Miela Violeta,
Mane žavi Jūsų pasiryžimas, nepaisant visų trukdžių, suteikti savo dukrytes patį geriausią. Vardan šio gero tikslo – pripratinti dukrytę žįsti krūtį – galėtumėte išbandyti keletą niekuo nepavojingų būdų/priemonių.
(1) bandyti glausti prie krūties snaudžiančią, dar ne visiškai išsibudinusią iš miego, pvz., naktį. Aišku, tam ir migdyti ją reikėtų šalia… (2) jeigu dukrytė pati neapžioja pakankamai plačiai (ŽĮSTI – TAI NE ČIULPTI) padėkite jai savo ranka/pirštais įstumdama krūtį jai į burną. (3) jeigu vis tiek krūties kategoriškai neima, priežastimi gali būti mergytės įpratimas prie sintetinės medžiagos, iš kurios padarytas čiulptukas, o natūralus mamos odos kvapas yra kitoks. Išeitimi galėtų būti Ingos siūlomas variantas – iš pradžių į pratinti mergytę priglusti prie anspeniu apvilktos krūties, o vėliau pratinti prie nuogos krūties. (4) Kadangi naujagimė jau įpratusi jog pienas iš buteliuko per čiulptuką jai laisvai teka į burną, panašiai, bent iš pradžių, kol ji pradės pati aktyviai žįsti, turėtų būti ir priglaudus ją prie krūties. Taigi tam, kad pienas bėgtų mergytei į burną ir ji norėtų prie krūties pasilikti, vertėtų krūtį pirštais masažuoti link spenelio, panašiai kaip tai darote traukdama iš jos pieną rankomis. (5) galima pasinaudoti ir žindymo papildymo sistema, pagal principą, aprašytą knygos skyriuje RELAKTACIJA, p.139-146.
Daugiau apie žindymą PLOKŠČIAIS IR ĮTRAUKTAIS SPENELIAIS knygoje, p.149-149