Sveiki,
Dar prieš gimstant mažylei, buvau nusiteikusi labai optimistiškai, maniau, kad viskas pavyks, buvau ir kursuose, ir gerb. K. Vitkausko knygą išsinagrinėjusi, pasitikėjau savimi, kol neatsidūriau "eksperčių" akušerių rankose. Nenoriu jų blogu žodiu minėti, bet jų buvo ne viena, ir visos mokė, patarinėjo, kritikavo, skirtingai – viena kitai prieštaraudamos, viena net krūtį mano pačiupus suspaudus mažylei į burną dėjo ir man taip liepė daryti ir laikyti suspaudus, kol valgys, o pati stovėjo ir žiūrėjo ar darau taip.. (grįžus namo temperatūra dėl tos krūties sukilo..) Stengiausi nepasiduoti spaudimui, bet streso patyriau. Patyriau ir "nugraužtus" spenelius-parsivežiau iš ligoninės (liūdniausia forma), kol juos gydžiausi dar ir temperatūrą ne vieną kartą, sąstovį, "guziukus", dabar dar ir pienligė užpuolė.. O prieš gimdymą jokių tepalų ir kompresų nebuvau pasiruošusi, nes maniau, kad jau man tai tikrai nieko nereikės ir viskas pavyks! Džiugu, kad mergaitė gimė labai valgi, nei karto neatsisakė padėti mamai išgydyti sąstovį ar išjudinti kamštelį, svoris auga gerai, o ir šiaip valgyti ji galėtų kiaurą parą, o aš labai norėčiau, kad žindymas pagaliau mums taptų abipusiu džiaugsmu..:)
Išliejau savo bėdas, bet rašau ne dėl jų, o dėl naujai prisidėjusios: pradeda žįsti gerai, bet bevalgant nusprūsta tarsi lupytės (net garsas toks specifinis būna), ir tada jau kenčia ir taip iškankinti speneliai. Bandau taisyti padėtį, ištraukti spenelį savo mažojo pirštelio pagalba ir duoti iš naujo. Tačiau jau ir ji dažnai nebekreipia dėmėsio, kad aš ten prištą kaišoju (priprato), o ir kai vis tik pavyksta atimti, galiausiai vėl nusprūsta ir užburtas ratas sukasi… Atėmus spenelį matosi, kad nučiulpta ta vieta, kur darbuojasi jos liežuvis, net plokščia ten būna. Nesuprantu kame reikalas.. Pasaitėlis jos liežuvėlio netrumpas. Gal galėtumėte pasakyti kur dar gali slypėti problema. Maitinimo pozas bandėm keisti – tas pats.
Iš anksto dėkoju už atsakymą, kurio labai laukiu!