Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Pranešimas redaguotas 6:38 pm – gegužės 6, 2010 Kazimieras Vitkauskas

Miela Lija,

Esate  šaunuolė gera mamytė! Ir ačiū Jums už gražius žodžius apie mano knygą , kam nepatiktų, kai giria jo vaiką

Daugelis mano paties skaitytos literatūros (straipsnių ir knygų) autorių nurodo, jog būna atvejų kai žindomų kūdikių pilvo dieglių priežastis lieka nesuprasta ir nepaaiškinama. Bet visada galima bent bandyti ieškoti tų galimų priežasčių. Kaip sakoma: „pasekmių be priežasčių nebūna“

Reikšmingas ne tik žindymo dažnumas, bet ir žindymo „technika“: tai, kaip kūdikis – gerai ar blogai – priglunda prie krūties. Gerai – kai plačiai išsižiodamas burna apima ne tik spenelį, bet ir daug aureolės ir tuomet burną užpildo apžiotoji krūties dalis. Blogai – kai kūdikis apžioja tik spenelį ir neapžioja visai arba apžioja tik labai nedaug areolės (20 pav. knygos 90 psl.). Nuo naujagimystės prie čiulptuko pripratinti kūdikiai būna linkę būtent taip imti ir krūtį (kaip čiulptuką, siaurai išsižioję). Tada kūdikio burna lieka neužpildyta krūtimi, burnoje lieka daug tuščios vietos su oru, kurio po gurkšnelį kūdikis vis nuryja kartu su pienu. Tas nurytas oras nukeliavęs į žarną, ten kaupiasi į burbulus, tempiančius žarnos sienelę ir sukeliančius dieglinius pilvo skausmelius.

Antra, svarbu ar kūdikis žįsdamas gauna vien pradinį liesesnį ir santykinai saldesnį pieną, labiau linkusį rūgti žarnyne ir ten gaminti dujas, ar gauna ir riebesnįjį galinį pieną, kurio virškinimas plonojoje žarnoje užtrunka ilgiau ir kartu daugiau pieno cukraus laktozės spėja rezorbuotis per žarnos sienelę į kraują. Pradinis liesesnis ir saldesnis pienas kūdikio „dietoje“ vyrauja, kai, pvz., vieno maitinimo metu jis gauna žįsti abi krūtis, t.y., pradeda valgyti iš vienos ir, jos nebaigęs (palikęs galinį riebųjį pieną), tęsia iš kitos ir taip pat iš jos pasiima tik pradinį liesąjį saldųjį pieną. Tuomet jis prisivalgo daug liesojo pradinio pieno, o riebusis pasilieka krūtyse. Pasilikęs galinis riebesnis pienas besigaminančio naujo pieno pastumiamas latakėliais link spenelio kitam maitinimui ir jo laukdamas tas kelias valandas vėl virsta liesuoju (knygos skyrelyje „Motinos krūtis – ne taupyklė“, p.203-206) ir t.t.

Taigi supratus priežastis, galima bandyti jas šalinti… O dėl pasekmių – pilvuko pūtimo ir skausmų: padėtų šiluma prie pilvuko, ypač juo glaudžiantis prie mamytės ar tėvelio, pilvuko masažas „pagal laikrodžio rodyklę“ (skyrelyje „Pilvo diegliai“, p.223-226), be krapų ar kmynų arbatos (nesaldintos!) kūdikėliui dar galima duoti dujas žarnyne naikinančių „espumisan“ arba „saab-simplex“ lašų; jų vaistinėje gausite ir be recepto. Gal jie net ir geriau, nes kūdikis neprisigeria nereikalingo vandens. Čiulptukas-tuštukas paprastai tik laikinai nukreipia kūdikio dėmesį nuo jutimų pilvelyje, bet problemos nepanaikina.

Linkiu Jums saulėtos nuotaikos ir vaikiukui – ramaus pilvuko

Miela Lija,

dar gali būti ir taip, jog išsigąsdinęs tų skausmelių, vaikeliukas dabar bijo visko, ypač vienumos. Į baimę reaguoja pagalbos šauksmu – rėkia. Miegokite kartu ir nešiokitės vaikelį visur su savimi, 2 mėnesių amžiaus jis dar ne kažin kokia sunkenybė. Kad turėtumėte laisvas rankas pavalgyti ir pati, pasinaudokite nešiokle ar taip vadinamu „slingu“.   2 mėnesių kūdikėliui pusė metro nuo mamos – jau kaip „už kalnų“, 3 minutės – nepakenčiama amžinybė, o gulėjimas nejudant/ant nejudraus paviršiaus – jam reiškia, kad yra paliktas/pamestas. Saugumas – tai kartu su juo judantis motinos kūnas, jos kvapas ir balsas čia pat. Jautriausias aplinkos analizatiorius mažam kūdikiui – jo burna. Todėl vaiką geriausiai/greičiausiai nuramina motinos krūtis. Arba, būna ir taip, … čiulptukas, ypač jeigu su juo "suauga" jau gimdymo skyriuje; tada jis gali atrodyti net svarbesnis už pačią mamą. Nuoširdžiai patariu – neatiduokite savo vaiko gumai.   

Nesaugumas kūdikiui – stresas. Kaip ir Jums. Atsipalaiduokite nuo nuolatinės įtampos. Biolaukais (ne per pieną!) ją perduodate savo vaikui, ir jis negali nurimti irgi. O stresas/nerimas visiems sukelia didesnes ar mažesnes psichosomatines ligas/bėdas, pvz., kūdikiui tai gali būti įkyrūs sunkiai paaiškinami pilvo diegliai. Daug labiau negu Jūsų suvalgytas maistas. Nepritariu aš tai seselei. Mano pažiūras galite perskaityti knygos skyriuje „Ką valgyti“. Gero apetito  :)