Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Laba diena, Gerb. gydytojau ir mielos mamytės,

Kreipiuosi į Jus, nes su vyru pirmą sykį susidūrėme su žindymo-svorio prieaugio bėdomis.

Mūsų mažyliui šiuo metu 3 mėnesiai ir 4 dienelės. Maitinu krūtimi pagal poreikį. Jokio maitinimo grafiko neturime. Vaikas valgo kaip tikras aristokratas :) – dažnai ir po truputį (gaunasi, kad dienos metu valgo kas kokias 1-2 val., o naktį kas kokias 3-2 val.).

Mažylis jaučiasi puikiai. Vis labiau domisi jį supančiu pasauliu. Guguoja, daug šypsosi ir juokasi. Jau bando sugriebti žaisliukus. Žodžiu, yra energingas ir tvirtas. Per dieną pakeičiame kokias 7-8 sauskelnes, tuštinasi vaikas daugmaž 4 kartus per dieną. Mano akimis, nėra jokių nerimą keliančių ženklų ar pokyčių.

Gimusio vaikelio svoris buvo 3770 g, o ūgis 56 cm. Dar tebebūnant ligoninėje (mat gimdymas netikėtai baigėsi cezariu), svoris buvo nukritęs kažkur iki 3300 g, o išrašant siekė 3550 g. Per pirmąjį mėnesį priaugome kilogramą (4,6 kg), o paaugome iki 57 cm. Po antro mėnesio svėrėme 5900 g, o ūgis buvo 60,5 cm. Ir štai šiandiena vėl lankėmės pas pediatrę. Pasvėrus vaiką, paaiškėjo, kad per mėnesį priaugome tik 200 g (6100 g), o paaugome iki 62 cm. Gydytoja tuojau pat iš akies (be jokių tyrimų) nustatė, kad vaikeliui nebeužtenka pieno. Kelis kartus net pasakė: "Nebeturite pieno". Liepė po kiekvieno maitinimo krūtimi primaitinti mišinėliu. Kai pamėginau paprieštarauti, kad taip mano pienas tikrai pasibaigs, ji paaiškino: "O gal kaip tik pagausės. Bus didesni tarpai tarp maitinimų, labiau pritvinks krūtys." Turiu pabrėžti, kad poliklinikoje vaiką sveria ne nuogą, o su sauskelnėmis bei marškinėliais ar "bodžiuku". Nerimą bei abejonių man pradėjo kelti ir pediatrės kompetencija. Ji šiandiena mums pasakė, kad kadangi mažyliui neužtenka pieno, jam gali pritrūkti skysčių, o tokio amžiaus vaikui tai labai pavojinga ir taip viskas gali pasibaigti reanimacija. Kadangi mano pačios hormonai ir emocijos po gimdymo visiškai pakrikę, aš dar kabinete būdama taip susinervinau, kad apsiverkiau ir net negalėjau žmoniškai pasiaiškinti ir pasikalbėti su gydytoja dėl tų mišinukų būtinybės.

Visgi mane labiausiai žeidžia dar ir tai, kad gydytojos pusę palaiko mano vyras. Užuot sulaukusi iš jo pusės paramos ir palaikymo, ir toliau girdžiu abejones dėl tokio svorio priaugimo kontrasto, dvejojimus bent dar dviejomis išgirstomis nuomonėmis (neonatologės bei akušerės, kurios patarė stebėti vaiką ir neduoti jokių mišinukų). Tai, be jokios abejonės, vėlgi neigiamai veikia mano nervus ir, atitinkamai, laktaciją.

Aš labai prašau Jūsų, Gerb. Gydytojau ir mielos mamytės, išsakykite savo nuomonę šiuo klausimu. Patarkite, kaip kalbėti su vyru ir kokius argumentus pateikti, kad nereikia skubėti kišti tų mišinukų (juk tai padaryti visada spėsime).

Labai lauksime Jūsų komentarų bei patarimų.

Gražios dienos.