Miela mama Agne,
Viską darote labai gerai, tačiau kartais, nepaisant visų mamos pastangų, vaikeliui pilvuką pučia vistiek – sakau tai ir iš savo dviejų vaikinų žindymo patirties. Ne visos galimos to priežastys turbūt ir mokslui yra žinomos, galbūt čia prisideda ir mamos netikrumas, nerimas, nuovargis (o jų vargu, ar kuriai nors iš mūsų pavyksta išvengti). Tad nespauskite ir nekaltinkite savęs, drąsiai valgykite viską, ko jūsų organizmui norisi (juk to paties vaikelio labui turite išlikti sveika ir energinga, o ir pieno kokybė priklauso nuo mamos maisto įvairovės), pailsėkite, kai tik kūdikis miega, leiskite kitiems atlikti visus namų darbus, kad nei jūsų kūno, nei proto nevargintų pašaliniai dalykai.
Padėti savo mažyliui galite bandyti masažu (tai padės atsipalaiduoti ir jums). Čia tik viena galimų nuorodų, kaip tai galima daryti tokiam mažam: http://www.youtube.com/watch?v…..re=related.
Jei naudosite kokį nors aliejuką (ypač rekomenduočiau natūralų sezamų ar pan.) į jį galite įlašinti porą lašiukų pankolių eterinio aliejaus, jo galite ant gabaliuko cukraus užsilašinusi suvartoti ir pati – patekęs į pieną, jis taip pat gali padėti neramiam pilvukui.
Labai naudinga ir šiluma – šiltas rankšluostukas ar vystyklas, galų gale šiltas mamos ar tėčio delnas, supimas, vystymas, nešiojimas (gal vertėtų net įsigyti nešioklę). Dažnai pasiguldykite sau ant krūtinės, pamaudykite šiltoje vonelėje su levandų tirpaliuku. O svarbiausia rūpinkitės savo ramybe – ji persiduos ir jūsų atžaliukui. Nebijokite jo verksmo, nors širdis ir plyšta ir atrodo, kad vaikui taip skauda – dažnai jis labiau jaučiasi išsigandęs nepatirto pojūčio ir stebi jūsų reakcijas. Jos gali būti labai įvairios, ypač jei tai pirmas jūsų kūdikis. Visoms mamoms iš bejėgiškumo kartais atsiranda ir baisių minčių (ypač jei tu nemiegojai jau savaičių savaites,o jis klykia kelintą valandą), tik ne visos drįsta garsiai apie tai kalbėti. Taigi jei pajusite, kad jau išbandėte visas priemones ir dabar atrodo tuoj jį imsite ir papurtysite, tiesiog savo vaikelio labui jį perduokite kitam žmogui arba, jei tokios galimybės nėra, įjunkite ramią muzikėlę, paguldykite į lovelę, kad ir šaukiantį, o pati, kol atgausite dvasinę pusiausvyrą išgerkite virtuvėje arbatos, paskambinkite mamai ar draugei, arba tiesiog prisėskite prie kompiuterio ir gal rasite dar kokį naują, naudingą patarimą, ką galėtumėte dar išbandyti.
Didelės jums sėkmės!