Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

     Sveiki,

šiandien buvome eilinio vizito pas pediatrę, o grįžusi iš jos jaučiuosi visiškai pasimetus.. Auginu pusės metų sūnų (gimė neišnešiotas, 33 sav., 2,330 kg; šiuo metu 7,2 kg), gydytojos liepimu primaitinu nuo 5 mėn. 3 sav. (valgom bulvių košę su morkyte ir mano pienu, valgo labai noriai).

Situacija tokia – maždaug nuo 3,5 mėn. sūnelis, pavalgęs 20-21h (MP) išmiegodavo iki 5-6 ryto neprabudęs, o maždaug prieš porą savaičių vėl pradėjo prabudinėti kartą ar du ir prašo valgyti. Pati nedariau iš to problemos, bet kai pasakiau gydytojai, ji liepė prieš miegą duoti košės. Pasakiau ir tai, kad po košytės, kurią valgom dieną (suvalgom apie 40g), duodu atsigerti MP. Tai ji pasakė, kad geriau duočiau kokio kompoto. Nors sūnus po košės noriai valgo pieną ir nemažai suvalgo. Plius anyta įsitikinus, kad maitinimas naktį gadina kūdikio skrandį.. Mane dėl maitinimo krūtimi absoliučiai palaiko tik mama – ji mano brolį iki trejų metų maitino..

Kaip jums atrodo, ar darau kažką ne taip? Maitinti pati labai noriu, jaučiuosi nepilnavertė jau vien dėl to, kad neišnešiojau vaiko iki galo, kad pačiai gimdyti neleido, kad beveik du mėnesius maitinau iš buteliuko (taip liepė daktarai, kad žinočiau, kiek suvalgo). Viena didžiausių mano fobijų nuo pat sūnaus gimimo – kad neturėsiu / dings pienas. Ir dabar labai bijau, jei pradėsiu jį taip maitinti, kad nebeturėsiu savo pieno.. Ar elgsiuos teisingai neklausydama gydytojos ir maitindama naktį bei po košytės?

Pranešimas redaguotas 12:29 pm – birželio 4, 2013 Lactivist

Miela nauja_mama,

kaip elgtis teisingiausiai pasufleruoja…motiniški instinktai ir jei sąžiningai įsiklausai savo širdies, gali būti rami – nesuklysi.

Taip, esi visiškai teisinga labiau pasikliaudama savimi, savo vaikeliu  ir tuo žmogumi, kuris tave palaiko – mama.

Pusmetinukai turetų gauti MP tiek, kiek jiems to reikia. Ir iki pirmojo gimtadienio (ir net ilgiau) Mamos Pienas turi likti pačioje pagrindinėje – svarbiausioje – vietoje. Jokia bulvė, morka ar kompotas  neatstos savybių, kurias suteikia MP ir mamytės artumas…

Pusmetinukas ir vyresnis vaikutis gana aktyviai gyvena dienos metu – mokosi vartytis, sėstis, vėliau stotis, bando ropoti, eiti…Visi tie išbandymai 'atsiliepia' ir nakties metu, todel normalu, kad vaikutis pabunda dažniau ir nori prisiglausti prie mamytės krūties. Juk mamos krūtis – ne tik maistas…

Naktinis žindymas  labai svarbus dėl daugelio priežąsčių: tai puiki nusiraminimo priemonė, saugumo jausmas, 'lengvas' užkandis išalkus ir apskritai – vaistas nuo visų nemalonumų ir nesėkmių, su kuriomis susiduria augantis vaikutis. Taippat naktinis pienukas ypatingai svarbus smegenų vystymuisi (maistas smegenims, del kiek kitokios naktinio MP sudėties).

Tad linkiu ir toliau vadovautis savo motiniška prigimtimi ir kuo ilgiau mėgautis žindymu. Ir jokiu būdu nesijausti blogai dėl to, kas įvyko – deja ne visada viskas priklauso nuo mūsų norų. Gyvenimas mėgsta dovanoti…staigmenas (ir ne visuomet malonias)… Esi puiki mamytė, auginanti laiminga vaikelį, kuris gauna MP ir mamytės šilumą tuomet, kai JAM to labai reikia.

Gražaus augimo ;)