Miela Ag,
gal Jūsų kūdikėlis prašo dėmesio, veiklos, nori vystytis , o ne vien tik gulėti.. O Jums pačiai ar labai patiktų taip gyventi – tik ramiai kampe sėdėti, niekam “į akis nelįsti”, prie nieko nesiliesti ir iš nieko dėmesio neprašyti. Žinoma, jeigu abu – mergytės mamytė ir tėvelis – esate tokie “geriečiai”, tai tuomet tikriausiai jūsų abiejų kūdikiui kažkas “negerai”, kad prašosi mamos/žmogaus artumo. Bet juk būna, pripažinkite, net ir suaugusiųjų, negalinčių iškęsti nei minutės be dėmesio, kito žmogaus artumo ir bendravimo.
Gal tai tik mums, suaugusiems taip atrodo, jog kūdikiams turi būti//yra įdomūs ir patrauklūs visokie “žaisliukai”, barškaliukai ir tarškaliukai. Didesniems vaikams – taip, žaislai reikalingi. Berniukai žaidžia su mašinytėmis, kastuvėliais, šautuvėliais… nes taip jie persikūnija, tarsi “avatarais”, gyvenimui ir veiklai juos sudominusiame suaugusiųjų pasaulyje. Mergaitės, atitinkamai persikūnija į pardavėjas, virėjas, daktares, mamas… įvairiausių lėlių “avataruose”. O į ką barškalėlyje turėtų “persikūnyti” 3 mėnesių kūdikis? Jis dar nieko daugiau nepažįsta, neišmano ir gyvena… savimi. Yra tik kūdikis, kuriam reikia daug mamytės. Džiaugsmingam kūdikiui sangvinikui motinos artumo reikia kiekvieną minutę, kad ją džiugintų. Jautriam kūdikiui cholerikui motinos artumo nepertraukiamai reikia, kad apramintų nerimastingą sielą ir pasijustų bent kiek saugus. Gal tik kūdikis melancholikas kartais neilgam vienas pats pasiners į savo svajones, o kūdikis flegmatikas ir ilgėliau sutiks “niekam netrukdyti”.
Jūsų mažas kūdikis negali gyventi savarankiškai, jis vis dar yra mamos dalis ir turi būti kartu su ja. Toks yra gyvenimas 
Loading ...
Prisijungti
Nariai
Paieška 
Pradžia
Pridėti naują temą
Atsakyti į įrašą
Cituoti ir atsakyti 
Prisegti šį įrašą 
