| Naudotojas | Įrašas |
|
2:00 pm
gruodžio 3, 2010
|
Sniege
| | |
| Narys | įrašai3 |
|
|
Sveiki,
labai būsiu dėkinga, jei padėsit panagrinėti mūsų bėdeles.
Visų pirma ačiū Jums už knygą. Ją jau skaičiau belaukdama mūsų stebuklėlio, o ir iškilus kokiems nors neaiškumams ji visuomet buna pirmoji ir patikimiausia patarėja. Tačiau niekaip negalime išsiaiškinti mūsų sūnelio elgesio.
Taigi visi mūsų šeimos neramumai prasidėjo maždaug kai sūneliui buvo 2,5 mėn. (dabar jam greit 5 mėnesiai) Jis pradėjo atsisakyti krūties (pirmiausia vienos, o paskui jau ir kitos).
Auga sūnelis gerai: 1 mėnesį priaugo 1,7kg ; 2 – 1,5kg ; 3 – 600g.; 4 – 600g.
Taigi jau du mėnesius sūnelį galiu pažindyti tik mieganti arba apsnūdusį. Kai jau matau, kad pradeda norėt valgyt (nurimsta, nebenori žaisti, čiulpia kumštelius, čepsi…) aišku bandau pasiūlyt krūtį. Bet jis nei nežiūri į mano pusę, suka galvytę į priešingą pusę. Per prievarta juk nekišiu vaikiukui, tai dar bandom pažaisti, bet jis kuo toliau tuo darosi neramesnis. Pradeda zirsti paskui ir verkti. O į krūties pusę net neatsisuka. Nuraminti galim tik vertikaliai nešiodami ar supuodami. Dainuoju, myluoju ir jis aprimsta. Kai pabandau arba sėdėdama arba paguldyti jį ir pasiūlyti valgyt jis vėl kaip "degtukas" įsižiebia ir ima dar labiau klykti. Man aišku beraminant jį pradeda bėgti pienas…ir nors jam ir lūpytes patepu, duodu su šaukšteliu paragaut – jis krūties neima. Kol nepradeda snūduriuot arba snaust jis niekaip neima krūties. Bandžiau ir nutraukt pienuką bei duot iš buteliuko, bet jis žinda "soskę" ir dar labiau iniršta, kad čia kažkas netaip. Su šaukšteliu kai maitinu didžioji dalis pieno išteka iš burnytės, o jis vistiek po keleto šaukšteliu pradeda prieštaraut. Jokių žindukų – tuštukų jis negauna. Pažindęs mažylis atsikelia kaip kitas vaikas. Linksmas, žvygaujantis ir žaidžiantis.
Lankėmės pas daktarus ir jie jokios medicininės priežąsties neranda, o tik dar kartą ragina nutraukt maitinimą. Išgirdau iš jų, kad mano pienas gal jam neskanus, gal česnakų prisivalgau, blogai kad maitinu atsigulus ir aplamai, kad išsigalvoju nes vaiko svoris auga.
Šuo metu sūnelis išalksta maždaug kas 2,5 – 3 val. Bet kol pamaitinu gaunasi ir 4 valandų tarpas. Nors per šį atsisakymo periodą buvo viena savaitė, kai jis "kaip iš giedro dangaus" pradėjo žįsti normaliai. Bet po to vėl staiga pykčiai grįžo.
Buvo daug versijų – gal pilviukas, gal pienligė, gal dantukų dygimas ir pan. Dantų dar neturi.
Džiaugiuosi, kad nors naktimis valgo. Aš jį pasiimu maždaug kas keturias valanda iš šalia esančios lovytės ir jis kuo puikiausiai net neprabudęs žinda. Na, o dieną vėl tas pats - kai pradeda verkt nieko nebemato ir nebenori ;(
Tai mūsų labai lauktas ir mylimas berniukas (pirmagimis), bet tie rėkimai jau beveik visai baigia "pribaigti". Planavau maitint mažiausiai pusę metų, bet tokia situacija varo į neviltį, išspaudžia ašaras ir kantrybės likę visai nebedaug…
Galbūt Jūs savo praktikoje kadanors buvot susidūręs su panašia situacija? Galbūt bandyt jį pratinti gert iš buteliuko? Bet jaučiu, kad pieno ištraukčiau žymiai mažiau nei jis pats išžinda ir reiktų dar duot mišinio. Jeigu dienomis nutraukčiau pieną ar jis bežįstų mano krūtį naktį?
Gal Jūs turėsite kokių pastebėjimų ar patarimų kaip valgydint tokį mažą užsispyrėlį. Ačiū ;)
|
|
|
5:02 pm
gruodžio 3, 2010
|
Asta
| | |
| Narys | įrašai29 |
|
|
Laba diena,
Nusprendziau jums parasyti, gal musu patirtis jums pravers, ar nuramins Mes susidureme su labai, labai panasiu elgesiu musu mergytes kuriai dabar jau 3 menesiukai. Lygiai taip pat dienos metu ji buvo pradejusi keistai elgtisi, kai noredavau pamaintinti sukdavo galvyte i kita puse ir baisiausiai sisinervindavo, pradedavo verkti, o man irgi noredavosi verkti, toks pasikeites elgesys vare i nevilti, negalejau suprasti kodel reciau pradejo valgyti, vietoj 2-3 val pertraukos iki 4 ir ilgiau. Naktimis valgydavo kuo puikiausiai, kas 2 val. Is buteliuko taip pat maitinta nebuvo. Tada imdavau ja miegancia ( dienos metu) ir bandydavau pamaitinti. Daugiau ar maziau valydavo, kartai labai nedaug, kartais issibudindavi ir pradedavo verkti ir vel sukti galvyte i kita puse. Situacija labai neramino , kele itampa ir stresa kuris daugiau ar maziau persiduodavo ir maziukei. Tada nusprendziau pabandyti daugiau neimti jos mieguistos, o palaukti kada prabus ir tikrai nores valgyti , bus atmerktom akytem ir matys kad mamyte ja maitina is savo krutines. Taip ir ivyko, prabudo isalkusi ir atmerktom akim graziausiai pavalge. Nuo to karto supratau, kad sita maza isdykele turi savo maitinimosi ritma, o as tik darydavau klaida ja vis bandydama pamaitinti pagal savo, o ne pagal jos grafika.
Vaikiukams augant keiciasi ir valgymo iprociai ir laiko intervalai kinta. Tiesiog pabandykite islaukti, kada maziukas pats nores, o galvytes sukimas i kita puse manyciau tai vaikuciu bandymas parodyti, kad jie siuo metu nealkani. Netikiu, kad isalkes atsisakys valgyti is kruties, juk jis jau beveik 5 menesiu ir jam tai ne naujiena! O jusu ivairus bandymai pamaitinti kitais budais ji isdalies pasotina, bet jis praranda savo ritma, tai yra kada nori ir kiek nori. Mes mamos tik per daug jaudinames  Ypac kai pirmas vaikelis ( musu pirmagime taip pat ).
Gal ir verkia todel, kad jam trugdote gyventi pagal jo poreikius ir jo grafika. Kai musu mazoji pradeda verkti, pasidaro cirzli atsisako krutines, tai zenklas, kad pavargo reikia migyti, jei paguldyta i vezimeli supama negali uzmigti, tai reiskia, kad dar nepakankamai isvargo, tada ir nebandom migdyti, o dar valandziuke uzsiemam. Mums padeda labai greit uzmigti soskyte ir merliukas ant veiduko, o kai tik uzmiega po minutes dvieju soskyte istraukiu, merliuka patraukiu i sona. Ir jus pabandykite pratinti kuo reciau prie soskytes, kai uzmiegs istraukite, na jei pabus duokit dar karta, bet po keliu minuciu vel pabandykit istraukti.
Tai tokia musu patirtis ir patarimai, gal pravers ir jums.
Sekmes! Ir nenusiminkit viskas susitvarkys!
|
|
|
4:44 pm
gruodžio 8, 2010
|
Sniege
| | |
| Narys | įrašai3 |
|
|
Ačiū, Asta, už surastą laiką mūsų istorijai, supratimą ir patarimus ;)
Vis dar bandau pati maitinti…Vieną dieną pats sėkmingai žindo, o kitą dieną vėl tie patys rėkimai prasidėjo ir tęsiasi vėl kelias dienas ;/ Dar apsišarvuoju motiniška kantrybe…
Galbūt dar daktaras turės kokių minčių šia tema.
|
|
|
5:09 pm
gruodžio 12, 2010
|
Kazimieras Vitkauskas
| | |
| Administravimas
| įrašai922 |
|
|
Miela Sniege,
laikas eina negailestingai, tačiau Jūsų klausimas kažkaip stebuklingai neprapuolė. Nuoširdžiai džiaugiausi, kai miela Asta ant jo „užkibo“ ir esu jai už tai irgi labai dėkingas. Man taip patiko Astos Jums parašytos mintys, jog pats save bandžiau užliūliuoti saldžia mintimi jog nelabai ir bereikia ką nors pridėti ;) Nepritarčiau gal tik gumos/čiulptuko įterpimo tarp motinos ir kūdikio praktikai.
Tačiau mano sąžinė vis tiek nėra rami. Nes pagaliau ir Jūs pakartotinai prašote ir mano nuomonės. Prisipažįstu, jog Jūsų klausimas man ne iš lengvųjų. Jau ne kartą jo ištiktas deginau savo pilkąsias ląsteles… Jeigu jūsų berniuko daktarai jokių fizinės sveikatos problemų neaptinka, kaip, pvz., pienligės burnoje ar dygstančių dantų (nors, tiesa, mačiau ir savo praktikoje trijų mėnesių amžiaus kūdikių su dantimis), tai matyt čia esama psichologinio rebuso.
Gal būt tai yra savotiškas berniuko žaidimas, kažkaip jam pajutus, kad šitaip jis išprovokuoja ypatingą dėmesį sau. Nors kūdikiui buvo tik trečias mėnuo, kai šitai veiklai užsivedė, bet gal jis yra ypatingai gudrus vaikis. Kažin į ką „atsigimė“? Pasižvalgykite aplinkui, gal ir į veidrodį 
Mano skaitytoje literatūroje radau tik tiek, jog tokie krūties atsisakymai būna laikini, bet nerašo konkrečių metodikų ir receptų. Taigi vis dėlto beliks pačiai mamytei su tėveliu pasistengti dar labiau pažinti savąjį džiaugsmelį ir jį kažkaip pergudrauti. Bet ne nugalėti jo (ir savęs) buteliuku su mišiniu vietoje krūties. Iki šiol jis augo tikrai gerai.
Sėkmės
|
|
|
5:07 pm
kovo 29, 2011
|
Kriste77
| | |
| Svečias
| |
|
|
kokia situacija panasi, net palengvejo tam tikra prasme. Mano vaikuciui 3,5 men, irgi kai nemiega sukasi nuo kruties, rekia baisiausiai vos pamato… Taip kelias dienas, as nevilty, kazkiek pavalgo tik miegodamas… bet pagal mane per mazai. Kisu kruti ir kas valanda, ir kas 2…Dar vis kenciu, gal praeis, bet jei atvirai tai jau turbut tuoj begsiu pirkti misinio…
|
|
|
11:48 am
balandžio 8, 2011
|
Sniege
| | |
| Narys | įrašai3 |
|
|
Sveiki,
ir kaip gi jūsų situacija su maitinimu? Tikrai žinau ir atsimenu į kokią neviltį varo mažasis protestuotojas. Mano kantrybė taip pat buvo trūkusi n kartų. Bet mano sūnelis jokio kito gėrimo nepripažino, o ir nemokėjo gert nei iš buteliuko, nei iš puodelio. O šauksteliu maitinčiau matyt puse dienos… Taigi iškenčiau jo atsisakymą žįsti ir visada prieš kiekvieną maitinimą būdavo dar ir raminimo ritualas.
O kaip gyvenam šiandien? Kaip prasidėjo 'ožiukai' taip jie ir dingo. Bet tai tęsėsi maždaug iki šešto mėnesio. Dabar dar sėkmingai maitinu savo išdykėlį, kuriam tuoj bus devyni mėnesiai.
|
|
|
12:52 pm
balandžio 8, 2011
|
Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
Įkišiu savo trigrašį ir aš. Man taip pat atrodo, kad, jei nebuvo rasta jokių sveikatos sutrikimų, tai gali būti tiesiog toks vaikiuko būdas. Maniškis, pavyzdžiui, dieną irgi kai kurių draugių, anytos, daktarės ir pan. nuomone valgo ir per retai, ir per trumpai :) Aš kartais vis dar tuo patikiu ir leidžiu nerimui įsismelkti į savo ir taip dažnai neramias mintis, bet kadangi tai jau antras mano vaikelis (pirmą jau beveik užauginau – gyvas, atrodo, ir sveikas), taigi pasižiūriu į jo šypseną, šlaunų apimtį ir judrumą ir atsisakau patikėti, kad taip gali atrodyti neprivalgantis žmogutis. O kai parodo balsą siekdamas norimo žaisliuko, išnyksta ir paskutinė abejonė, jog maisto trūkumo atveju, jis nesugebėtų jo išsireikalauti :)
O patarimas mano būtų pačios išbandytas ir man regis, savo paprastumu – teisingiausias (Rytų išminčiai, man regis, per tūkstančius metų jau žino ką sako, o sako jie, jog "jei lengva – vadinasi, teisinga") – ir jūs ir vaikelis geriausiai jausitės, nes pakankamai ir išsimiegosite abu, ir pavalgysite, jei miegosite kartu vienoje lovoje. Taip jis ne tik ramiai neblaškomas patenkins savo pilvuko poreikius, bet ir užsisakys pakankamai pienuko dienai (naktį pienas gaminasi gausiausiai), o jūs nepervargsite, jį kilnodama, migdydama, bandydama vėl užmigti pati (mamos ir kūdikio miego ciklai tokiu būdu susireguliuoja natūraliai). Vaikas, o ir jūs pati jausitės daug saugiau, o tai būtinai turės įtakos ir elgesiui dieną – abu būsite ramesni, labiau pasitikėsite vienas kitu. O jei kažkas jums sakė, ar girdėjote, jog taip vaikai yra užspaudžiami ar uždusinami – patikėkite, tai neturi kvaršinti jums galvos. Jokia, narkotinių medžiagų nepaveikta ar sunkiai neserganti, motina pasaulio istorijoje dar nėra užspaudusi savo atžalos. Prisiminkite, kaip pašokate nuo menkiausio garso ir kaip budriai miegate. Gamta tuo pasirūpino. Atsipalaiduokite.
Aš savo dabar jau beveik keturmetį pirmagimį taip (keletą kartų per naktį) maitinau beveik tris metus, tada laukiausi ir dabar beveik be pertraukos tęsiu toliau su pusmetinuku – bet jaučiuosi išsimiegojusi kelis kartus geriau, negu mano draugės neramiai besivartančios savo atskiruose miegamuosiuose arba šokinėjančios prie lovelių keletą kartų per naktį. Nepatikėsiu, kad taip lengviau, nes normaliai mamai be kūdikio kuo arčiau savęs ramu būti tiesiog negali.
Su geriausiais linkėjimais visoms, kaip besielgtume – kiekviena mama savo vaikui yra pati geriausia!
|
|
Loading ...
Prisijungti
Nariai
Paieška 
Pradžia
Pridėti naują temą
Atsakyti į įrašą
Cituoti ir atsakyti 
Prisegti šį įrašą 
