Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Aš asmeniškai tai laikyčiau ženklu, jog papildomam primaitinimui kūdikio organizmas dar nėra iki galo pasiruošęs. Gal kažkaip ypatingai jis nekenkia, tačiau tiesiog nėra įsisavinamas,taigi kaip ir gaunasi nereikalinga apkrova, darbas ir išlaidos.  Ir manau lygiai tas pats vyksta ir su trintu maistu. 

Na bet čia, kaip minėjau mano asmeniniai įsitikinimai to ankstyvo primaitinimo klausimais. Puikiai žinau, ką rekomenduoja specialistai ( kaip minėjote- prieštaringai), bet galiu pasakyti, jog gerokai panaršius galima rasti ir kitokių duomenų. Tik gal juos nelabai naudinga skelbti. 

Atleiskit, kad galbūt supainioju jus dar labiau: tiesiog man labai pikta, kai dėl visokių interesų konfliktų bei žaidimų, kuriuos žaidžia suaugusieji, gali nukentėti vaikai. 

Visada manau, reikia vadovautis sveiku protu: žinoma, jei vaikas griebia maistą iš rankų ir tikrai jam kažko stinga, jis jaučia alkį, nesiūlysiu specialiai jam to drausti, bet dauguma, manau nuo tų šešių mėnesiu labiau tą maistą griebia mėgdžiodami, iš smalsumo ar….noro įtikti mamai ( kas ateity irgi gero neduoda valgymo filosofijoje). Tai gal tiesiog kažkaip ir žiūrėti, kaip į žaidimą, duoti po labai nedaug, labai minkšto ( bananus, avokadus) neskubinti (jei labai suvirti pasiūlyčiau daržoves kokias, tai nieko ten turbūt vertingo likę nebebūtų…) Čia, žinot, kaip su skaitymu ar bet kokiu kitu įgūdžiu: galima pradėti anksčiau nei vaikas pasirengęs ir su didelėmis pastangomis ar net šiokiomis tokiomis netektimis pasiekti rezultato, arba tiesiog sulaukti laiko, kai vaikas tikrai pasirengęs ir rodo norą pats ir gauti lygiai tą patį. Tik būnant ramiam, jog viskas įvyko maksimaliai natūraliai ir niekam nebuvo pakenkta.

Štai taip. Griežtoji Mamule Mū- Mokytoja šįsyk prakalbo. Bet tai tik jos nuomonė ir patirtis. 

Geriausi linkėjimai

Kai mus istiko dermatitas-alergija pradejus primaitinima, nepaliaujamai googlinu viska apie mityba. Nors visada buvau salininke protingo maisto :) tik dabar labiau parupo tai ka tas maistas nuveikia musu vaiku ir musu paciu organizmuose. Ir kodel kazkuriz netinkamas sukelia tokias reakcijas. Daug idomiu dalyku suzinojau, keiciasi net mano pacios poziuris i viska. Tik vis vienas klausimas iskyla. Vis apie tuos urviniu laikus. Nesigilinu as kiek ten ju isgyvendavo ir iki kokio amziaus, faktas kad isgyvendavo. Tik idomu kaip ir kada jie pradedavo kudikiu primaitinima. Ir kazin kuom… gal laukdavo visu ar bent didziosios dalies dantu, o gal laukdavo kol vaikai patys gebedavo maisto rasti, surinkti… aisku, nebe tie laikai, bet faktas, jog zmogaus evoliucija vyksta labai ilgai ir kad siuolaikinis zmogus yra vartotojas to kas jam pateikiama. O pateikiama visko daug ir reikia ar nereikia. Kazkuri mamyte minejo, jog vakare vaikas mesa valgo. Valio! Taip ir toliau! Nakti organizmui reikalingi baltymai, kuriuos jis naudoja "kuno statybai". Grudai is ryto – energijai. O kas liecia vaisius, tai vertetu visoms mamoms pasigilinti. Vaisiuose esantis cukrus nera toks nekaltas kaip mums yra ikalta i galvas. Tai yra lygiai toks pat cukrus kaip ir tas kuri dedame i maista. O cukraus dideli kiekiai niekam nenaudingi, ypac mazuju organizmams. Ir nebesivadovauju as taisykle, jog vaikas pats zino ka nori valgyti. Jei leisciau saviskei valgyti tai ko ji pageidauja, tai visa diena butu vartojami vien miltai ir cukrus (blyneliai,sausainiai ir t.t.) kaip kudikeli pripratinsi, taip jis ir pageidaus valgyti ateity. Svarbus kiekvienas zingsnis ir visos seimos poziuris i maista. Ir nevisada masiskai pateikiama informacija yra teisinga, kartais ji tiesiog buna kazkam labai naudinga. 

Pranešimas redaguotas 11:34 am – gegužės 31, 2014 simona_g

Gaila, bet nepavyksta ikelti nuorodu. Google iveskite "byla pries civilizaciju maista" ir "pragaistingas pazinimo medzio saldumas". Turetu homosanitus puslapi nurodyt. 

Kas del pateikiamos informacijos, tai siuolaikinis skaitovas yra prates viska gauti "ant lekstutes". Daugiausia diskusiju del nuorodu i mokslinius irodymus trukumo kyla tada, kai pateikiama informacija visiskai neatitinka nusistovejusios nuomones, iprociu ir siaip viskam priestarauja. Ar taip lengviau nurasyt pateikta informacija kaip niekine, nes truksta irodymu ir t.t. ir gyvent sau nekvarsinant galvos? O gal imt ir patiem paieskot tu moksliniu tyrimu, irodymu ir viso ko truksta? As asmeniskai irgi esu siek tiek tingine siuo klausimu, nes dauguma informacijos bus tik uzsienio kalba. Ir nors pakankamai gerai moku anglu k., pateikta informacija buna sudetinga suprasti, nes tam neturiu atitinkamo issilavinimo. Bet je8 jau labai rupi, tai bandau, ieskau. Esu pastebejusi netgi tokia reakcija, kai pateikiama informacija su visa papildoma literatura, nuorodom ir t.t., bet nenaudinga skaitytojui, nes paneigia jo isitikinima ir skatina kazka keisti gyvenime, o keisti nesinori. Dazniausiai pasakoma kazkas tokio: "kiek mokslininku, tiek ir nuomoniu", "tuoj rasis straipsnis viska paneigiantis" ir pan. Esu dar jauna, gyvenimo neapkarpytais sparnais ir vis nepasimokau nekisti savo trigrasio kur man nereikia. Jums rupi maisto likuciai vaiko sauskelnese, man rupi apskritai maistas, nes visgi vaika kazkas veikia neigiamai. Bet patikekit manim, kai nei metuku neturinti mergaite valgo bulviu traskucius, kuriuos jai duoda mama, man uzverda kraujas. Bet turiu save nuleist ant zemes ir primint, kad niekam neidomi mano nuomone ir poziuris. Kiekvienas turim sa vo poziuri. Gal but as cia ir ne vietoj apie tokius dalykus rasau, cia kitokios mamos renkasi, mamos kuriom rupi. O del cukraus vistiek nenurimsiu :) siais laikais kur bepasisuksi visur cukrus. Net tokiam nekaltam produkte kaip duona. Taip kad verta ne tik savo kasnius ziureti, bet ir vaiko. Gliukoze organizmas geba gaminti ir ne is cukraus, taip kad atsisakius cukraus ir jo pakaitalu nieko mums nenutiktu. Kazkada jo isvis nebuvo. Pagal sezoniskuma cukraus vaisiu ir uogu formoje gaudavome tik kelis menesius per metus. O dabar kiaurus metus valgom atveztinius vaisius, uogienes, saldzias varskes, jogurtus, surelius ir t.t. Vaikas, pradejes valgyti normalu maista, po truputi zengia i suaugusiuju pasauli. Taigi, suaugusiuju maistas tampa ir vaiko maistu. Sunku siais laikais viska suziureti. Ypac kai su mazu vaiku kur i svecius nueini. Pirmoj vietoj kisa saldaini ar sausaini. Taip ir sukasi uzburtas ratas.

na jūs tik nenualinkit savęs per daug su tais tyrimais ir straipsniais: nedarykit mano jaunystės klaidų ;) ( ai nors darykit, reikia patirties žmogui gi visokios, visokia ji vienodai vertinga). 

man, su dabartine išmintim ir dviejų žmogelių auginimo patirtim, dabar rodosi, jog reikia tiesiog būtent: visko po truputį ir žiūrėti kaip reaguoja, nes gi žmogus visaėdis, jo virškinimo sistema sudėtinga ir pritaikyta įvairiam maistui, juk mūsų smegenims vien kiek skirtingų medžiagų reikia, tiksliau jų derinių, kurių mokslininkai ir mitybos specialistai iki šiol tiksliai dar nei suvokti, nei juolab atkartoti, pvz., piliulės, kuri galėtų užtikrinti reikiamą visko kiekį. Tokio sudėtingumo biocheminiai procesai pas mus ten vyksta: kaip kas įsisavinama, kokiais kiekiais, kas kam padeda, kaip pagaminama tas ar anas…Be to žmogeliui reikės gyventi pasaulyje, kur bus visko, ir prie visko reikės prisitaikyti, kad išliktų, taigi labai saugoti ir neverta nuo pat pradžių. Juk iš esmės, žvelgiant iš chemijos mokslo pusės pvz., viskas, net tie visi konservantai, " chemikalai", cukrūs yra natūralios, žemėje randamos medžiagos. Gal ne prie visų derinių organizmai mūsų yra pripratę, kai kuriuos jam apdoroti yra sunkiau, bet jis gi duoda žinot: alergijomis galbūt, dermatitais, kitokiomis atmetimo reakcijomis ( gal tiesiog kai ko nesinori vartot, neskanu ir tiek: turime pakankamai tų apsauginių mechanizmų, ypač kūdikiai, kurių jie dar veikia nepriekaištingai ir kurie linkę ir mums tą akivaizdžiai pademonstruoti beigi pamokyti to meno). 

Taip kad manyčiau, pradžiai bendrieji orientyrai galėtų būti kažkas, ką mėgstate ir valgote jūs pačios, broliai, seserys, tėčiai, seneliai: kaip artimi biologiškai organizmai, jau atsirinkę, kas jiems tinka, taigi didelė tikimybė, kad tiks ir vaikeliui. O vėliau paaugę, jau jie galės daugiau rinktis ir patys, ir aiškiau, savo preferencijas mums įvardinti žodžiais.

Svarbiausia nieko nebijoti ir nekišti per prievartą, nes dažniausia suveikia atmetimo reakcija, arba priešingai trauka uždraustam vaisiui: ir tada vaikui emociškai gali užsifiksuoti įvairių patirčių ( o tas vistiek nutiks neišvengiamai ir be mūsų įsikišimo), kurios vėliau jam trukdys išgirsti savo kūno poreikius ir pasirinkti sveikiausią mitybos sistemą JAM intuityviai. Ir dar: žinoti, jog mitybai taip pat būdingi įvairūs etapai, ir tai, jog kažkurį laiką,vaikui maisto norisi mažiau, ar vienodesnio, nereiškia, jog jau taip bus visada ir tuoj jam kažko mirtinai pritruks, jis susirgs ir pan. Susireguliuoja per laiką viskas gražiai ir savaime. Patikėkit.

Sėkmės,

Sveikos mamytes,

mes jau ir pradeje ragauti darzoviu, kruopu ir vaisiu koseles. Mums jau 6,5 men. Visos kalbate apie primaitinimo principus. O man labiau domina MP gerimas ir kaip teisingai juo maitinti, kad nesikimstu latakai. Tokie klausimai man kyla todel, kad ilgai su tais uzsikimsimais kankinuosi. Ju paitaikydavo iki pat 6 men. Dabar labai nerimauju, bijau tu uzsikimsimu. As pati jau viena maitinima MP praktiskai isemiau, t.y. pietu metu, kai valgo darzoviu tyreles. Man pasiteisindavo tik maitinimas vienodas tarpais ir mazdaug vienoda trukme. Atsigerimu neduodavau, nes tada nusitmpdavo vienos kruties maitinimas arba jos jau neistustindavo. Man labai idomu, kaip jus pacios elgiates, kai tie intervalai tarp maitinimu prailgejo ir nevienodi? Tiesa, mes nakti bevalgome tik viena karta. Kaip elgiates, kai tiesiog vaikutis nenori MP arba pavalgo labai mazai? Ar sekanciam maitinimui duodate ta pacia kruti? Bet juk jau ana buna prisipildziusi smarkiai? Bent jau man taip buna. Tokiais atvejais pasimetu, nes man visada ant ribos uzsikimsimai……