Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Miela Ievu,

kaip tik netyčia radau įdomų mokslininkų atliktą eksperimentą jūsų klausimu. Aišku, jei netikėsite, jis ir neveiks, bet kol lauksite kitų pasiūlymų, įdomumo dėlei pamėginti galite. Jis labai smagus ir nieko nekainuojantis ir šiaip. 

Taigi buvo nustatyta, jog šalia visų kitų teigiamų poveikių žmogaus organizmui, apkabinimai bent keturis kartus per dieną, keičia ir žmogaus kraujo biocheminę sudėtį, taigi ir kelia hemoglobino kiekį jame. 

Tikiu, kad bučinukų ir pasimylavimų jūsų dienoje, šalia tyrelių, pienelio, sauskelnių, miegelių ir pasivaikščiojimų yra gausu ir šiaip, tai pabandykite į " meniu" įtraukti ir šiuos : " meškino" apsikabinimus- į glėbį ir stipriai stipriai :)))

Paeksperimentuokite, įdomu labai ir man ;)

Gražaus švenčių laukimo

P.P.S. Ką tik dar pastebėjau ir mamos Raimondos D įdėtą lentelę hemoglobino temoje, tai pagal ją viskas tikrai pas jus labai dar net neblogai. Ten matosi, jog kaip ir antrą, trečią mėnesiais, taip ir penktą, šeštą, septintą, tas hemoglobinas būna taip gan ženkliai pakritęs ( matyt dėl spartaus augimo, vystymosi, o jūs, juk tįstate ir tvirtėjate, kas mėn., palyginus su kitais kūdikėliais, kurių mamos čia rašo nerimaudamos, tikrai šauniai), taigi net ir iki 101 puikiai telpate į visas normas. Vėliau, jau nuo aštunto, reikėtų tikėtis mažiausia 105 (taigi, jei nei kiek net nepakils iki tol, vistiek viskas gerai bus dar), vėliau dar šiek tiek daugiau ir taip su laiku viskas savaime turėtų susidėlioti. Pati svarbiausia žiūrėkit, kad energijos gyvybinės turėtumėt: skaniai maitintumėtės, pajudėtumėte gryname ore, pabūtumėte gamtoje, džiaugsmo gyvenimu nepritrūktumėte- tai svarbiausi kraujo ir šiaip bendros sveikatos ir gerovės kokybės užtikrintojai ( nes vien geležies pakankamas kiekis maiste ar iš papildų, dar negarantuoja gero jos įsisavinimo).

Prisiminkite, jog gamta rūpinasi jūsų kūdikėliu taip gerai, kad tos geležies jam parūpins bet kokia kaina, net jei teks truputį apvogti jus pačią. Taigi dabar ties tuo ir telkitės- meile ir rūpesčiu sau

žinokit, kadangi man irgi keblokai tas primaitinimas atrodė ir antrą vaikelį augindama jau turėjau pakankamai drąsos elgtis savo nuožiūra, tai aš jums gal ir ne pats geriausias patarėjas būsiu: man žinokit mistika tie maitinimų skaičiai, meniu ir pan. Pirmą auginau ten kažkaip pagal rekomendacijas, tai jau jų nepamenu, o antrasis, kol skaičiau prie kompiuterio prilipus, gal kas naujo jau dabar siūloma, pats bandelę su grietinėle nuo stalo nusičiupęs kažkaip priropojęs, prisimaitino :) Tai ir mečiau tą reikalą :) Šiaip kadangi kūdikių tyrelėm jokiom labai, ne taip kaip jūsiškis nesidomėjo, tai ir iki metų beveik nieko ir nebekišau, vis pasiūlydavau karts nuo karto, bet šiaip iki metų praktiškai pienuku pagrinde gyvas buvo, o paskui jau viską nuo bendro stalo ėmė dorot ( na mes dažniausia iki šiol visokius troškinius gaminamės,  su daržovėm, ankštiniais, mėsyte karts nuo karto, nes tiesiog taip mėgstam, tai ir jam tiko, patiko). Žodžiu taip netradiciškai visai, bet buvo sveikas, tyrimai geri, dabar irgi viską puikiai valgo, ir alyvuoges, ir krevetes :))) Bet jam jau treji. 

Tai žinokit, jūsų vietoj, tiesiog irgi žiūrėčiau pagal vaiką: jeigu noriai valgo ir atrodo, kad dar norėtų, tai gal ir duokit (daugiau bėdų būna, kai mamos būtinai siekia atitikt visas primaitinimo rekomendacijas ir ten su tais šaukšteliais ir atrakcijom ir save, ir vaiką kamuoja: tada va ir sakau, nu ir nekiškit, ir pienu puikiai gyvas sveikas bus, va mum nieko neatsitiko, ir atėjo laikas, kada pradėjo norėt, tada, kada atėjo, kad ir virš metų tik, o siaube! :). 

Svarbiausia to pienelio labai nenumažint, jei ir dar kartą duosit, irgi pasiūlykit ir prieš, ir po: tegu renkasi ponukas, ar gers, ar spjaus. Kas gi jums geriau už jį pasakys, kaip čia dabar jį reiktų maitint, kad tokia individualybė, toks unikalumas, vienintelis pasaulyje būtent toks žmogutis, sėkmingai vystytųsi ;)

Na ir tie naktiniai visi smaguriavimai tegu kaip nors jau lieka. Vargelis mamai, bet vaikiukui žinokit, tai labai labai naudinga: ir tai virškinimo sistemos sveikatai, jei dieną daugiau maistelio kito pavalgys, kad sklandžiai šalintųsi ir tt, ir visam kitam. Žodžiu, čia jau leiskit jam ponuku pabūt ir duot visko, ko norisi. Mityba jau tokia sritis, kur labai labai svarbu žmogaus poreikius visus patenkint. Aš net su savo šešiamečiu tą taikau: mokomės kai kur ir nusileist, ir savo poziciją apgint, ir kompromisą šeimos labui rast. Bet dėl mitybos tai stengiuosi, kiek įmanoma jo kūno norus gerbt, jei jie tikri( o kūdikio organizmu dar galit šimtu procentų pasikliaut ir turit tą daryt) ir ten jau truputį pašokinėt, kad bent kartą per dieną, būtent to, ko nori gautų ( nes kitus kartus dar reikia ir į mamos organizmą, brolio, tėčio, ir dar senelių kartais,atsižvelgt :) Va toks tas mūsų mamų ir darbelis menkai kūrybingas ir visai nesudėtingas :)) Bet įmanoma viskas! 

sėkmės jums kulinariniuose ieškojimuose!