Mieloji,
Pastebėjau, jog ilgokai nesulaukiate niekieno patarimo, taigi nesusilaikiau. Jei norėtumėte profesionalios nuomonės, tiesiog dar luktelėkite – gydytojas iš ties labai užsiėmęs ir turėdamas laisvą minutę, matyt, renkasi pirmiau atsakyti į klausimus, kurie jam pasirodo skubesni, labiau ir tiesiogiai liečiantys vaiko ar mamos sveikatą ir į kuriuos gali atsakyti tik specialistas.
Aš tuo tarpu esu paprasta mama, kuriai kartais ateina įvairių minčių įvairiais klausimais ir kuriomis ji kartais mėgsta pasidalinti. Nes tokia jau ji yra :) Ir visai nepyksiu, jei tie mano apmąstymai jums pasirodys nepriimtini.
Taigi štai ką manau šiuo puikiu pienuko ir sporto ryšio klausimu: adrenalinas paprastai kalbant (esu pradinukų mokytoja, pagal išsilavinimą, taigi jau man už tą paprastumą man atleiskit ;) yra streso hormonas, kuris išsiskiria, kai žmogus patiria stiprių emocijų. Ir net nebūtinai neigiamų. Širdis juk smarkiau mums ima plakti ir kai gauname kažką, ko labai troškome, smarkiai įsimylime ar pan. Tokie emocijų šuoliai arba kūno potyriai (pirtis, sportas, net lytiniai santykiai) jeigu kartojasi pernelyg dažnai ir yra pernelyg intensyvūs, kokie malonūs bebūtų, visgi vargina mūsų širdį, išbalansuoja hormonų/imuninę sistemas – galiausiai visą mūsų kūną ir protą – esybę. O jei esame išsibalansavę, esame mažiau atsparūs tam pačiam stresui dažniau sergame, visa tai persiduoda vaikui, vyrui, aplinkai – susidaro užburtas ratas. Čia ir slypi didysis paradoksas – sportas turėtų būti sveika, bet gaunasi, kaip ir su maistu/ gydomosiomis žolelėmis – bet kuo, kas mažomis dozėmis būna vaistas, o didelėmis nuodas.
Žodžiu, kad sužinotumėte, kaip gali būti jūsų konkrečiu atveju, tereikia sau užduoti keletą paprastų nuoširdžių klausimų ir stebėti, kokius jūsų kūnas duos atsakymus: dėl ko sportuoju (kad geriau jausčiausi, ar nekenčiu priaugtų kilogramų), darau pratimus/bėgu/plaukiu, nes malonu, ar jau prievartauju save ir pan. ). Širdis jums atsakys ir tiesiogiai (plaks smarkiau – vadinasi, adrenalinas tikrai išsiskiria, reikia priešingų hormonų – endorfinų ar kokių kitokių, nesu tikra ir turbūt net nelabai tas pavadinimas svarbus, kad jį neutralizuotų – atsipalaidavimo, gilaus kvėpavimo, meilės ir pripažinimo kupinų minčių savo kūnui – tai skatina jų išsiskyrimą), ir perkeltine prasme. Sėkmės – juk savo pavyzdžiu auklėjate ir savo kūdikį – kaip reikia mylėti ir rūpintis savo kūnu, jo tikraisiais poreikiais. Tai atsakinga žinia ;)