Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Laba diena,

Pries pora menesiu pagimdziau berniuka. Tai jau ketvirtas vaikelis. Gime 2,955 kg., veliau numete iki 2,850 kg. Ugis – 49 cm. Berniukas gime turedamas igimta limfangioma ant kojytes, taciau istyrus nustatyta, kad ji su jokiais organais nesusijusi, vystymuisi itakos neturetu daryti. Pirma menesi priaugo 600 gr. (nuo numesto svorio), ugis – 53 cm., per 10 antro menesio dienu – 200 gr., sumoje per antra menesi – 950 gr., ugis – 55 cm. Tiesa antro menesio antroj pusej jau gavo siek tiek misinio, pradzioj po 60-90 ml., bet ne kasdien, po to kasdien, buvo dienu kai duodavau ir du kartus.

Pirmus tris vaikelius maitinau tik savo pienu. Pirmas berniukas irgi buvo labai neramus, zindo istisai, nors diena pavykdavo uzmigdyti  ir porai valandu, ir kelis kart. Sventai tikejau zindymo nauda, be to buvo daugiau laiko, tad zindziau nuolat. Po to seke dvi dukrytes – zindo reciau, tad po sunaus "rezimo"atrode viskas buvo puiku. Visi trys priaugdavo pakankamai svorio, tad nekeldavau pieno trukumo klausimo, nors ir verkdavo ar nenoredavo miegoti diena.

O si kart, nors turiu patirties, bet esu pasimetusi…Atrodo tikrai pieno truksta, o "pieno fabriko" uzkurti nepavyksta. Labai prasau pagalbos.

Situacija tokia. Gimdymo namuose miegojau su suneliu, nuolat ji glaudziau prie kruties, taciau jo slapimas buvo intensyviai geltonos spalvos, ryski gelta. Po to kojytei istirti persikelem i vaiku ligonine beveik savaitei. Ten del jam "prirasytos" igimtos hipotrofijos stebejo ir jo svori – su savo iprastais kasdieniais sverimais, sverimais pries maitinima ir po (o as net negalejau pasakyti kada sverti, nes nuolat jis zindo, tai ka vadinti "maitinimu", aisku nebus "prieaugio" po maitinimo, nes jis pries ta vadinama "maitinima" zindo gal pries pusvalandi…), stebejo gelta (o ji anot ju nemazeja, nes truksta skysciu). Itariau, kad pieno gal ir maziau, nes euforija ir dziaugsma po gimdymo (kuris buvo lengvas, greitas) per pirmas minutes pakeite nerimas, rupestis, nezinia del igimtos ligos, nerimas ar nera dar daugiau susijusiu galimu bedu, itampa ligonineje, be to galvojau, kad del mazo svorio, gal jis neturi jegu gerai istustinti kruti ir pasisotinti. Zinojau vieninteli vaista pienui gausinti – dazna zindyma. Tad nepaleidau sunelio,o jis manes. Ligonineje atsisakiau nusitraukti-pasitikrint kiek pieno, nes zinojau, kad nusitrauksiu mazai (su pirmu suneliu buvau bandzius – mano krutys labai mazos, nusitraukiau nedaug, niekam nesakiau :) ir toliau tik zindziau), o itampa dar padides.

Grizom namo. Istisai zindziau, o jis nepaleido manes, snuduriavo tik prie kruties, apsiziojes, nuvalgydamas atejusia "pieno banga". Galvojau jis per silpnas, neistraukia galinio pieno, jis sustipres ir susitvarkys paklausa/pasiula, bet nieks nesikeicia. Miega tik ant ranku, prie kruties, pusvalanduka, po to vel iesko. Negaliu net i lauka isvezti. Nakti zinda daznai, kas 1-2 val., nakti uzmiega "po pazastim" zisdamas, o vakare kartais po ilgo verkimo, pervarges ir …su ciulptuku, nes krutis spjauna, verkia – jose neberanda pieno. Apzioja lyg gerai, rudo laukelio beveik nebelieka. Krutis keiciu ne dazniau nei kas valanda. Bet nuo kokios 14 val. prasideda kai net buvimas prie kruties jo nenuramina, jis nori miego, pavarges, traukia, traukia tusciai ir nesulaukes maisto, paleidzia ir verkia, po to vel traukia, traukia, kumstukai suspausti, jis dirba, o maisto nera. Krutys nebebuna kietos, man toks vaizdas, kad jis nusiurbia viska tuoj pat, tik pasigaminus. Pradejo nemegti vienos kruties, speju is jos sunkiau bega, joje dar sumazejo pieno. Pradejom duot misinuko vakarais, nes jis nebetraukdavo kruties, supykes, kad jos tuscios (bent jau jo jegom) verkdavo ir atsisakydavo zisti. Gaves misinio nurimdavo, net nusisypsodavo, pamiegodavo, jei bandydavom duot nedaug – verkdavo tik atitraukus buteliuka.

Nebezinau kai pagausinti pienuka. Bandem ir lovoj nuoguciai maitintis, nusipirkau pientrauki, bet kada nutraukti kai jis taip daznai zinda? Bandau kai ji perkeliu prie kitos kruties, nutraukti nuo tos kur zindo, bet nutraukiu varganus 10 ml. arba palaukus ilgiau, kai vel prisigamina – kokius 30, 40 ml. Jei nutraukinesiu ilgiau, tai kai reiks keisti kruti – ji bus tuscia. Gausis, kad pereisiu prie nutraukinejimo ir buteliuko.

Ar neatsilieps vaiko raidai toks ilgas neprivalgymas, juk tokio amziaus jis jau turetu dometis aplinka, o ne vien siekti kaip nors gauti maisto. Ir tas nuolatinis nemiegojimas diena.

Sunku, nes negaliu atsiduoti vien zindymui, yra dar trys vaikai, kuriems reikia mamos ir situaciju,kur nieks manes nepakeis. As del to stresuoju.

Prasau patarimu ir pagalbos.

Sveiki,

Aciu labai Prada uz patarimus. Siuo metu stengiuos per para po truputi nutraukti, kad tureciau "vakarine doze" savo pienelio. Pieno lyg truputi padaugejo, bet tas padaugejimas jaucias…nakti, o diena vistiek vargstam, matau, kad jis ant ribos…Dazniau deti prie kruties vargu ar imanoma, jis nuolat prie kruties. Ypac nerimauju del to, kad matau kaip pasikeicia vaikas, gaves sociai pavalgyti – jis buna linksmas, bendrauja, guguoja. Tai buna ryte ir po "vakarines dozes" (nors buna ir vakaras, nori miego, bet buna linksmas!).

Labai noreciau sulaukti gerb. gydytojo Kazimiero Vitkausko nuomones. Gydytojau, jūsų knyga skaiciau dukart, bet kaip Jūs "matote" mūsų situaciją. Ar tikrai tik sesi pasislapinimai per para ir minimalus svorio prieaugis rodo ar vaikui pakanka maisto. Ar jo nuotaika nera sioks toks rodiklis. Patarkit, prasau.

Is anksto dekoju.