Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Miela Karolina,

dirbtinai maitinamų kūdikių vidurius/išmatas paprastai kietina netirpius junginius sudarydami neįsisavinti karvės pieno (iš jo gamina mišinius) riebalai ir neįsisavintas kalcis. Taigi gryno karvės pieno davimas vietoje mišinių, padėties tikriausiai nepagerintų.
Dažnesnį tuštinimąsi ir greitesnį (dar nespėjusių labai sukietėti) išmatų pašalinimą galėtų paskatinti kelis kartus per dieną atliekamas kūdikio pilvelio masažas „pagal laikrodžio rodyklę“, mankštelė, kuo dažnesnis kūdikio judinimas, nešiojimas, neleidimas ilgai gulėti nejudrioje padėtyje. Vėsoko vandens atsigėrimas taip pat paskatintų žarnų peristaltiką (turinį stumiančius judesius). O jeigu kūdikiui darytųsi sunku pasituštinti dėl išties kietų išmatų, žarnyno turiniui paminkštinti galima duoti išgerti slyvų sulčių, arba galop ir vaistinio nesirezorbuojančio angliavandenio laktuliozės preparato: po 2,5 ml praskiedus su 5 ml vandens 2 kartus dienoje.

Tačiau pati geriausia išeitis būtų sugrąžinimas kūdikiui galimybės gauti bent dalį paties geriausiojo maisto (neleidžiančio ir viduriams užkietėti) – mamytės pieno. Todėl nuoširdžiausiai patariu Jums atnaujinti dukrelės žindymą (p.261-268)

Sėkmės 

Miela Zigizigi,

taip, laukiant galima tikėtis, jog pegerės. Pirmiausia todėl, kad padaugės papildomo maisto ir kartu neįsisavintų atliekų išmatoms greičiau susikaupti ir tuo pačiu greičiau kūdikiui pasituštinti. Kita vertus, dėl ilgai užsibuvusių išmatų, kūdikis nesmagiai jaučiasi jau dabar. Paskatinti žarnų peristaltiką galima pilvelio masažu “pagal laikrodžio rodyklę”, mankštele. Be to, kietinti vidurius linkusios virtos krakmolingos daržovės (bulvės, morkos), o tuo tarpu žalios daržovės ir vaisiai – turintys daugiau nesuvirškinamos ląstelienos – vidurius labiau minkština ir neleidžia užkietėti.

Laba diena, Ieva

5 mėnesiai – tai amžius, kai kūdikio virškinimo sistema tiek sustiprėja, jog iš visų geriausiai įsisavinamo maisto – motinos pieno – atliekų išmatoms formuotis lieka minimaliai. Tačiau ir jos, ilgai užsibuvusios šiltoje žarnyno aplinkoje, pamažu genda, sukeldamos dujų kaupimąsi ir vaikeliui nelabai malonų pilvelio putimą. Todėl geriau būtų, kad pasituštinimas įvyktų bent jau antrosios savaitės pradžioje.

Kaip minėjau ankstesniuose atsakymuose, žarnyno judesius (peristaltiką) galėtų pagyvinti paties kūdikio energingesni judesiai, mažiau gulėjimo nejudant ant nugaros, o daugiau nešiojimo dažnai keičiant padėtis, mankštelės kelis kartus per dieną bei viso kūno ir ypač pilvo masažėliai (laikrodžio rodyklės kryptimi).
O kai jau taip ilgai užsitęsė, padėti kūdikiui galėtume aliejumi suvilgytu termometro galeliu atsargiai pabaksnojant į išangę ir taip sužadinant tuštinimosi refleksą. Jeigu tai nepavyktų, galima pasinaudoti ir kūdikiška mikroklizmute iš vaistinės.

Kita vertus, penkių mėnesių kūdikio virškinimo sistema jau beveik subrendusi pradėti įsisavinti papildomą tirštą maistą. Ir jeigu jau matosi pasiruošimo požymiai – kūdikis jau pasėdi neparemtas, parodė dygstančius pirmuosius dantukus ir aktyviai siekia kitokio maisto, nebestumdamas jo liežuviu iš burnos – galima pabandyti duoti jam truputį pagramdyto obuolio ar banano, paskui daržovių tyrės. Žalio augalinio papildomo maisto įvedimas paprastai paskatina peristaltiką, padeda greičiau užsipildyti riestinei žarnai ir kūdikiai pradeda vėl dažniau tuštintis.