Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Sveiki,

turiu nemažą galvos skausmą ir labai ieškau pagalbos….

Visada norėjau savo kūdikį mitinti tik MP iš krūties, bet taip jau atsitiko, kad sūnus gimė 25 nėštumo savaitę (800 g). Iki 35 sav. ligoninėje buvo maitinanams per zondą nutrauktu mano pienu. Nuo 32 savaitės vis dėdavau jį prie krūties, kad atsirastų žindimo refleksas. Mano manymu, refleksas buvo atsiradęs, nes jau 34 sav. pagriebdavo spenelį ir, sudaręs vakuuma, jį traukdavo. Pieno ištraukdavo nedaug – iki 10 ml (tada buvo gana silpnas, be to, buvo neišsivystę plaučiai ir kvėpavimui palaikyti buvo duodama deguonies kaukė).

Kai kūdikis atsisakė deguonies ir pradėjo pats kvėpuoti, jau buvo laikas išmokti pilnai valgyti. Deja, tuo metu mamoms naujagimių ligų skyriuje vietos nebuvo (savo kūdikį galėjau tik lankyti dienomis, todėl prabūdavau visą dieną, vis dėdama prie krūties, nors jis pažįsdavo retai, nes nuolat miegodavo). Mano noras maitinti pačiai tik savo pienu ir tik iš krūties buvo neįgyvendinamas. Ligoninėje niekas nenorėjo "knistis" su neišnešiotu vaiku ir maitinti jį, pvz, per maitinimo pirštą. Todėl naktį jam buvo duodamas buteliukas, ir gana agresyviai, spaudžiant smakrą ir taip sumaitinant MP. Po poros tokių naktų, dieną būnant pas vaiką ir jį dedant prie krūties, pastebėjau, kad krūties jis nebeima – pyksta, stumia krūtį, suka galvą ir verkia. Taigi tada prasidėjo mūsų "bėdos" – vaikas valgė tik iš buteliuko, o seselės ir gydytojai ramino – "namie išmoks valgyti iš krūties, nesijaudinkit". Po savaitės iškeliavom namo, tuo metu sūnui buvo 36 sav. (4 sav iki gimimo termino).

Deja, iš krūties jis visiškai nevalgo iki šiol, jam 40 sav. Iš pradžių namie maitinome per maitinimo pirštą, tai užtrukdavo labai ilgai, todėl nusipirkau tommee tippee buteliuką primaitinimui (jis, atseit, panašus į mamos krūtį, todėl lengviau grįžti prie natūralaus žindimo). Deja, per 3 sav jokio progreso. Bandžiau papildomo maitinimo sistemą  - visiškai jokio paskatinimo žįsti. Taip pat iš nevilties naudojau anstpenį – pirmą kartą ištraukė net pusę normos (40 ml), bet vėliau ir antspenį spjovė lauk. Dabar perėjau prie medelos calma buteliuko… 

Pastebėjau, kad kūdikis net nebesižioja prie krūties, o įkišus spenelį, net netraukia jo, o kramto. Labai retai pasiseka įkišus spenelį, kd kūdikis jį patrauktų 3 kartus. Beje, mano speneliai maži ir nedaug atsikišę. Esu visiškoj nevilty… Gal galite patarti/padėti šiuo klausimu – ar dar yra vilties kūdikį išmokyti žįsti? Kaip minėjau, jam 40 sav.

Labai dėkoju už atsakymą :)

Iš ligoninės personalo esu girdėjusi, kad girdymas iš taurelės yra didelis blogis, nes vaikas vėliau lauks, kad maistas jam bus supilamas tiesiai į burnytę. Kaip manote, ar tame yra tiesos ir kiek mililitrų apskritai galima sugirdyti? Šiuo metu mp 'norma' yra apie 90 ml.

Triuką su pirštu kartais pabandau – duodu "pažįsti" mažąjį pirštą. Kas keisčiausia – pirštą jis puikiai čiulpia, nors iš jo pienas ir nebega (kai būna išalkęs – čiulpia net nosį!), o tuoj po to duodant krūtį – krūties neima :( Kaip minėjau, mano speneis mažas ir neišsikišęs…