Pranešimas redaguotas 3:05 pm – sausio 16, 2015 luvras
Sulaukus pirmojo mėnesio apsilankymo pas daktarę, buvau ištikta šoko, pamačiusi, kad mano stebuklas per pirmąjį mėnesį (lygiai 30 dienų) priaugo tik 120 g svorio… Mergina gimė 3,720 kg, išleidžiant iš ligoninės svėrė 3,4 kg, o dabar svarstyklės parodė 3,840 kg. Pirmąjį mėnesį dukrytė nebuvo rami, verkė daug, praktiškai visada, kai nežindo ir nemiegojo. Tačiau visą šią neramybę priskyriau pilvo diegliams – ji verksmingai pasituštindavo nors po kruopelytę, bet su dujomis, praktiškai po kiekvieno maitinimo, o vakarais užklupdavo tiesiog isteriški nenuraminami klyksmai. Maitinomės kas 2-3 val., tik naktį rečiau, kas 4h; kiekvienas maitinimas truko nuo 0.5h iki 1h. Neatpylinėjo, žindant girdėdavau gurkšniukus pirmas 5 min., ir po to eigoje dar kelis kartus.. Šlapinosi lyg ir pakankamai…
Neesu pirmakartė, tai mano trečioji atžala, o situacija, deja, be galo primena pirmagimį, kuris taip pat per pirmą mėn. tepriaugo 140 g. Tąkart po komplikuoto gimdymo sunkiai atsiradinėjo pienas, tad nuo 6 savaitės daktarė liepė primaitinti po 40 ml mišinio 3 k./ d. (pientraukiu savo pieno įstengdavau nutraukti vos 5ml). Vaikas per antrą mėnesį atsigavo, o ir mano fabrikėliui pamažu užsikūrus, primaitinimą mišiniu nutraukėm iš viso.
Šįkart mums vėl duotas "bandomasis terminas" – sugrįžti svertis po 2 sav. Praėjo dar tik 2 dienos, o mane jau periodiškai apima priepuoliai, kad dukrytei pieno neužtenka (ypač popietėj pasipila verksmai, o žindant dešinę krūtį nustojau girdėt gurkšnelius), kad ji neturi jėgų žįsti (užsnūsta 5 min. nuo žindymo pradžios…) ir pan. Stengiuosi ją žadint, trumpinu tarpus tarp žindymų, keliu ją kas 2 val. ir naktį – ką dar galiu padaryt per šias dvi savaites? Kol kas pieno upės nesipila…