| Naudotojas | Įrašas |
|
11:14 am
rugpjūčio 7, 2011
|
Monika
| | |
| Svečias
| |
|
|
Vel patyrus stresa uzsiblokavo laktacija,pienas gaminasi labai letai,sunkiai veikia pienuko begimo refleksas . Stengiuosi zindyti daznai ir buti,miegoti kartu su kudikiu. Bet pradejo persekioti baime,kad mazejant laktacijai pienuko nebebus ir nebeismaitnsiu kudikio.Turiu nekokia parama is artimuju-jie arba komentuoja kaip su tokiomis nedidelemis krutimis ir taip ismaitinau kudiki 5 menesius,arba ka jau daryti,gera pradzia ir bet kokiu atveju bus galima pereiti prie misiniu. Turiu begalini nora maitinti savo suneli,manau ir del to atsiradus trukdziams taip isgyvenu. Kaip atsikrtyti baubu,kad laktacija ir pasiliks tokia uzsiblokavusi,o pienas nustos gamintis? Gal susidurete su tokia problema?
|
|
|
10:06 am
rugpjūčio 8, 2011
|
bluebird
| | |
| Narys | įrašai14 |
|
|
Sveiki. Man padejo nugaros ir krutu masazas, bet labiausiai susitikimai su pozytiviais zmonemis, t. y. zindanciomis mamomis ir siaip draugemis su vaikais. Jos padejo uzsimirsti ir as nustojau bijojusi, atsipalaidavau ir po truputi viskas susitvarke. Dar, zinoma, ir gydytojo knyga buvo naudinga, suteike motyvacijos. Gal pabandykite daugiau laiko praleisti gryname ore, susipazinkite su jaunomis mamomis ir turesite palaikyma. Jei esate is Vilniaus, galeciau palaikyti kompanija pasivaiksciojimams su vaikais, juolab, kad vaikai vienodo amziaus  Tikiuosi mano patarimai nors kiek pades. Sekmes.
|
|
|
2:24 pm
rugpjūčio 8, 2011
|
tamsi26
| | |
| Narys | įrašai27 |
|
|
Aš gal nepopuliariai pasisakysiu, bet ar tik ta streso įtaka žindymui nėra pernelyg sureikšminama? Žinoma, nekalbu apie skaudžias netektis ir didelius sukrėtimus, bet kasdieninis buitinis stresas, o ypač gimus vaikui, neišvengiamas. Sakyčiau, pieno gamybą gali sumažint ne tiek pats stresas, kiek baimė ir įsitikinimas, kad stresas gali pradanginti pieną. Tiek streso, kiek patyriau pagimžius savo pirmagimę seniai nebuvau patyrusi. Ir visiškas šlapimo nelaikymas po gimdymo, ir inksto uždegimas, įvažiavimas į kitą mašiną kelyje (ohoho koks buvo stresas  ), barniai su vyru dėl buities, anytos "pamokymai" ir pan. Nepastebėjau, kad pieno sumažėtų. Nes aš tiesiog save nuteikiau, kad joks stresas man žindyt nesutrukdys. Negalim gi mes su kūdikiu įlyst į kažkokį burbulą, kur jokia neigiama emocija mūsų nepasiektų. Ir gyd. K. Vitkauskas knygoj rašo, kad tremiama į Sibirą moteris žindė ir kūdikis išgyveno. O čia tai bent buvo stresas! Mamytei Monikai patarčiau save nuteikt, kad Jūs pieno turit ir turėsit pakankamai, kad kitaip ir būti negali. Ir palinkėčiau nepasiduot artimųjų skepticizmui. Beje, bluebird teisi, gydytojo knyga man labai pagelbėjo įveikt abejones savo sugebėjimu žindyt.
|
|
|
10:43 pm
rugpjūčio 9, 2011
|
Monika
| | |
| Svečias
| |
|
|
bluebird rašė:
Sveiki. Man padejo nugaros ir krutu masazas, bet labiausiai susitikimai su pozytiviais zmonemis, t. y. zindanciomis mamomis ir siaip draugemis su vaikais. Jos padejo uzsimirsti ir as nustojau bijojusi, atsipalaidavau ir po truputi viskas susitvarke. Dar, zinoma, ir gydytojo knyga buvo naudinga, suteike motyvacijos. Gal pabandykite daugiau laiko praleisti gryname ore, susipazinkite su jaunomis mamomis ir turesite palaikyma. Jei esate is Vilniaus, galeciau palaikyti kompanija pasivaiksciojimams su vaikais, juolab, kad vaikai vienodo amziaus Tikiuosi mano patarimai nors kiek pades. Sekmes.
Aciu uz palaikyma bluebird! Deja,gyvenu Paryziuje,antraip mielai traukciau su jumis susitikti! Turbut daug mamu patiria tokia krize,ypac kurios yra jautresnes ir emocingesnes..Mano situacija siek tiek pagerejo(pradedu jausti,kad peinelis bega,vaikutis sotesnis).. tiesiog pasakiau sau- kaip bus,taip bus. Nes kaip ir kita mamyte rase, man jau prasidejo baime,kad stresas nepradangintu pienelio. Juk taip dazniausiai ir buna, laktacija prisistabdo,o mes pradedame galvoti,kad jau atia pienuk.Ir taip i dar didesne nevilti. Ir viskas is to didelio noro duoti vaikui geriausia
|
|
|
10:48 pm
rugpjūčio 9, 2011
|
Monika
| | |
| Svečias
| |
|
|
tamsi26 rašė:
Aš gal nepopuliariai pasisakysiu, bet ar tik ta streso įtaka žindymui nėra pernelyg sureikšminama? Žinoma, nekalbu apie skaudžias netektis ir didelius sukrėtimus, bet kasdieninis buitinis stresas, o ypač gimus vaikui, neišvengiamas. Sakyčiau, pieno gamybą gali sumažint ne tiek pats stresas, kiek baimė ir įsitikinimas, kad stresas gali pradanginti pieną. Tiek streso, kiek patyriau pagimžius savo pirmagimę seniai nebuvau patyrusi. Ir visiškas šlapimo nelaikymas po gimdymo, ir inksto uždegimas, įvažiavimas į kitą mašiną kelyje (ohoho koks buvo stresas ), barniai su vyru dėl buities, anytos "pamokymai" ir pan. Nepastebėjau, kad pieno sumažėtų. Nes aš tiesiog save nuteikiau, kad joks stresas man žindyt nesutrukdys. Negalim gi mes su kūdikiu įlyst į kažkokį burbulą, kur jokia neigiama emocija mūsų nepasiektų. Ir gyd. K. Vitkauskas knygoj rašo, kad tremiama į Sibirą moteris žindė ir kūdikis išgyveno. O čia tai bent buvo stresas! Mamytei Monikai patarčiau save nuteikt, kad Jūs pieno turit ir turėsit pakankamai, kad kitaip ir būti negali. Ir palinkėčiau nepasiduot artimųjų skepticizmui. Beje, bluebird teisi, gydytojo knyga man labai pagelbėjo įveikt abejones savo sugebėjimu žindyt.
Aciu labai tamsi26 uz palaikyma!! As netekau artimo zmogaus,o po to ivykio tai bent koks stresas- kerta. Ir jus visiskai teisi, tai mano baime,kad per tuos stresus ir nuovargi pienelis nedingtu. Uzjauciu jusu patirtais isgyvenimais ir tikiuosi,kad dabar viskas susitvarke ir jus dziaugiates savo laime augindama maza zmoguti Gydytojas Vitkauskas knygoje taipogi rase,kad stresas stabdo oksitocino issiskyrima taip letindamas laktacija,ir,kad moters kunas stresinese situacijose reaguoja kaip isgyvent ir si tuo stresu susidorot,o ne gamint piena..
|
|
Loading ...
Prisijungti
Nariai
Paieška 
Pradžia
Pridėti naują temą
Atsakyti į įrašą
Cituoti ir atsakyti 
Prisegti šį įrašą 
