Pranešimas redaguotas 6:27 pm – rugpjūčio 27, 2010 Kazimieras Vitkauskas
Miela pelėda,
6 – 12 mėn kūdikis pirmiausia pažindomas, paskui duodama košė. Taip daroma dėl to, kad: (1) motinos pienas iki metų yra pagrindinis maistas, jis svarbesnis už kitą – papildomą maistą, taigi ir košę, (2) motinos pienas yra saldus, jame daug pieno cukraus laktozės, kuri, užsibuvusi skrandyje, arba pradiniame žarnyne (nes negali pralenkti kelią užėmusios daug lėčiau virškinamos košės) gali pradėti rūgti, o dėl rūgimo išsiskiriančios dujos gali sukelti pilvo pūtimą, žagsėjimą, atpylinėjimą. Jeigu pirmiau gaunamas pienas, jis laisvai keliauja tolyn, iš jo įsisavinamos reikalingos medžiagos, taip pat ir daug vandens (pagrindinė MP sudetinė dalis, sudaranti iki 90 procentų viso tūrio), kuris naudojamas ir organizmo skysčių poreikiams patenkinti, ir iš paskos slenkančios košės virškinimui reikalingų skrandžio sulčių gamybai.
Taigi papildomo maisto įvedimo į kūdikio valgiaraštį pradžioje, kol prie košės dar tik pratinama ir ji duodama dar skystoka ir labai mažomis porcijomis, vandens ar kitokių skysčių dar lyg ir visai nereikia. Tačiau vis dėlto yra viena prasmė: tirštų košės likučių išplovimas iš burnos ir stemplės. Todėl vienas kitas gurkšnelis švaraus šilto vandens (duodamas šaukšteliu ar iš puodelio – ne iš buteliuko per čiulptuką) tam puikiausiai tiktų. Taip pat tiktų ir skaidrus, be tirščių, daržovių (kurias virėte košei) nuoviras. Daržovių (morkų, bulvių, kopūstų) nuovire nėra daug cukraus (bet yra naudingų vitaminų, druskų ir mineralų), todėl rūgimo jis paprastai nesukelia. Ypač jis tiks tada, kai košės porcija gerokai padidės ir skrandžio bei stemplės “ploviklio” reikės daugiau; taip pat daugiau skysčio reikia tada, kai kūdikis prieš košės valgymą išžinda vis mažiau pieno. Saldžios sultys (ne koncentruotos!), irgi dėl anksčiau minėtos (2) priežasties labiau tiktų gerti prieš, o ne po košės. Tačiau jos neturėtų “nukonkuruoti” motinos pieno, ir labiau tiktų pradėti duoti nujunkymo laikotarpiu.
Apie NUJUNKYMO MENĄ, kartu su PAPILDOMU MAITINIMU, siūlyčiau paskaityti knygoje “Nepakeičiamas kaip motinos meilė”, p.276-301.