| Naudotojas | Įrašas |
|
9:15 pm
spalio 10, 2013
|
Alteja
| | |
| Narys | įrašai15 |
|
|
Kadangi esate nautūralaus žindymo žinovas, norėčiau pasikonsultuoti ir paprašyti jūsų patarimo, nes kad ir kiek skaiytčiau ir turėčiau žinių apie žindymo naudą (beje porai dienų jūsų straipsniai internete man suteike jegų atlikti savo kaip motinos pareigas), manau man reikia nutraukti žindyma ir kuo greičiau nes tai suteikia stresą man ir mano kūdikiui o aš jau nebegaliu pakesti minties kad skriaudžiu savo dukryte.Nenumanau ar tai iš mano šeimos atsineštas bagažas, pogimdyminė depresija ar žindymo nesklandumai, bet maitinimas krūtimi nesujungia mūsų jokiu ryšiu veikiau priešingai. 50 proc, kartu maitinant man kyla pyktis ant savo dukros dėl to kad kažkas yra ne taip. kai ji tampa irzle Nebenoriu jos ramtinti imti ant rankų. galečiau palikti ją verkiančia amžinai. norisi iš vis pabegti iš namų.
1. Svoris jai auga puikiai dėl to manau kad tinkamai valgo. nors vieno žindymo metu tenka šimta kartų atitraukti krūtį nes ji pradeda čepsėti ir grumulioti speneli. 2.Ji pastoviai atpylinėja. būna kad užmiega tai nekeliu atsirūgti nes ji išsibudintų ir būtų nerami, ji atpila miegodama ir vis tiek būna nerami. pasitaiko kad pavyksta ją pekelti ir ji atsirūgsta bet vis tiek atpila. 3. dažniausiai tai laikau ją kiek noriu, bet atpila vos paguldyta, 4 atpila kai guli pusiau stačiom 5. atpila valgydama.ir dar daugybė kitų variantų. atpylusi kokius 70 proc kartų pradeda verkti ir vėl ieško krūties ir taip trunka beveik visą dieną. mane varo tai iš kantrybės. suvokiu, kad ji nesugeba pati niek padaryti ir kad mano pareiga jai padėti, bet viskas baigiasi tuo kad aš ją apšaukiu ar dar blogiau supurtau , apsiverkiu ir tik po kurio laiko galiu tęsti maitinima , nes negaliu į ją net pažiūrėti dėl apimtos agresijos. mane liūdina tos neigiamos emocijos, ne svisada svajojau savo vaikučius maitinti natūraliai, bet kol kas tai tik būdas išsilieti ant nekalto beježėgio vaikelio. 6. nebezinau kas negerai su jos miegu. ji visiskai nemiega, nebent naktį nes naktimis miega su vyru.man atrodo , kad ji pradėjo manęs bijoti nes aš jai sukeliu per daug streso. stengiuosi kaip imanydama bet niekaip nesusivaldau iki galo bent karta dienoj pratrūkstu. Pradėjau lankytis pas psichologę, bet ji nesuvokia jog aš smurtauju prieš savo bejegį vaikelį. Myliu ją be galo bet tai neįtakoja mano agresijos.nuo riksmų ir visokių purtymų ji tapo labai baikšti, jautri garsams,trukcioja miegodama ir niekad nepasiilsi. nebenoriu jos auginti nes kaltės jausmas baigia mane sunaikinti iš vidaus. Noriu nutraukti maitinima ir pradeti gydytis savo emocinę būseną, nes nenoriu sugriauti savo vaikučiuui ateities. būkit geras jei numanot kaip man pridera daryti, padėkit man išlipti iš sitos duobės nes nebeišmanau ką daryti, o savo dukrytei noriu geriausio.šai kas jai kelia stresa:
1 ji buvo nukritusi nuo lovos per neapdairuma.
2. turim problemu su maudymusi, nes pirmą kartą jai vanduo buvo per šiltas, viskas baigėsi intensyviu verkimu. antrą kartą maudyti bandžiau kai niekaip nepavyko jos nuraminti, tikejausi kad tai nuramins, bet tik pablogino situaciją. dabar nešuosi ją į duša su savimi.
3. buvo daug šauksmų, bet juos suvaldyti po truputį išeina, tik neįsivaizduoju kodėl pastoviai susinervinusi , pradedu vartoti keiksmažodžius ir žeminančius žodžius. Po to neapsikenčiu nuo minties kad ji įsisavins šituos žodžius ir…….. Psichologinis smurtas yra žiaurus dalykas nesurantu iš kur šitai
4. apie tiesiogini smurta . t.y purtymą vaiko aš net nebegaliu galvoti nes sunku prisiminti verksmą sekusį po to. ir porą kartų buvau numetusi ją ant loos iš isiučio.
Ar naujagimis greitai pamiršta skriaudą? nes pradėjau tvardyti savo emocijas. gal būtų įmanoma tęsti žindymą, jei tai nepadarė nepataisomos žalos. Jau tris diena praleidome neblogai.šiandiena ji po ilgo maitinimo niekaip nenurimo atpylė pradėjo kišti kumstį įburnytę ir ieškoti krūties, netekau kantrybės ir sukišau tą kumsį jai į burnytę apsiverkiau nuraminau ją ir nusprendžiau kad su jumis pasikonsultavusi nutrauksiu zindyma, jei jumas atrodys kad jau nebėra kitos išeities. Gal ką galėtumėte patari dėl maudymo ir maitinimo? gal jau laikas nustoti apsimesti super mama kai tokia neesu? kokie tokio elgesio padariniai gali būti. kaip padėti tai mažyliai, nes sėdžiu raudoju rašydama šį laišką ir jaučiuosi ne tik netikuia mama bet ir nepataisoma psichine ligone. kažkada jua teko gydytis depresiją vaistais. jei reikė mielai grįšiu prie to jei tai vienintelis buda smano vaikučiui augti sveikam ir laimingam.
Iš anksto dėkoju už tai kad pasivarginsite perskaitti šį laišką, viliyuosi kad rasite ką patarti man.
|
|
|
9:59 pm
spalio 10, 2013
|
Kazimieras Vitkauskas
| | |
| Administravimas
| įrašai922 |
|
|
Pranešimas redaguotas 7:01 pm – spalio 10, 2013 Kazimieras Vitkauskas
Miela Alteja,
Jūs tikriausiai teisi, problema yra dvipusė:
1. susijusi su žindymo nesklandumais (galimai dėl nelabai tinkamo mergytės prigludimo prie krūties, ji nepakankamai arti priglaudžiama ir kartu su pienu pririjusi oro, paskui atpila >> p.137-139. O jeigu pasitikrinusi priglaudimą, rasite kad jis geras, arba pataisius priglaudimą, atpylimai atkakliai tęsis, derėtų įtarti prievarčio (išėjimo iš skrandžio į žarnyną) spazmus >> p.139-140.
2. susijusi su mamos psichologine/psichine būkle. Galimai tai yra depresijos recidyvas … Tuomet kažin ar žindymo nutraukimas atneštų laimę. Žinant apie žindymo ir motinos pieno naudą vaikui, dar prisidėtų psichologinė savigrauža dėl vaiko skriaudos nebežindant. O maitinimas dirbtinai – mišiniais iš buteliuko – dar negarantuoja, jog kūdikis pasidarys idealiai ramus ir “nepretenzingas”, Nes sunkesnis mišinių virškinimas, galima alergija irgi veikia kūdikį ir jo žarnyną (ir ne tik) dirginančiai – dėl to galimi ir tolesni atpylimai ir pilvelio dieglių sukelti verksmai dieną ir naktį…
Taigi, jeigu Jums/mamai nepavyktų vien savo valia susitvardyti, galimai teks vėl prašyti ne tik psichologo, bet ir psichiatro pagalbos, gal būt ir vaistais. Tikrai ne visus visus, tačiau daugumą antidepresantų žindanti mama GALI vartoti be žalos (per motinos pieną) kūdikiui. Jeigu gydytojui reikėtų tokios informacijos, tai galėčiau atsiųsti Jums atskira asmenine žinute.
|
|
|
10:12 pm
spalio 10, 2013
|
magnolija
| | |
| Narys | įrašai642 |
|
|
Pranešimas redaguotas 7:17 pm – spalio 10, 2013 magnolija
Jūsų labai liūdna ir sudėtinga istorija. Tikiuosi, gydytojas ras laisko paskaityti ir patarti (o, kol aš parašiau, gydytojas jau ir atsakė!)
Ar čia pirmas Jūsų vaikas? Kelių mėnesių?
Perskaičius man susidaro įspūdis, tik neįsižeiskit, kad Jūs turite problemų su kantrybe ir savęs valdymu, o ne žindymu. Kodėl manot, kad jeigu nustosit žindyti, tai sugebėsit gražiai elgtis, kai vaikas verks maudomas ar prašys valgyti? Pagalvokit apie tai…
Kad kūdikiai verkia – tai yra normalu. Mano berniukui dabar 10 mėnesių. Maudynių metu jis vis dar verkia (anksčiau verkdavo vandeny, verkdavo aprengiamas, dabar verkia, kad iškeliamas iš vandens…). Priimu tai, kaip normalų dalyką. Jei jau negalit apsikęsti, kad vaikas verkia maudomas, įsijunkit kokios muzikos, kad nukreiptų Jūsų mintis šalin (tik ne taip garsiai, kad mergytės ausytes sužalotumėt, aišku!!!). Maudykit rečiau. Jei jai patinka kartu su Jumis duše – tai taip ir darykit.
Prisimenu, kaip buvo sunku pirmaisiais mėnesiais. Pirmas vaikas, svetima šalis, problemos su speneliais. Labai suprantu, kaip atsiranda įsiūtis ant vaiko, atrodo, kad gyvenimas jau niekada nebebus malonus. Tokių akimirkų, kai norėjosi išeiti ir nebegrįžti, buvo ne viena ir ne dvi. Man pasisekė, nes daug palaikymo sulaukiau iš vyro. Prašykite pagalbos – vyro, šeimos, draugų. Tegul bent valandėlę per dieną Jus atleidžia nuo mamos pareigų, suteikia galimybę pailsėti, pamiegoti, pabūti vienai. Susikoncentruosite, apgalvosite savo "motinystės strategiją", nusiraminsite, įgausite daugiau jėgų kontroliuoti savo emocijas, kai vaikelis vėl verks. Būtinai išsikalbėkite su vyru, kad suprastų, kaip jaučiatės, kad stengtųsi apsaugoti nuo nervų protrūkio.
Jeigu psichologė Jūsų nesupranta – keiskite psichologę!
Nesu nei gydytoja, nei dirbu su vaikais susijusį darbą. Bet nemažai skaičiau apie tai, kaip auginti, auklėti, rūpintis vaikais, kaip jie vystosi. Jokiu būdu daugiau nebepurtykit ir nemėtykit mažylės!!! Gal ir nieko nenutiks, o gali smegenėlės susipurtyti, kartais vos penkias sekundes užtenka papurtyti ir pasekmės skaudžios (vienas iš keturių supurtytų vaikų miršta, o kiti trys tampa neįgalūs). Kūdikiai ypatingai jautrūs purtymui, nes jų galva neproporcingai didelė, o kaklo raumenys nepakankamai stiprūs. Be to, kūdikių kaukolė nepilnai išsivysčiusi, kaulai plonesni ir kraujagyslės gali lengviau trūkti, kas baigtųsi kraujo išsiliejimu į smegenis. Išgąsdinau? Tai gerai! Tikiuosi, prisiminsit tai kaskart, apimta isterijos ir nebežalosit savo vaiko.
Naujagimiai atlaidūs. Bet jei smurtas tęsiasi diena iš dienos, be abejo, kad žala bus padaryta. Negraužkit savęs dėl praeities. Apie vaikų auginimą sakoma taip: daryk, kaip išmanai, o kai išmanai geriau – ir daryk geriau. Paskaičiusi, pasidomėjusi, pati supratote, kaip negalima vaiko stresuoti – tai ir elkitės taip, nestresuokite!
Jeigu tikrai Jūsų nervinimosi priežastis ta, kad mažylė nesugeba gražiai pažįsti – pabandykit keletą dienų maitinti nutrauktu pieneliu, tikrai bus geriau, nei iškart kišti mišinuką.
Ar kalbėjotės su gydytoja dėl atpylinėjimo? Gal mergytė turi problemų su refliuksu? Juk tą galima spręsti vaistų pagalba.
Kadangi sako, kad vaikas pasidarė baikštus, akivaizdžiai įtakotas Jūsų elgesio, gal derėtų pasitarti su neurologu, kaip geriausia sugrąžinti vaikui pasitikėjimą ir ramybę?
Tikėkite, kad galite būti gera mama ir stenkitės tokia būti.
|
|
|
10:23 am
spalio 11, 2013
|
Alteja
| | |
| Narys | įrašai15 |
|
|
Ar čia pirmas Jūsų vaikas? Kelių mėnesių? – pirmas. dar tik menesio.
Perskaičius man susidaro įspūdis, tik neįsižeiskit, kad Jūs turite problemų su kantrybe ir savęs valdymu, o ne žindymu. Kodėl manot, kad jeigu nustosit žindyti, tai sugebėsit gražiai elgtis, kai vaikas verks maudomas ar prašys valgyti? Pagalvokit apie tai…
Apie nutraukima žindymo svarstau, nes maniau kad neimanoma vartoti antidepresantų žindymo metu. Ieškau geriausios išeities savo dukrytei. man jau teko gydytis psichotropiniais vaistais ir tai buvo labai ilgas ir sudėtinga procesas, bet pradėjau svarstyti kad reikai pradeti gydyma iš naujo,nes plepalai pas psichologe apie pykčio kilmę rezultatų duos negreit,o mano egesys gali būti sužalojęs vaikučio gyvenima negrįžtamai.
Būtinai išsikalbėkite su vyru, kad suprastų, kaip jaučiatės, kad stengtųsi apsaugoti nuo nervų protrūkio.
Vyras sukelia blogiausias emocijas, daugiausiai streso. Kai jo nebuna namuose mes tvarkomes kur kas geriau. Sunku paprašyti jo kažkokios pagalbos, nes jam vaikas rupi tik tada kai man pakrinka nervai visiškai. iš esmės jis tiki manimi kaip motina, suteikia stiprybės. bet tai buna reciau nei sukeltas stresas.
Ar kalbėjotės su gydytoja dėl atpylinėjimo? Gal mergytė turi problemų su refliuksu? Juk tą galima spręsti vaistų pagalba.
Patarė ją guldyti pusiau sėdom. Ai nežinau ne kokia mano dukrytės gydytoja, svarstau apie jos pakeitią. Nepasitikiu ta moterimi, kažkokia komercinė. O pas neurologa tai kita pirmadieni tik eisim. nežinau kaip reikės tiek laiko ištverti. Vakar puikią dieną praleidom. o va šiandiena jau prasidėjo nesklandumai. :(
|
|
|
12:37 pm
spalio 11, 2013
|
Prada
| | |
| Narys | įrašai83 |
|
|
sveiki,kai buna labai sunku,patarciau pasiskambinti mama-mamai savanorem is ''pradziu pradzia''http://www.pradzia.org/node/427 man labai padedavo.
|
|
|
8:39 pm
spalio 11, 2013
|
Alteja
| | |
| Narys | įrašai15 |
|
|
Šiandiena padariau atradimą, kad mane ištikrųjų labai erzina pats maitinimas dėl to kad jaučiuosi savo dukrytei iš vis nereikalinga (tik tam kad ją pamaitinčiau). Ir manęs neguodžia faktas, kad maistas yra gyvybiškai svarbus. Blogiausias emocijas sukelia faktas, kad as negaliu jos niekaip kitaip nuraminti kai ji buna pas mane. o vyrui užtenka ją supti ir ji visad užmigs. Toks vaizdas, kad pas jį ant rakų ji jaučiasi saugi o pas mane jaučia tik neviltį ir baimę.
sveiki,kai buna labai sunku,patarciau pasiskambinti mama-mamai savanorem is ''pradziu pradzia''http://www.pradzia.org/node/427 man labai padedavo. Dekui :)
|
|
|
9:21 pm
spalio 11, 2013
|
Simona
| | |
| Svečias
| |
|
|
Sveiki,
Jūsų mergaitė nusiramina/ yra ramesnė pas vyrą ant rankų, nes jis pats yra emociškai stabilesnis ir ramesnis. Vaikai lsbai jautrūs tėvų emocijoms, kurias iškart perima. Kadangi jūs pati esate dirglesnė ir vaikas ant jūsų rankų perima šią emociją.
Aš remuosiu ir teorija, ir praktika pagal savo mergaitę, kuriai dabar 1,5 mėn. Kai tik jaučiu, kad man pradeda važiuoti stogas, duodu vyrui su ja pasibūti bent valandą. Per tą laiką aš pailsiu, susigrąžinu vidinę ramybę, iš naujo pasikraunu jėgų.
Taigi mano patarimas jums – prašykite, kad vyras daugiau laiko skirtų vaikui, o tuo metu jūs užsiimkite savimi: eikit pasivaikščioti gryname ore, išvažiuokit į miestą pasižmonėti ar tiesiog nueikit į krautuvę bulvių. Per tą laiką smegenys pailsės ir nuo maitinimų, ir nuo vaiko.
Stiprybės jums ir tikėjimo, kad jūs galit susitvarkyti su savimi, bei savo jėgomis :)
|
|
|
9:00 am
sausio 31, 2014
|
kristinacl1
| | |
| Narys | įrašai71 |
|
|
Sveiki, Alteja. Suprantu Jus ir man labai Jūsų gaila. Iki gimdymo aš irgi buvau itin emocinga, nepriklausoma ir linkusi kontroliuoti kitus. Nesakau, kad Jūs tokia esate, tik sakau, kaip pasikeitė mano gyvenimas: iš tos kompanijos sielos tapau tampoma ir vaiko niurkoma karvė, išblyškusiu veidu, slenkančiais plaukais, su milijonais strijų, amžinai pavargusi. Vyras aišku nepadeda. kai sakau, kad man sunku, o jis dirba užsienyje, nelabai supranta ką noriu pasakyti. Tik priduria, kad nekaip atrodau ir kad mane nubaus Dievas už tokias negražias šnekas apie vaiką.
Jūsų dukrytei nieko nenutiko, esu ir aš pastūmusi savo mažių, kad net lūpą jis prasiskėlė ir paskui nenorėjo eiti prie manęs visą dieną, esu ir ant lovos numetus. Bet juk nemetat iš visų jėgų? O kiek jie patys nugriūna. Tranko tą savo galvą kur papuola. Man Mamule Mū išaiškino, kad ne pienelis dėl visko kaltas. Tad nenutraukit maitimo. O kai jausitės geriau myluokit savo mažylė, glauskit ją, bučiuokit, nešiokit po kambarius ir pamatysit kaip atsiras tas jos atsipalaidavimas, viską atperkantis ryšys.
Kilo klausimas, ar dėl vitamino D, viskas gerai pas jus? Kaip dėl pilvuko, dantukų? Na čia klausimas ne apie tai… Jūs esate gera mama, tiesiog juk ne taip viską įsivaizdavote,ar ne? O mažylė Jūsų irgi nuostabi, net neabejoju. Ir myli Jus labiau už viską. Nebekaltinkit savęs, vietoj to geriau pamyluokit savo mergytę. Jūs keičiatės, augate kartu su ja, o tai kartais skausmngas procesas.
|
|
|
11:31 am
sausio 31, 2014
|
Pukelis
| | |
| Svečias
| |
|
|
Įdomu,kaip sekasi šiai mamai… Duok Dieve, gerai…
Nežinau, aš kažkaip vis tiek galvoju, kad mamos psichinis/psichologinis/emocinis stabilumas yra visų svarbiausia. Ir jo reikia siekti visais įmanomais būdais, tiek,kiek tuo metu įmanoma. Neužsidaryti vienoje pasaulėžiūrinėje paradigmoje,kad tik tik maitinant krūtimi, būsiu gera motina,o jei ne – nevykėlė ir nusikaltėlė. Jeigu maitinimo nutraukimas ir vaistų vartojimas yra būdas palaikyti stabilumą ir nesmurtauti prieš kūdikį – manau, tuo keliu reikia ir eiti. Jei išsekusi, pakrikusiomis emocijomis ar neduokDie, psichozės ištikta mama kartą taip papurtytų ar numestų savo vaiką, kad tai būtų tas vienas iš keturių mirtinas atvejis,kokia paguoda iš to, kad ji bent jau jį žindė? Kad ir kaip baisu, pasaulyje tokie skaudūs įvykiai vyksta kiekvieną sekundę. Jaučiu didžiulę pagarbą šitos mamos drąsai ir sąmoningumui įvardijant savo elgesį kaip smurtą. Savo dideliam siaubui man teko irgi pripažinti, kad išsekinta situacijos (esu vieniša mama), aš smurtauju prieš savo mažąją. Kaltė nežmoniška, darau viską, kad to nebūtų. Perėjau nemažai specialistų, labai naudinga buvo išklausyti įvairių nuomonių ir požiūrių. Kartais tas užstrigimas vien tik savo matyme irgi būna žalingas. Kodėl labiau turėčiau tikėti gerb. Kazimieru Vitkausku, o ne vaikų psichologe Rasa Bieliauskaite, kurios nuomone vis tiek atjunkymas turi būti mano tikslas ir aš turiu į jį eiti. Kiekviena situacija yra labai individuali, todėl manau, kiekviena mama randa grynai savo atsakymą, savo išeitį.
|
|
|
2:38 pm
sausio 31, 2014
|
kristinacl1
| | |
| Narys | įrašai71 |
|
|
Sutinku su Jumis, Pukeli. Kad emocinis stabilumas svarbiausia. Pritariu, kad reikia atjunkyti vaiką, bet tik tada, kai TIKRAI TIKRAI tą nestabilumą suteikia pienelis. O jeigu atjunkius Jūsų jausmai nepasikeis? Jeigu paaiškės kad problema buvo kitose aspektuose. Aš supratau kad mano problema yra ne pienelis, o tai kad negaliu rukyti ir gerti. Atleiskit mamos, nelengva tai pripažinti. Todėl su vaiku nuo 10 mėn. padarėm kompromisą, aš rūkau, o jis jeigu nori to pienelio tegu geria, tegu kankina mane naktimis, tegu neleidžia niekur išeiti, tegu kybo įsikabinęs į atlapus. Labai nuramino Gydytojo straipsnis apie tas priklausomybes. Čia tik manto atvejis ir tikrai niekam nelinkėčiau taip daryti. Tiesiog noriu pasakyti, kad ne pienely buvo esmė ir ne vaike, o manyje.
|
|
|
11:16 pm
vasario 1, 2014
|
Pukelis
| | |
| Svečias
| |
|
|
Kristinac, nestabilumą suteikia ne pats pienas, aišku, o iš žindymo "pagal poreikį" išplaukianti ištisa virtinė gyvenimo ypatumų. Mane, pvz, labiausiai vargina tie žadinimai naktį ir kybojimai ant krūties. Jūs kažkuriame kitame savo poste rašėte, kad įtikėjote, jog taip gaminasi "neuronų jungtys" ir Jus tas tikėjimas palaiko. Aš gi manau, kad net jei ten kažkas ir pasigamina, tai mano agresija kylanti vaiko atžvilgiu, kai jis ant manęs, jau metus ilgesnio intervalo nei 2 val neišmiegojusios, kabo, o dienom reikalauja max dėmesio, jas, tas mistines jungtis, visas iškart sugriauna. Sakote, o jei atjunkius jausmai nepasikeis. Bent jau mano jausmai pailsėjus tikrai pasikeičia. Atsiranda ir ta begalinė meilė, nekalbant apie elementarią savitvardą. Galiausiai, net jei motinos jausmai lieka prieštaringi, svarbu,kad būtų bent jau normalus elgesys su vaiku. Ir kažkaip šitoje visoje istorijoje manęs visai neguodžia, kad kažkas ten galėjo žindyti dešimt metų, tempti ant pečių visą ūkį ir nieko. O ką man daryti, jei aš negaliu? arba galiu tokia kaina, kad įtartinas to rezultato vertumas? turiu draugę, kuri buvo labai įtikėjusi į žindymą, lipdama per save,kaip pati dabar pripažįsta, praktikavo ir tandeminį jo variantą. Kaip rezultatą turėjo visišką savo išsekimą ir gan rimtus vaiko elgesio sutrikimus, kurių kaip vieną iš priežasčių vaiko raidos centre įvardino būtent ilgą žindymą. Aišku, galima sakyt, kad ten dirba "idiotai", bet… Galiausiai, kai apsidairai aplink. Pilna anksti atjunkytų ar net nežindytų vaikų ir kas keisčiausia – nei jie kvailesni, nei, bendrai paėmus, nesveikesni. Gyvenimas, pati tikrovė,o ir galiausiai, tas pats mokslas, tokie sudėtingi ir sunkiai į rėmus sukišami. Todėl sakau, kad lieka tas savo kelio ieškojimas ir,žinoma, tikėjimas, kad tai, ką bandau daryti, yra man, mano vaikui, mano šeimai geriausia, kas šiuo metu įmanoma. Štai kad ir Jūsų variantas, sakyčiau, pakankamai originalus .
|
|
|
10:09 am
vasario 2, 2014
|
kristinacl1
| | |
| Narys | įrašai71 |
|
|
Taip, Pukeli. Linkiu Jums ir vaikeliui visa ko geriausia. Kiekviena mamytė širdy žino kas geriausia jiems abiems.
|
|
|
11:13 am
kovo 8, 2014
|
Alteja
| | |
| Narys | įrašai15 |
|
|
kristinacl1
Jūsų dukrytei nieko nenutiko, esu ir aš pastūmusi savo mažių, kad net lūpą jis prasiskėlė ir paskui nenorėjo eiti prie manęs visą dieną, esu ir ant lovos numetus. Bet juk nemetat iš visų jėgų?
Kokio amziaus jusu vaikutis? Ar nera raidos sutrikimu? Kaip sekesi begant laikui? Ar nekilo daugiau problemu? :-)
Jūs esate gera mama, tiesiog juk ne taip viską įsivaizdavote,ar ne? O mažylė Jūsų irgi nuostabi, net neabejoju. Ir myli Jus labiau už viską. Nebekaltinkit savęs, vietoj to geriau pamyluokit savo mergytę. Jūs keičiatės, augate kartu su ja, o tai kartais skausmngas procesas.
Dekoju uz palaikyma:-) liudna , kad ir jums sunku, bet gera zinant, kad yra zmoniu kurie istikruju supranta ka reiskia tie priekaistai sau, i kokia nevilti galima pulti ir kaip sunku is to issikapanoti:-)
Tikraine taio issivaizdavau.:-) esu baigus Akuserija. Zinau begales normatyvu. Turejau simtu nuostatu kaip auginti vaika, kaip ji maitinti ir rengti. Bet gimus durytei viskas isslydo man is ranku. Turbut man atrode,kad mano zinios leis man butu gera mama, kad uzkirsiu kelia visoms blogybems,paaiskejo , kad jas atskirti labai sunku : D. Galvoju del savovaiko nuversuu pasauli. Galiu padekoti magnolijai, mamai kuri atsiliepe i mano pagalbos sauksma pirmoji. Gimus durytei buvau netekus blaivausproto, bet ji man paadejo daug ka issiaiskinti suprasti, pakeisti :-)
|
|
|
2:01 pm
kovo 8, 2014
|
Alteja
| | |
| Narys | įrašai15 |
|
|
Pukelis
Įdomu,kaip sekasi šiai mamai… Duok Dieve, gerai…
Labai intensyviai gyvenam. neuzsukdavau i si puslapi, nemaciau , kad atsirado dar susidomejusiu sia problema:) Zinokit mum sekasi ivairiai. Bet po truputi gereja, ne taip gerai kaip noretusi, bet. Lankiausi ir pas psichiatrus per si laikotarpi neskyre jie man antidepresantu ar raminamuju. Tenka mokintis paciai tvarkytis su sia problema. Vaistai nuslopintu problema, bet jos nepanaikintu. Liudna, musu situacija, ieskojau problemu mergytes miege, bet prasta miega sukeliau pati, vaikas pastovioje itampoje, bent jau mano supratimu. Tie pykcio priepuoiai reteja, ir nebe tokie audringi, bet kartais pasitaiko. Zindymo pradzia sukele man tikra nevilti. Nesitikejau kad busiu prirakinta prie lovos.Buvo dienu kai nesimaudziau nevalgiau, guledavau valandu valandasmkol nevilties apimta supurtydavau verkiancia duryte. O po to prasidejo maratonas, galbut kartais jai skaudedavo pilveli as nesusivaldydavau, kelias dienas sunkiau miegodavo. pradedavo geriau miegot, tekdavo isvaziuoti, pasikeisdavo aplinka vel neramumai , islysdavo mano nervai. Po to pagereje buvo ir vel pablogejao. finise turim kokia pora dienu mano isterijos, savaite kartais daugiau ramybes. Bandau pagerinti savo mergytei miegeli nuraminti, atstatyti zala. PAsirodo mano dukryte neimiega kietu miegu. tik snaudzia pavirsutiniskai, todel ja kiekvienas krepstelejimas pazadina. dabar pradedu matyti kada ji ir kaip jauciasi. diena irgi sunkiai miega , vargstam bet psichologiskai kiek lengviau tvardytis, kai zinau kame problema, ir kaip tai tvarkyti.
Jeigu maitinimo nutraukimas ir vaistų vartojimas yra būdas palaikyti stabilumą ir nesmurtauti prieš kūdikį – manau, tuo keliu reikia ir eiti.
Diekoju dievuliui, kad nenutraukiau maitinimo.Mano maziuke tik zysdama nusiramina. Neisivaizduoju kokia kancia ji patirtu jei nebeduociau kruties. Net jei noreciau issokti pro langa geriau taip ir padaryciau, bet niekada neatjunkyciau kaip sakoma per prievarta. Naktim maziuke Keliasi kas pusvalandi, kas valanda, duodu pazisti ir nurimsta. Tai vienintelis mano issigelbejimas – maitinimas. gaila kad anksciau neivertinau ir nesupratau zindymo svarbos kudikeliui. butu buve simta kartu paprasciau. Meldziu dieva, kad jis suteiktu man stiprybes ir kantrybes, ir kad to pienuko dar ilgai butu.
Jei išsekusi, pakrikusiomis emocijomis ar neduokDie, psichozės ištikta mama kartą taip papurtytų ar numestų savo vaiką, kad tai būtų tas vienas iš keturių mirtinas atvejis,kokia paguoda iš to, kad ji bent jau jį žindė? Kad ir kaip baisu, pasaulyje tokie skaudūs įvykiai vyksta kiekvieną sekundę
Kaip as baisedavausi tomis istorijomis, paliko, imete i kanalizacija, uzdusino… Dievuleliau , kai pagalvodavau besirdes k…, bet dabar permastau ir jokiu budu neteisinu tu moteru, tik svarstau: jei tai nera asocialios, geriancios ar kitaip besisvaiginancios moterys, kas tokio nutiko joms, ju vidiniam pasauliui, jeigu jos taip pasielge su paciu brangiausiu sau zmogumi. Kas tai per busena? Negera net pagalvojus.
. Jaučiu didžiulę pagarbą šitos mamos drąsai ir sąmoningumui įvardijant savo elgesį kaip smurtą.
Dekoju jums. PAtikekit kaip ilgai man teko kankintis net ir pripazinus tai. Ir dar dabar baisu, nes netikejau, kad taip man galetu buti.Gaila jusu taip pat. Suprantu tuos neigiamus jausmus. Beje neisivaizduoju kokia specialiste jums galejo tokia nesamone, kaip atjunkymas pasiulyti. BAISU. Mazyliui mama pats svarbiausias zmogus, jo paguoda, jo rankytes jo kojytes, jo maistas, saugumas. Net jei mama ji nuskriaustu, nevisai protaudama, nezinia kaip jis tai isgyvens ir kaip supras. Aisku kaip diena, kad po to ji mazili vel paemusi i glebi priglaus,myluos supuos , guos. jis godziai gers pieneli, jaus jos siluma, nebe pykti. Ta sirdies plakima kuris ramino ji dar negimusi.
.
|
|
|
2:22 pm
kovo 8, 2014
|
Alteja
| | |
| Narys | įrašai15 |
|
|
kristinacl1
Uch sunkus prisipazinimas. Nesveikinsiu jusu kad rukote maitindama krutimi, tai gali padaryti zala mazyliui, bte jus ir pati puikiai tai zinote. Noriu tik pridurti, kad jusu nesmerkiu. Juokinga kai zmones kraipo galvas ir bado pirstais isivaizduodami, kad zino "teisingo"gyvenimo receptus. Kazin ar tokie egzistuoja? Visi gyvena kaip moka, kaip supranta, kartais tiesiog kaip iseina.
Visos mamos nori geriausio savo vaikui, bet ne visada buna kaip nori argi ne taip? Motinysteje mazai tobulumo. Kaip magnolija Sako:reikia leisti sau kartai buti ir netobulai, ismokti uz ta netobuluma sau atleisti. :) Kartais tik taip galime islikti sveiko proto.
Priklausomybes yra labai sudetingas dalykas. ALkoholikus ir narkomanus visi supranta, ju priklausomybiu sunkuma ir pan. o va rukyti neva mesti labai lengva. Tiesiog juokingas toks poziuris. Linkiu jusu mazyliui sveikatos ir legul mama buna jam gera, nesvarbu ruko ar ne :)
|
|
|
12:52 am
kovo 9, 2014
|
magnolija
| | |
| Narys | įrašai642 |
|
|
Miela Alteja,
Gera po tiek laiko skaityti ir sužinoti, kad Jūsų situacija pasitaisė, kad suradote savyje jėgų ieškoti sprendimų ir juos įgyvendinti. Kurį laiką net dvejojau, ar gerai padariau tokiu teisuolišku griežtu tonu visko Jums prirašius… Nors gal vis tik nereikia tiek daug nuopelnų man priskirti – juk Jūs pati ir Jūsų dukrytė šioje situacijoje esate didvyrės (didmoterės? :) – su Kovo 8-ąja!), pamažu išmokdamos suprasti viena kitą ir kartais jau net pasimėgaujančios tom ypatingom žindymo akimirkom :) Linkiu, kad Dievas išklausytų Jūsų maldas – kad stiprybės, kantrybės ir pienuko būtų per akis!
Kažkaip su teorinėm žiniom taip jau gaunasi, kad gimus vaikui jos tampa bevertės. Kadangi neturėjau galimybės lankyti nėščiųjų ir pan. kursų ir profesija mano visiškai neparanki motinystei, skaičiau daug knygų apie vaikų auginimą. O knygos (bent jau tos, kurios man pakliuvo į rankas – rinkausi geriausiai skaitytojų įvertintas…) daugiausiai rašo arba apie fizinę vaiko priežiūrą, arba apie užsiėmimus su juo. Apie mamos būseną dažniausiai gi tik kelios eilutės – normalu, kad mama pradeda depresuoti, netgi pykti ant vaiko, jo nekęsti, bla bla bla… Nemanau, kad niekam iš skaitančiųjų neįdomu, kaip, tarkim, organizuoti savo gyvenimą gimus vaikui, kaip prisitaikyti prie pokyčių, kaip išsiugdyti savitvardą ir pan. Greičiausiai niekas nežino to vieno gero recepto, kaip tą padaryti, ir tada kiekvienai mamai tenka kryžiaus kelius eiti, kol atranda savąjį būdą su viskuo susidoroti.
[Teisybės dėlei reiktų pasakyti, kad, mano akimis, gyd. Vitkausko knyga kiek kitokio pobūdžio lyginant su tomis mano užsienio autorių skaitytomis populiariosiomis knygomis. Žymiai geresnė ir išsamesnė daugeliu klausimų. Šimtus kartų žliumbdama kartu su vaiku skaičiau skyrelį "Vaikas verkia. Ką daryti?" ir sėmiausi stiprybės. Bet skyrelio "Mama verkia/pyksta/pervargo" nerasta (na, knygoj apie žindymą turbūt ir neturi tokio būti...).]
Dar pora žodžių apie miegelį ir ne tik. Paviršutiniškas, kaip pavadinote, miegelis, būdingas visiems kūdikiams – tai jų apsauginė funkcija, kad netyčia nepramiegotų, jei išalksta, jei sušąla, jei skauda, jei nepatogu. Aišku, Jūsų atveju tas jautrumas turbūt dar didesnis. Bet norėčiau nuraminti, kad viskas bus gerai :) Pas mus buvo momentas, kai, spėju, kad mano vaikas buvo išsigandęs, jog aš paguldysiu jį į lovytę ir paliksiu, todėl net guldant miegantį į lovytę šokinėdavo, išsibudindavo ir pravirkdavo, kelis kartus tekdavo permigdyti. O po kažkiek laiko viskas susitvarkė – matyt, bernužėlis buvo nusistatęs sau kitokią datą nei aš. Tikiu, kad po truputį ir Jūs atgausite savo mergytės pasitikėjimą ir jai bus drąsiau miegoti pačiai. Žaiskit kuo daugiau ku-kū slėpynių, kad ji suvoktų, jog jeigu nemato mamos, tai dar nereiškia, kad mamos nėra :) Beje, "po truputį" yra esminė sąlyga. Kuo daugiau stebiu savo vaiką, tuo aiškiau man, kad jo mažam pasaulėly nėra vietos staigiems pasikeitimams. Jis visko mokosi iš lėto, taip jau veikia smegenys…
|
|
|
2:13 pm
kovo 9, 2014
|
Pukelis
| | |
| Svečias
| |
|
|
Altėja, kaip smagu, kad parašėt,o dar smagiau, kad Jums sekasi, na, jei ne puikiai,tai bent jau Normaliai. Apie vaikų auginimą kažkokias išvadas gali padaryti tik iš laiko perspektyvos, todėl visada kirba paskaičius kokį senesnį postą – kaži kaip jiems sekasi dabar, ar atrado savo atsakymus, savo kelią.
Dėl man specialistų patarto žindymo nutraukimo nešiurpkite – juk aš kreipiausi pas juos, kai vaikui buvo beveik metai, o tai visai kas kita nei kūdikėlis. Jei dukrai būtų buvę trys, keturi mėnesiai, manau, visi būtų dėję pastangas man žindymą išsaugoti, kaip ir Jums. Sukakus metams, jau visai kita istorija, kitos vaiko galimybės. Aš sunkiai pastovėjau ant kojų, o ant manęs praktiškai vienos kabojo du vaikai. Tada normalu kad imama svarstyti,kaip vaikams tą mamą apskritai išsaugoti… Beje, dabar, kai dukra didesnė, labiau pati užsiima ir aš daugiau pailsiu, mano pykčio jai problema apnyko savaime. Aišku, ji dar iškils, bet vienas problemos mastas,kai esi visus metus ilgiau kaip tris val nemiegojus, ir kitas, kai gauni bent minimumą žmogui būtino poilsio. Poilsiu aš vadinu bent tas penkias minutes arbatos puoduko išgerto atsisėdus, niekam necypiant ir tavęs netampant. Tai jau daug.
Beje, apie miegą ir migdymą, mums labai padėjo taip vadinamas "baltasis triukšmas" – feno, gartraukio, siurblio, tekančio vandens garsas iki pusės metų veikdavo tiesiog magiškai.
|
|
|
5:02 pm
kovo 10, 2014
|
Alteja
| | |
| Narys | įrašai15 |
|
|
Miela Magnolija,
Nenoriu jusu izeisti, bet vis del to ne jusu zinute mane ikvepe, o kita mama parasiusi privacia zinute.Paprasciausiai sumaisiau slapyvardzius :) Tikrai nesitikejau, kad taip gali padeti tiesiog keletas pokalbiu su zmogumi, kuris tiesiog gali pasakyti suprantu tave :) ech jauciuosi, be galo stipri siomis dienomis nepaisant nuovargio.
|
|
|
5:03 pm
kovo 10, 2014
|
Alteja
| | |
| Narys | įrašai15 |
|
|
Pukeli, Bandau ir as visas tas muzikeles, bet an paciai neuztenka kantrybes ju klausytis :(
|
|
Loading ...
Prisijungti
Nariai
Paieška 
Pradžia
Pridėti naują temą
Atsakyti į įrašą
Cituoti ir atsakyti 
Prisegti šį įrašą 
