Loading ...
Gerkite, kada norite ir kiek norite. Troškulys yra natūralus žmogaus, kaip ir visų kitų žinduolių, skysčių poreikio rodiklis. Pienui, kurio maitinant vieną kūdikį krūtyse per parą susidaro vidutiniškai apie 750 mililitrų, o žindant dvynukus ar trynukus atitinkamai daugiau, pagaminti reikalingas ir vanduo. Suprantama, kad žindanti motina gerti nori daugiau ir todėl jai geriausia vadovautis troškulio jutimu, o ne nusistatyti kažkokį tikslų kasdien suvartojamų skysčių kiekį.
Jeigu motinos šlapimas yra šviesiai gelsvas ir skaidrus, tai reiškia, kad vandens savo organizmo poreikiams ir pieno gamybai ji gauna pakankamai. Koncentruotas (tamsesnis ir stipraus kvapo) šlapimas ir užkietėję viduriai yra skysčių trūkumo požymiai, ir tai rodo, jog gerti reikia daugiau. Pajutus troškulį, neverta atidėlioti. Pravartu turėti ką nors geriamo po ranka ten, kur esate įpratusi žindyti kūdikį. Tinka vanduo, vaisių ir daržovių sultys, pienas, sriubos… Beje, švieži sultingi vaisiai ir daržovės taip pat turi daug vandens.
Dėl galimo žalingo poveikio sau ir kūdikiui žindančiai motinai geriau nevartoti gėrimų, savo sudėtyje turinčių cheminių medžiagų, tokių kaip saldikliai, angliarūgštė, stimuliatoriai ir dažai. Taip pat atsargiai ir saikingai reikėtų gerti įvairių vaistažolių mišinių arbatas, nes jose yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gali būti kenksmingos žindančiai motinai arba kūdikiui.
Nors maitinančios motinos skysčių poreikis yra didesnis, tačiau juos vartojant nereikia persistengti. Prisiversti gerti per daug skysčių gali būti ne tik nemalonu, bet ir beprasmiška, nes tai nepadeda padidinti pieno kiekio. Literatūroje aprašyti tyrimai, kurių metu motinos turėjo išgerti skysčių gerokai daugiau, negu pačios norėjo. Tačiau jų krūtyse pasigaminančio pieno nepadaugėjo. Dar daugiau, motinos, vartojančios per daug skysčių, neretai pagamina mažiau pieno, o jų žindomi kūdikiai auga lėčiau. Kodėl taip gali būti?
Pertekliniais skysčiais praskiedus motinos kraują, toks, santykinai skystesnis, jis teka ir per pieno liaukas, atnešdamas į jas santykinai mažiau maisto medžiagų, taigi ir gliukozės, pagaminti laktozei, kuri traukdama prie savęs vandenį, o ne pats vanduo, nulemia pieno kiekį. Be to, vandeniu labiau praskiestame kraujyje santykinai labiau praskiedžiamas ir prolaktinas – hormonas, kuris pieno liaukoms atneša kūdikio „užsakymą“ gaminti pieną ( Fiziologija ). Taigi, motinai skysčių vartojant per daug, savotiškai trukdoma pienui gamintis.
O jeigu skysčių motinos dietoje laikinai trūksta, įsijungia vandenį organizme sulaikantys mechanizmai ir sumažėja per inkstus išskiriamo šlapimo, bet ne krūtyse pagaminamo pieno. Motina ir kūdikis yra nedaloma visuma, kurioje pagal gamtos „programą“ naujai, silpnesnei, gyvybei išsaugoti teikiama pirmenybė. Todėl, nepriklausomai nuo to, ar motina bus išgėrusi tuo metu reikalingą vandens/skysčių kiekį, pieno jos krūtys pagamins tiek, kiek „užsisakys“ žįsdamas kūdikis.
Kazimieras Vitkauskas, 2010