Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimaiDiskusijos : Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai

Vaisingumas ir žindymas

Pridėti naują temą

Atsakyti į įrašą

Puslapis: 1

Naudotojas

Įrašas

1:44 pm
liepos 12, 2013

Ladyluck

Vilnius

Narys

įrašai3

Cituoti ir atsakyti

Prisegti šį įrašą

Sveiki, Gydytojau,

mūsų dukrytei jau dveji su trupučiu. "Papulio" pasiprašo ne ką rečiau nei prieš metus ar net anksčiau… Užmiegant, tada ypač suintensyvėja paryčiais, o dieną (kadangi neina į darželį ir auginam be auklių/senelių) irgi dažnai pasmaguriauja. Viskas būtų gerai, žindyti man malonumas (nepaisant gąsdinimų, kad vaikas iščiulpia iš manęs gyvybinius syvus(!!!), kad dėl žindymo tiek mažai valgo kito maisto ir pan.). Bėda ta, kad norim pradėti lauktis antro vaikelio, o pastoti kol kas nepavyksta, be to, mėnesinės iki šiol neatsistatė (2,2 metai). Kadangi nei viena iš aplinkinių mamų su tokia problema nesusidūrė, pasijutau nežinioje – ką daryti? gal, norint pastoti, stengtis retinti ar išvis nutraukti žindymą (sunku įsivaizduoti, kaip įkalbėti pasilikti pienuką tik miegui…)? Nors ir dabar kartas nuo karto būna trijų-keturių valandų pertraukų, bet, matyt, to maža (nors pirmą kartą jokių vaisingumo problemų nebuvo). Aiškiau formuluojant klausimą – ar neatsinaujinančios mėnesinės reiškia, kad pastojimą slopinančio hormono oncentracija tokia didelė, jog neleidžia pastoti? ar mėnesinių nebuvimas nėra kliūtis pastoti? Tiesą sakant, skaičiau straipsnių šiomis temomis, bet niekur nerandu užuominų apie taip ilgai trunkantį mėnesinių nebuvimą. Labai laukčiau patarimo! Kuo geriausi linkėjimai!

11:28 am
liepos 15, 2013

Kazimieras Vitkauskas

Administravimas

įrašai922

Cituoti ir atsakyti

Prisegti šį įrašą

Miela Ladyluck,

nėštumas, paskui gimdymas, pogimdyminis laikotarpis, gimusio vaiko nešiojimas (vaikšto maždaug vienerių metų), maitinimas, dar paskui jo (smalsaus ir nenuspėjamai chaotiško) „ganymas“ yra pirmaeilėmis laikytinos gamtiškos motinystės pareigos. Todėl gali būti, jog gamta norėtų, kad naujas vaikas gimtų tada, kai anktstesnis jau yra ganėtinai stiprus ir protingas. O taip vidutiniškai pasidaro prasidėjus ketvirtiems amžiaus metams. „Vidutiniškai“ reiškia, jog gali būti ir anksčiau, ir… vėliau. Pažįstu žindančių mamų, kurioms mėnesinės atsinaujino antraisiais metais, o literatūroje rastume ir Jus pralenkiančių pavyzdžių.

Žindymas, tiksliau vaiko siekis žįsti gal būt ir yra vaiko savarankiškumo lygio indikatorius bei veiksnys, kuris, per ovuliacijos stabdymą, išlaiko mamos galimybę tuo vaiku rūpintis labiausiai (taip nebegalėtų būti gimus kitam vaikui). Itin jautrūs vaikai jos prašo ilgiausiai.

Čia rašiau „gamta“. Dar galėtume sakyti „juos saugo Dievas“. O mediciniškai ar biologiškai motyvuota nepastojimo priežastimi [tarp kitų teorijos vardijamų – nuolatinio neprivalgymo, streso (tikrai tikrai nebūtinai dėl žindymo), organizmo nusilpimo...] gali būti ir Jūsų įtariamas ovuliacijos slopinimas dėl dažno žindymo palaikomos pakankamai didelės hormono prolaktino koncentracijos (APSAUGA NUO NĖŠTUMO). Pirmoji ovuliacija po laktacinės amenorėjos paprastai dar neranda gimdoje pakankamai gero „patalėlio“ gemalui įsitvirtinti. Todėl laikoma neįtikėtinu, kad pastojimas įvyktų dar neatsinaujinus mėnesinėms – nepanaudoto pirmojo „per plono patalėlio“ pašalinimui.

Ką aš galėčiau patarti skubantiems? Pirmiausia neskubėti. Neatimkite žindymo galimybių iš vaiko akivaizdžiai. Tada jis dar stipriau „įsikibs“. Nujunkymas, Jūsų atveju labiau tinkamas kaip tik ir būtų Jūsų pageidaujamas – tik dalinis, su mažiau žindymų dieną, tiriausiai vaiką mažiausiai ar visai netraumuotų, jeigu laikytumėtės „sąžiningų mainų“ principo. Apie jį detaliau >>> p.335-343

Sėkmės Smile