Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Pranešimas redaguotas 7:28 pm – gruodžio 22, 2010 Kazimieras Vitkauskas

Miela Liuda,

Gerai augančiam žindomam kūdikiui papildomas tirštas maistas pradedamas duoti nuo maždaug 6 mėnesių amžiaus. Būna, jog šiek tiek anksčiau ar vėliau, priklausomai nuo kūdikio vystymosi ir pasiruošimo pradėti valgyti tirštą maistą/košę. Trys svarbiausi kriterijai: (1) kūdikis savarankiškai sėdi, (2) išdygę pirmieji dantys, (3) į burną kiša rankose laikomus daiktus ir liežuviu nebestumia lauk jam į burną dedamo tiršto maisto. Jeigu Jūsų vaikas jau yra pasiekęs šitokį išsivystymo lygį, galite bandyti jam duoti tiršto (iš pradžių skystokos tyrelės, o paskui vis tirštesnės konsistencijos) maisto jau dabar, nelaukdama, kol jam sueis šeši mėnesiai. Jei kalbėtume konkrečiai apie manų košę, tai nepatariu nei nuo jos pradėti, nei iš viso kūdikiui duoti, nes tai yra, lyginant su kitomis kruopomis (avižų, grikių, ryžių), mažiausios maistinės vertės ir sunkiausiai virškinamas kruopinis produktas. PSO ekspertai rekomenduoja pirmuoju papildomu tirštu maistu kūdikiui siūlyti daržovių arba banano tyrę. Detaliau PAPILDOMO MAITINIMO teoriją ir praktiškus patarimus išdėsčiau knygoje, p.282-294.

Spenelių skausmus ir žaizdas gali sąlygoti daugelis priežasčių. Neretai spenelių pakenkimai atsiranda dėl KANDIDOZĖS/PIENLIGĖS (knygoje p. 158-166) – ligos, sukeliamos grybelių. Tuomet ant spenelių ir aplinkinėje odos būna ir išbėrimų. Žindyti galima. Gydoma priešgrybeliniais vaistais. Jeigu įtariate, jog sergate pienlige, apsilankykite pas gydytoją. Kadangi kandidozė yra užkrečiama liga, reikėtų patikrinti ar neserga ir kūdikis: paprastai būna balkšvi nenusivalantys apnašai ant liežuvio ir kitose burnos vietose bei būdingas margas išbėrimas aplink išangę ir tarpvietėje.

Tačiau pati dažniausioji penelių SKAUSMŲ IR ŽAIZDŲ (knygoje p.149-158) priežastis yra blogas – nepakankamai platus – kūdikio prigludimas prie krūties, kai jis burna apžioja vien tiktai spenelį:  ŽINDYMO MOKSLAS: ŽĮSTI – TAI NE ČIULPTI (knygoje p.89-92). Atidžiai pastudijuokite KŪDIKIO GLAUDIMĄ (knygoje p. 92-96), gal ką nors darote ne taip. Kad kūdikiui pavyktų krūtį apžioti plačiau, galėtumėte jam ir padėti pati ranka krūtį „paplonindama“ tarp pirštų, savo pirštais įstumdama kūdikiui į burną daugiau krūties. O jeigu krūtis prieš žindymą yra kietai pilna, ją suminkšinti galėtumėte truputį pieno ištraukus rankomis ar pientraukiu. Kai spenelis atsidurs kūdikio burnoje ne tarp dantenų, o giliau, jokios naujos traumos jam ten negrės, o ir žindant neskaudės, nors jis ir būtų dar su įtrūkimais.

O vidutinis kūdikiui reikalingo motinos pieno kiekis priklauso ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo ūgio, svorio, ir vidutiniškai per parą yra maždaug 1000 ml. Laisvai, pagal kūdikio poreikį, žindant, paprastai tie gramai neskaičiuojami: AR UŽTENKA PIENO? (knygoje p.231-233).