyti. Tačiau ateičiai, kad vėl nenutiktų to paties, siūlyčiau imtis rimtesnių žingsnių. Juolab, jog turite, kaip minėjau aiškų ženklą, jog ne viskas, ką darėte su maitinimu vaikeliui patiko ( žinoma, visada galite nedaryti nieko, ir tiesiog laukti, kol išaugs ir virškinimo sistema labiau subręs pati susitvarkyti). Kadangi vidurių užkietėjimui visgi didžiausios įtakos turi skysčių kiekis, manau, kad galbūt kalčiausias čia mišinukas. Matot, natūralus žindymas visada užtikrina reikiamą jo kiekį ir santykį su "maistu" (tobulą liesesnio pieno proporciją su riebesniu už jus sureguliuoja labai gerai per tūkstantmečius tai daryti įgudusi sistema), todėl mama visada gali būti atsipalaidavusi ir nesukti sau galvos dėl nieko: kiek ir ko čia papildomai girdyti ir kada (prieš maistą sveikiau, ar po). Tiesiog duodi, jei vaikas labai domisi, ką tu ten geri ( jei ne kavą ;) arba pasiūlai, o jis neatsisako, nors dažniausiai visgi nesipuola. O kai darai mišinuką, gali to vandens ten pamažinti, arba jau nebeturės po to vietos skranduky atsigerti vandens atskirai po to. Plius gal vaikui ir nelabai skanu su pienu palyginti, nei tos sultys labai dažnai jiems atrodančios per rūgščios ar saldžios, net ir skiestos, nei tos kartokos arbatėlės ar beskonis vanduo ( vaiko skonio receptoriai, nepamirškite yra gerokai gerokai jautresni už mūsų, dažnai dar ir atbukusius). Taigi, manau, jog bandyti grįžti prie dažnesnio maitinimo savo pienu jums būtų daug lengviau ir ramiau, nei bandyti čia dabar lėkti pas gydytojus, viską skaičiuoti, matuoti. Tikrai siūlau nuoširdžiai ne dėl to, kad būčiau kažkokia pamišusi žindymo fanė ( anaiptol, pati žindau dažnai sukandusi dantis), tiesiog tikrai turiu nemažai patirties ir įvairių panašių situacijų su pirmagimiu ( dabar maitinu antrąjį jau trimetį rupūžioką, kuris irgi dėl tam tikrų priežasčių verčia mane tai daryti, kaip lengvesnę išeitį).

Kas jus verčia daryti išvadas, kad pienuko mažėja? Sumažėjusi žindymo trukmė? Dažnumas? Pojūtis krūtyse (tuštumo jausmas?), vaiko nepasitenkinimas? O gal tikrinate pientraukiu arba rankomis? Visa tai, patikėkite yra absoliučiai nepatikimi rodikliai (nenoriu plėstis, nors galėčiau kiekvieną punktą racionaliai išaiškinti, kodėl, yra tai aprašyta ir gydytojo knygoje ir kitų mamų patirtyse, taigi turėsite patikėti tiesiog). 

Neįsižeiskite, bet kažkodėl jaučiu, jog jums gali taip atrodyti, nes gal pasąmoningai norėtumėte, kad taip būtų. Žinokite, visiškai normalu pavargti nuo maitinimo, norėti daugiau laisvės ir savarankiškumo, šiek tiek jau atitrūkti nuo tos mažos prielipėlės, grįžti bent kažkiek prie normalaus suaugusiojo žmogaus gyvenimo, vistik ir taip jau skyrėte, pradedant nuo nėštumo pradžios, jam daugybę savo laiko, išteklių ir dėmesio. 

Galbūt galite šiuos savo visiškai suprantamus poreikius bandyti patenkinti tokiu būdu, kad nereikėtų atsisakyti dažnesnio žindymo? Atsisakant kažko kito? Nes matote, vaikutis, panašu, kad dar nėra pasiruošęs savarankiškumui, nes štai lyg ir valgo suaugusiųjų maistą, bet nelabai dar su juo susitvarko, ar ne? Jam dar labai reikia jūsų pagalbos. Ne daktarų, ne klizmučių. Nes jis neserga, su juo viskas gerai. Jis tiesiog dar labai mažas

Sėkmės jums abiem

Sveiki, Mamule Mu,

dekui jums uz toki ilga rasineli ir nora islieti savo mintis. Deje turiu jus nuvilti, kad tai ka surasete yra patikrinta ir isbandyta. Mano sunelis jau trecias man vaikas. Visus tris zindziau ir dienomis ir naktimis be jokiu taisykliu(net ir pries 16 metu, kai inernetas dar nebuvo visagalis, o as buvai tik 20m amziau :)) ). papildomo maistelio mano sunelis  gauna, tik primaitinimui ir pratinimuisi prie naujo, o ne pavalgymui. Iki siol jis valgo nakti kokius 5 kartus. Beje pridursiu, kad jau turi sesis dantukus, sedi tiesia nugara ,viskuo domisi ir  griebia nuo stalo kai mes valgome. Savo svori padvigubino jau budamas 4men. akiviazdiai matau, kad neuztenka vien mano pieno.

O sportu uzsiima istisai kai nemiega, nes kiti mano vaikuciai :))) jau paugliai su juo taip pat duksta. Manksteles,pilvo masaziukai :))). aisku, kad jie iprasti musu dienotvarkeje. Kaip as sakau, mano darbas dabar yra sunaus auginimas :)).

Pieno niekada nematavau jokiomis priemonemis, pati gamta mane taip sutvarke, kad puikiai jauciu save ir kudiki. Daznesnis zindymas????? kas gali buti dar zanesnis zindymas negu praktikuoju :). Mano vaikai man gyveno po krutimis tol kol buvo pienuko.  Mano menesiniu ciklas atisnaujina tik tuomet kai vaikutis isgeria paskutini pienelio lasa ir lygiai po menesio. Deje kaip bebutu gaila pirmus du kartus pienelis tiesiog baigesi apie 9 men. Su siuo vaikuciu galbut istemsiu ilgeliau. :))

Esu visika naturalaus maitinimo salininke ir NAKTINIU ZINDYMU, bet taip pat gerai zinau ir suprantu, kad ateina laikas kada reikia pradeti vaikuciams duoti papildomo maisto. Gelezies ir cinko atsargos pienelyje isenka, o kaip zinome sie elementa labai svarbus. NET IR GELEZIES STYGIUI ESANT GALI ATSIRASTI VIDURIU KIETEJIMAS.

Pirmieji du vaikuciai priprato prie papildomo maisto anksciau. Todel misiniu neprireike. Jie uzpildydavo tas tuscias vietas uzkasdami kosiu. Sis gauna  60ml. kartais .

Daug cia dar galeciau poryti visko is savo patrties is literaturos, interneto platybiu. Bet labai noreciau specialisto patarimo. ir tada daryti savas isvadas.

Beje mano pirmo sunaus viduriukai taip pat kietejo. Dukros ne. Beje berniukai su sia problema susiduria dazniau.   

Dekoju, kad  perskaitete. Lauksiu patarimu.  

P. S. O kodėl dar čia aš taip drąsiai ir atkakliai lendu, tarsi nerodau pagarbos gydytojui ar jo kompetencijai (nors manau protingam žmogui tokių minčių net kilt neturėtų), o kas visų baisiausia- skatinu rizikuoti vaiko sveikata, nes " o kas jei ten tikrai yra koks žarnų nepraeinamumas ar kokio fermento trūkumas, ar dar kas nors rimto". Tai tokių minčių kirba, bet išmokau ir kitiems patariu varyt jas šalin, nes turiu nepalaužiamą argumentą: jei tai ūminė, gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubaus intervencinio gydymo, tai vaikas duotų tai žinot taip aiškiai, kad niekas į jokius forumus nerašinėtų, o jau seniai sėdėtų ligoninės priimamajame. Na bet gali būti ir kokia nors lėtinė liga. Ką gi tada vistiek teks imtis PRIEŽASČIŲ aiškinimosi, ką aš ir siūlau daryti iš karto, negaištant nei laiko nei jėgų, tolesnėms begalinės informacijos paieškoms. Nebent, aišku, ryšitės vadovautis paplitusia praktika slopinti simptomus vaistukais: laisvinamaisiais, gerosiomis bakterijomis, klizmutėmis, mišinukais su specialiais priedais kietėjantiems viduriukams…ir gyventi tikėjime, kad nebesimato problemos lygu nebėra problemos. 

Tai va toks būtų mano pastebėjimas (beje, rašau jį ne tik jums asmeniškai, taigi prašyčiau pasistengti ir atitinkamai reaguoti, kad netyčia neįsiskaudintumėte ar nesupyktumėte). Tai tik mano prielaidos, mąstančio, keliančio klausimus, abejojančio paprasto žmogaus. Tikėti manimi nereikia, nes dalykai, kurie reikalauja tikėjimo yra kiekvieno asmeninis reikalas. Čia kalbame apie paprasčiausią sveiką nuovoką, ir geriausiu atveju, pasikliovimą savo motiniška nuojauta ( kas, beje irgi nėra jokia mistika, jei bent kiek domėjotės apie tai, kokiu principu ta " nuojauta" veikia)

Aha, tiesa: susidomėjau būten jūsų klausimu, nes atsakinėju ne į kiekvieną postą toli gražu. Tiesiog labai nustebau, kad šiuo, kūdikio nesituštinimo klausimu jau tiek mamų ir, kaip jūs sakote, gerb. Profesorius, buvo skyrę daugybę savo brangaus laiko pasisakyti, suteikę daugybę informacijos, o jūs vistiek parašėte naują užklausimą, taigi pamaniau, kad jūsų situacija ypatinga ir jai reikia naujo požiūrio ( vis dar taip tebemanau, todėl ir tebetvirtinu, kad tikitės  sužinoti dar kažką ypatingai naujo veltui, kad jums tiesiog reikia pakeisti žiūrėjimo kampą). 

O jei nesupratote, ką norėjau pasakyti, tai nereiškia, jog pasakiau tai, kas neturi nieko bendro su tiesa. Nes yra nemažai mamų iki šiol mane ne tik supratusių, bet ir sėkmingai išsprendusių savo problemas, kai pvz., gydytojai buvo skyrę net antibiotikų. Aš visada mielai laukiu papildomų klausimų ir mielai skiriu laiko surasti žmogui tinkamiausius žodžius, jei jis yra pasiruošęs klausytis. 

 Matot, aš visiškai nesikuklindama galiu pasakyti, jog esu susidūrusi su tiek problemų augindama saviškius, jog norėdama išlikti sveiko proto, o gal tiesiog išlikti :), turėjau taip pasikeisti, tiek daug nuo ko apsivalyti ir suprasti, kad man dabar viskas gyvenime atrodo tik žaidimas. Tai nereiškia, jog žvelgiu į kitas mamas iš aukšto ( iki šiol bent nesu sulaukusi panašaus pastebėjimo), kaip tik labai gerai suprantu visų jausmus ir nerimus, tačiau leisti gyventi iliuzijose ir mele irgi negaliu. Galbūt ne visi yra pasirengę išgirsti tai, ką noriu pasakyti, bet gi jei įsigilintumėte, suprastumėte, jog būtent savo pasaulėžiūros aš ir nekišu, nežadinu neišsimiegojusių, tiesiog noriu truputį paprovokuoti, paskatinti susimąstyti. Ir labai labai laukiu kontraargumentų mano mintims, jei kas tokių turi, nuoširdžiai esu pasirengusi pakeisti savo įsitikinimus. Nes tai tik prielaidos, brangioji. Niekur nerašau, kad tai absoliuti tiesa. Tiesiog klausiu, o kas jei tai, ką manėme iki šiol yra netiesa, kas jei viskas yra paprasčiau, kas jei mumis manipuliuoja kažkas iš nežinojimo ar ne visai dorų ketinimų. Juk jūs pati nuolat kartojate: "Kaip žinome", "akivaizdžiai matau" , o tai juk elementarios loginio mąstymo klaidos. Tokios grynos tiesos nebūna, taip mąstyti yra ne tik ne racionalu, bet ir nesveika, ar net pavojinga ( kraštutiniu atveju). Manau jums reikia truputį atsipalaiduoti ir atsiverti, nesipulti taip į kraštutinumus: manote, kad aš tam tikrose vietose ( toli gražu ne visur) pakritikuodama tradicinę Vakarų mediciną jau automatiškai esu juokinga kraštutinė natūralistė, kažkokia filosofė, kurios net neverta klausyti, bet vėlgi, jei paskaitytumėte atidžiau ir panaudotumėte savo puikiai išlavintą protą, pamatytumėte, kad neturite kuo pagrįsti tokio įsitikinimo ir dėl to viską, ką sakau automatiškai atmesti. Pagalvokite dar truputį. Nes visgi kažką paliečiau, kad sureagavote į pirmąją žinutę, būtumėte juk nerašiusi kitaip antrosios, kažkokius jausmus paliečiau ( todėl iš anksto ir atsiprašiau, kad būsiu priversta tą padaryti). Gi čia tik paprastas iššūkis: pabandyti išklausyti kitą be išankstinio nusistatymo ir gal kažką jo žodžiuose atrasi. Argi turite ką prarasti, kol laukiate profesionalo ;)

Dublis Nr. 2. Bandau dar kartą, apie nesituštinimo problemą be filosofijų: 

1. Keturių mėnesių žindomas kūdikis tuštinasi retai: normalu, tokio amžiaus jau gali būti, kad įsisavina beveik visą pieną ir nėra ko pašalinti.

2. Penkių mėnesių kūdikis pradedamas primaitinti: per anksti. Pradžioj galima nepastebėti jokių neigiamų šalutinių reiškinių, galbūt jie pasirodys tik po mėnesio ar kelių. Domėjimasis maistu, ar tariamas (mamos įsitikinimu ar klaidingais ženklais) pieno sumažėjimas, nepakankama priežastis. Net ir išdygę dantukai ar sėdėjimas gali būti ne pagrindinis rodiklis, ką vėliau virškinimo problemos mums ir patvirtins. O gal problema mišinyje ( pažaiskime detektyvą). Mamos žinios iš ankstesnių žindymų, nors ir visai sėkmingų, abejotinos, dėl teiginio, jog " pienas tiesiog baigėsi" ( taip būti paprasčiausiai negali, jei a) kūdikiai patys neatsisakė pieno, b) motina nepatyrė kokios nors krūties traumos, kurios metu buvo nutraukti pieno latakėliai, c) motina psichologiškai savęs neužprogramavo tokiai baigčiai, gal nebūtinai sąmoningai. Taigi, argumentas, jog mišinys privalomas, esą "trūksta pieno" taip pat abejotinas. Siūlymas: atsisakyti mišinio, kaip viena dažniausiai pasitaikančių kūdikio vidurių užkietėjimo problemos faktorių.

3. Papildomo maisto ne įvesti, o sumažinti. Duoti vaiko virškinimo sistemai subręsti. Mėsą ir košes valgyti pačiai. 

4. Geležies trūkumo kraujyje problema yra ne jos trūkumas piene ar maiste, o jos pasisavinimas, taigi nei geležies papildai, nei tam tikrų maisto produktų vartojimas negarantuoja, jog reikiamas kiekis bus atstatytas. Taigi mėsa ar košės gali ne tik neišspręsti tikro ar tariamo geležies trūkumo, bet ir dar labiau apsunkinti vaikelio virškinimą. Teks rizikuoti ir eksperimentuoti.

Va prašau, gal taip ir reikėjo nuo pradžių. Nors tai tokios pat prielaidos :) Bet sakėt taip jums priimtiniau, tai man nesunku ir taip parašyt, moku ir taip :) Juolab, kad man pasirodė geriau jau bet kaip, bet vis geriau nei nieko, gi vaikelis kankinasi, kažką reikia daryti, skubiai jam padėti, gi kasdien vanduo iš išmatų absorbuojamas, kasdien jos vis kietėja, jau nekalbant apie diskomfortą. Gydytojas juk nežinia kada ras laiko atsakyti, ir taip jau tiek sugaišta rašydamas tą patį per tą patį (priminsiu, kiek jau kartų, kol čia esu klausimai kartojasi, bet mamos ar tingi, ar neturi laiko paskaityt, mano, jog jų problema tokia ypatinga, jog niekam iki šiol taip nebuvo…). Juk jam reikia ir tobulintis, atnaujinti žinias, ir skirti laiko gyvoms apžiūroms, tikrai rimtoms problemoms, reikalaujančioms jo kvalifikacijos, galų gale poilsiui, jog nepadarytų fatalinių klaidų skyręs ne tuos vaistus ar pan. Todėl gi ir leido atsakinėti kitoms mamoms. Ir kai kurių patirtimi netgi pasitiki ;)

Na bet lauksiu nekantriai jo nuomonės ir aš, kai galės atrašyti. Aš irgi domiuosi savo kvalifikacijos kėlimu ir noriu mokytis, kur dar ko nežinau

Iki!