| Naudotojas | Įrašas |
|
12:08 pm
lapkričio 12, 2013
|
emerita
| | |
| Narys | įrašai4 |
|
|
Laba diena. Gal kas paaiskintu apie pieno pasiula-paklausa…Knyga perskaiciau,bet vis tiek iskilo klausimas. Jei kudikis viena karta zindo trumpai,nedaug, tai vadinasi sekanciam zindymui pasigamins tiek pieno, kiek jis paskutini karta suvalge? O tai jei sekanti karta jis nores daugiau? Vadinasi neras kudikis reikiamo kiekio pieno? Is knygos prisimenu, kad pienas gaminasi ir pacio zindymo metu,bet gal ji sunkiau istraukti.Maniskis toks nekantrus,kad bijau,jog jam nepatiks intensyviau darbuotis….
|
|
|
2:48 pm
lapkričio 12, 2013
|
Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
O mieloji, brangioji Emerita,
Leiskite jus pasveikinti atvykus į bauginančių paslapčių kupiną žindymo pasaulį: tamsų ir menkai išvaikščiotą mišką, kuriame dažnai jausitės labai vieniša. Štai ir dabar jus jau išdavė jūsų protas ir netgi toks išmintingas gydytojas: nedavė rūpimo atsakymo ir paliko kamuotis nežinioje.
Bet leiskite jus šiek tiek nuraminti: daugybė moterų ir vaikų, ištisos jų kartos iki mūsų, ten jau pabuvojo ir sėkmingai, radę savo kelią, savo keliavimo būdą ir tempą, iš jo išėjo. Paprastai, būdami visai kitokiais, nei ten įėjo: daug gyvesni ir išmintingesni. Suaugę.
O dabar grįžkime prie reikalo. Ar skaitydama, ką parašiau iki šiol nors kartą išsigandote, jog jūsų širdis kitą kartą tikrai nepamirš susitraukti ir kitą akimirką dar būsite gyva? O kaip jūs suvokėte tai, ką perskaitėte?Ar nebaugu, kad ne visiškai aiškiai žinote, kaip tiksliai tas procesas jūsų smegenyse vyksta? Negi tiesiog pasikliaujate savo kūnu ir tiek? Taip paprastai tiesiog tikite, jog jis pats žino, ką jam daryti???!!!
Na bet nereikia čia mums dabar savęs imti plakti: juk dvidešimt, o gal ir visus trisdešimt metų buvome mokomi tikėti tik tuo, ką galime patikrinti, apčiuopti, išmatuoti, lavinome savo protus, kaupėme žinias. O čia staiga: pasitikėk, nieko negalvok, nesigilink, mėgaukis ir atsipalaiduok.
Bet, patikėkite, nežinia nėra skirta tik jums specialiai pakankinti. Šalia daugybės kitų jos dovanų, kurias neabejotinai atrasite augant jūsų kaip mamos patirčiai ir išminčiai, dabar ji jums siūlo palaimingą atsipalaidavimą. Pasėdėkite tyliai su arbatos puodeliu ir išgirskite: įbaugintas protas jums sako: ieškok atsakymų, skaičiuok, imkis veiksmų, planuok ir numatyk, o širdis galbūt kalbės labai labai tyliai: leisk savo kūnui ir kūdikiui viskuo pasirūpinti, gana stengtis juk jau tiek daug padarei ir taip pavargai, jie tau nori padėti. Leisk…
Taigi duokite savo protui, tam sunerimusiam šuneliui ( juk jis tik rūpinasi, tik bando padėti) kaulą: pasakykite, jog tikrai pieno pakaks, jo tikrai gaminasi ir kūdikiui žindant, jog riebiojo, maistingojo jam pakanka ir labai nedidelio kiekio ( o jis ten ar pirmiau, kaip grietinėlė būna, ar kaip tik atvirkščiai, gal ne taip jau labai ir svarbu). Paglostykite, kad buvo geras sargas ir liepkite eiti į būdą, tegu pabūna namuose ramu. Juk turite mažą kūdikį ;)
Beje, kai pabučiuosite jį nuo manęs, prašau perduokite tyliai tyliai į ausytę: atleisk, kad tavimi suabejojau, man buvo pamelavę, jog kūdikiai yra silpni ir nieko nesugeba, net savimi pasirūpinti. Taip, tu dar daug ko nemoki, bet kovoti dėl savo gerovės ir mylėti, dabar jau tikiu, jog gali visu savo kūnu ir visa esybe. Galbūt kitaip nei aš įsivaizdavau, ar norėčiau, kitaip nei kiti mano matyti mažyliai, bet taip, kaip sugebi tik tu. Išmokyk tokios stiprybės ir mane. Aukime kartu.
Sėkmės
|
|
|
2:59 pm
lapkričio 12, 2013
|
emerita
| | |
| Narys | įrašai4 |
|
|
oi, net apsiverkiau… Šiaip jau tikrai bandau atsipalaiduoti,neskaičiuoti nei kiek kartų, nei kaip ilgai maniškis valgo, bet va vis išlenda tas mano šuniukas (pasak jūsų – protas) iš būdos, ir aš bijau, kad per daug atsipalaiduosiu,ka nors pražiopsosiu, ne taip padarysiu….
|
|
|
5:18 pm
lapkričio 12, 2013
|
Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
Mieloji, mes juk visos bijome. Argi manote, kad paliesti kito širdį taip giliai, galėtų tas, kuris pats toje gelmėje nebuvęs ir kurio paties širdis nebūtų dužusi tiek kartų, kiek turėjo, kol pagaliau tapo tokia jautri, jog geba pajusti ir atjausti kitą?
Manote aš nesu bijojusi taip stipriai, jog galvočiau verčiau būti mirusi, nei jausti, tai ką jaučiau. Ir nekentusi savo vaikų už tai, kad tai jie, jų sveikatos, elgesio, poreikių iššūkiai, privertė mane visa tai išgyventi. O savo proto žudžiusio mane savo klausimais, gąsdinimais. Aplinkinių, vyro, draugų, gydytojų, viską tik dar pablogindavusių? O galiausia savo prakeikto motiniško instinkto, kalbėdavusio taip tyliai, kad negalėdavau atskirti, kuri jis, o kur ne, bet kartu pakankamai atkaklaus, kad priverstų mane elgtis taip, kaip jis liepia, rizikuoti, kaip beprotei, eiti iš proto nuo nerimo, kaip viskas baigsis ir kas bus, prisigalvojant baisiausių scenarijų, bet vėl ir vėl nuolankiai jam paklusti ir nusilenkti jo išminčiai. Savo vaikų mokymui. Nes, kaip sakoma einantį veda, o nesipriešinantį tempia, ar ne? Tai va visko buvo ir tebėra. Juk tebemaitinu, problemos nesibaigę, iššūkiai nauji. Tik jau truputį žinau, kaip elgtis, kad būtų mažiausiai aukų, kaip stebėti ir klausytis, ir ką pamatyti.
Ir žinau, kad viskas praeina ir dažniausia pabaiga būna gera. Kitaip, kaip sako žmonės, tai reiškia, jog dar ne pabaiga :)
( paklauskite kada, kuo šiuo metu gyvas mano vyresnėlis, kuo maitinasi ir kokia jo sveikatos būklė, kai jau galvojau, kad mitybos klausimai praeityje ir kad darsyk su ta baime susidurti nebeteks)
Tai va taip ir grūdinasi plienas ;)
|
|
|
5:34 pm
lapkričio 12, 2013
|
Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
P.S. Dar šį tą priduriant apie baimę. Gal norėtumėte išgirsti mano vidinį dialogą dabar: nu bet tu ir durnė visiška, proto tai nulis, rizikuoji čia rašinėji savo ezoterinius pseudo psichologinius paistalus, aišku, kad čia viskas dėl to, jog jautiesi niekam tikusi, nes sėdi su savo tais žindukliais esamais ar buvusiais namie, visa susireikšminusi, atseit čia jau labai patyrusi ir manai galinti kažką patarti kitiems. Pagalvok, kas bus kai nesąmonę patarsi, gal tam vaikui kokia liga ir jis dėl to nevalgo, numirs dar per tave kai čia primokysi visokiais mamiškais instinktais ir jo paties kūnu pasitikėt, bus tau čia drąsint mamą, jog ji spės laiku pastebėti nerimą keliančius ženklus jei tokių bus, o jei ta mama kokia dūra, ir nieko ji ten nepastebės, gal neturi ji pati ten jokio motiniško instinkto ir gal net savo vaiko nei kiek nepažįsta, ir tikrai neatskirs, kada jis sveikas, o kada serga, juk patirties net ir tos neturi greičiausia. O dar tuoj kitos tave čia užsipuls, prisimink jau kartą taip yra buvę ir dar nepasimokei, sakau aš tau nelįsk, kur nereikia, nes ir vėl taip blogai jausiesi. Gydytojas kai pamatys tai iš vis išmes tave iš čia…O dar tokio ilgio paklodės prirašinėtos, net aiškiai minčių reikšt nemoki, kaip tavim kas galės patikėti. Ir iš vis kokią tu čia teisę turi reikštis. Galvotum apie save, tai sėdėtum tyliai ir nekeltum problemų nei sau, nei kitiems. …
Na va ir taip kažkaip panašiai :)
Ech, tas mano rūpestingasis, mielasis vidinis kritikas. Saugo mane nuo atsakomybės, vargo, pastangų , o labiausiai, didžiajai ironijai – nuo kritikos :)
|
|
|
10:07 pm
lapkričio 12, 2013
|
Kazimieras Vitkauskas
| | |
| Administravimas
| įrašai922 |
|
|
Miela Mamule MŪ,
buvau labai Jūsų pasiilgęs.
nes Jūsų pasiūla atitinka ir mano paklausą 
AČIŪ, kad čia PRIBARSTOTE PERLŲ 
|
|
|
10:37 pm
lapkričio 12, 2013
|
Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
Gyvenimas visada randa būdų parodyti, kaip veikia jo dėsniai ;)
|
|
|
10:50 pm
lapkričio 12, 2013
|
Kazimieras Vitkauskas
| | |
| Administravimas
| įrašai922 |
|
|
Pranešimas redaguotas 9:15 pm – lapkričio 12, 2013 Kazimieras Vitkauskas
Miela emerita,
žindymas yra tikrų tikriausia gamtos muzika atiduota kiekvienai motinai ir kūdikiui savaip subtiliai ir nenuspėjamai improvizuoti. Bandymai ją suvaryti į žmogaus sugalvotų teorijų formules, istorijoje (p.13-24) labai dažnai baigdavosi žemiškomis formulėmis [formula (angl.) = mišinys (liet.)] (p.230-234)
Bet vis tiek bandau formuluoti:
Kai dar nesotus daugiau suvalgyti užsinorėjęs kūdikis sunkiai žinda jau naują šio žindymo metu pasigaminusį pieną, tai reiškia, jog jis jau išžindo visą toje krūtyje iki to žindymo buvusį pieną, taigi ir riebesnįjį galinį. Todėl aš maloningai leidžiu tokį kūdikį perkelti prie kitos krūties (p.112), iš kurios pienas tekės lengviau ir suteiks vaikeliui nekantriai reikalaujamą palaimą…
|
|
Loading ...
Prisijungti
Nariai
Paieška 
Pradžia
Pridėti naują temą
Atsakyti į įrašą
Cituoti ir atsakyti 
Prisegti šį įrašą 
