Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Jeigu slapinasi pakankamai, yra guvus, tai nuojauta kuzda, jog viskas tvarkoj. Mums toks laikas buvo apie trecia menesi. Galvojau, kad atsisako kruties, labai pergyvenau. O pasirodo, tiesiog poreikiai keitesi. Pries tai zysdavusi kas 40min., kas valanda, mazyle pradejo daugiau dometis aplinka, atsirado beveik 2 valandu tarpai tarp maitinimu. Manau, kad tai turi ivykti anksciau ar veliau. Kruties siulymas issaukdavo rekima, tiesiog bandziau islaukti kol tikrai uzsinores. Ir suveike. Du menesiai yra pakankamas laiko tarpas, kad butu susitvarkiusi pienuko gamyba. Tokio amziaus kudikis drasiai gali ismiegoti visa nakti. Krutys vis dar gamina didesni kiek pienuko, bet jeigu leisite vaikui diktuoti valgymo ritma, per kelias dienas viskas susitvarkys. Atminkite viena, jei bus kas valgo, bus ir pienuko. Del skystesniu ismatu. Jei pati daznai siulote kruti, o vaikelis trumpai zinda, darau prielaida jog nepasiekia riebesnio pienuko, nugeria tik pradini, liesesni. Del to gali netgi pusti pilvuka, ismatos buti skystesnes. gal vertetu pabandyti islaukti kol istikruju pasiprasys. pienukas tikrai nesibaigs, jei vaikuciui noresis grizti prie kruties dazniau, jis pats uzsakys pienuko daugiau tiesiog savo buvimu prie kruties. Ir dar bandykite maitinti pries miega ir tik pabudus, dazniausiai neatsisako kai dar buna apsnude. Sekmes

Mieloji Kristina,

Man čia, žinokit, jei trumpai, irgi labai panašu į… tiesiog vaiko brendimą, ty kitų jo poreikių " žengimą" į pirmą planą, nustumiant žindimą į šiek tiek tolimesnį ;) Gal jus ta mintis nustebins, nes du mėnesiai yra tarsi dar labai nedaug, bet visgi išvada tiek perskaičius apie jūsų kūdikio elgesį, tiek pačiai susidūrus praktikoje su keletu kitų panašiai besielgusių mažylių, peršasi būtent tokia. Pataisykit, jei klystu, bet man, regis, bėda daugiausia pilvuko ir krūtų laikiname sutrikime taikantis prie naujo ritmo ( taigi turėtų su laiku praeiti, tikrai nesijaudinkit dėl to pieno galimo sumažėjimo: ta sistema labai protingai sutvarkyta ;)) bei tame jog vaikutis nenori žįsti būtent dieną, kuomet jam labiau norisi būti visur nešiojamam ir kalbinam, susipažinti su aplinka, užuot gaišus brangų laiką kažkokiam " niekingiems" pilvo vergavimui ( juolab, kad galima sėkmingai atsigriebti vakare po tas keturiasdešimt minėtų minučių mamą " kamuojant ;) ir naktį greičiausiai, kai niekas netrukdo, nors rašote, jog šiuo metu gan ilgą laiko tarpą nevalgęs išbūna: viskas tvarkoje, gali taip būti, kaip ir gali vėl greitai pasikeisti padėtis). Pirštukai burnytėje, beje, gali būtent tokį nuobodžiavimą jau ir rodyti: mama, prašome man rodyti pasaulį, kur aš čia patekau, užtenka man vien miegoti ir valgyti :) Žodžiu, veiklos ir vertinimo, kaip jau gerokai ūgtelėjusio piliečio, matyt, vaikinas prašosi ( tikrai tikrai, kaip pedagogė galiu pasakyti: ta garsioji akceleracija yra tikrai ne iš piršto laužta, šiais laikais vaikai vystosi neįtikėtinais tempais, pasiruošę mes tam, ar ne). 

Taigi iš esmės, norėčiau jus pasveikinti susilaukus tokio žingeidaus ir sparčiai tobulėjančio mažylio, ir kaip tokius du jau gerokai paauginusi (ir Ištvėrusi!) mama, patarti, tiesiog tai prisiminti, kai kitą kart vėl nerimas apims: visi vaikai unikalūs, kaip ir jų augimo programos ( todėl visur ir pabrėžiama šiukštu nelyginti savo vaiko su kaimynės ar draugių, nes tai tik sukelia nereikalingos įtampos bei spaudimo). Jeigu čia jūsų pirmasis vaikelis, tai tikrai pati greitai įsitikinsite, jog viskas keičiasi kiekvieną dieną ir mamoms tenka su tuo susitaikyti ( nors visiškai suprantamas jūsų noras " kad viskas būtų, kaip anksčiau", nes ta kaita, nežinia ir menkos galimybės kontroliuoti situaciją yra sunkiai psichologiškai ištveriamos ( bet tai todėl ir gimdo tik moterys, ar ne? ;)) vadinasi, mums čia nėra neįveikiamos užduotys, mes tam genetiškai užprogramuotos). Taigi tikiu, jog jums taip pat pavyks gan greit įveikti šį etapą, tiesiog dieną pasistengiant suteikti mažąjam kiek daugiau įspūdžių, ir kartu jo nepervarginant (bet pakankamai, kad spėtų išalkti, juolab, kad tuoj jau ir atšils, o koks būna apetitas po lauko ar būnant jame, mums jau seniai žinoma, ar ne?). Stiprybės jums ir vidinės tvirtybės bei tikėjimo, kad net jau ir jūsų dvimėnesinis žmogiukas bus pajėgus susireguliuoti savo maitinimosi režimą ( kiekius, ritmą, ty dažnumą ir trukmę) pagal savo individualius poreikius pats, ir kad jums tikrai neprireiks labai dėl to nerimauti ar kažkuo rūpintis pačiai ( pasiūlyti galite, tarsi švelniai primindama, jog galbūt neatkreipei dėmesio, jog išalkai, bet jo teisė rinktis, svarbiausia be jokio spaudimo). Tai labai svarbu tiek jo psichologinei sveikatai ( kad jis svarbus, kad jūs juo pasitikite, kad į jo asmenybę atsižvelgiama, kad žvelgiate į jį kaip į lygų, nors ir šiek tiek mažiau čia patyrusį ar sugebantį kol kas), tiek mitybos įpročiams ateityje ( manau linkite jam išmokti klausytis ne ekspertų patarimų, kurie keičiasi kasdien, o būtent savo organizmo).

Sėkmės!

Sveikos,

Aš dar norėčiau pridėti keletą dalykų.

Naujagimio skrandukas yra vos vyšnios dydžio, o dviejų mėnesių kūdikio siekia apie 200 ml. Normalu, kad laikui bėgant žindymai retėja. Taip pat nuo 6-8 savaičių kūdikio žarnynas būna sustiprėjęs ir daug geriau įsisavina MP. Kuo geresnis įsisavinimas, tuo mažiau pienuko reikia. Kartais įsisavinimas būna toks geras, kad kūdikis gali nesituštinti iki 10 dienų.

Tad aš irgi pritariu – leiskit vaikui nuspręsti, kada jis nori valgyti.

Beje, įdomumo dėlei parašysiu, kad kai mano sūnui suėjo du mėnesiai, jis pradėjo žįsti kas keturias valandas, o naktį padarydavo vieną 6-8 valandų pertrauką. Ir vis tiek sugebėjo "prisikirsti" tiek, kad svorio augimas nenukentėtų. [Gaila tik, kad vėliau mums išlindo odelės problemos ir visi miegojimai naktį baigėsi...]