Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Laba diena,

auginu dvynukus,  pienelio užtenka abiems. Berniukams jau 7.5 mėn. Nuo šėšių mėn. jau primaitinu papildomu maisteliu. Pienelio tikrai negailiu, žindau pagal jų poreikius. Naktimis vyrukai taip pat labai dažnai keliasi. Papildomai atsigerti nieko neduodu, išskyrus vandenuką, kurį geria labai nenoriai (greičiau tik žaidžia su puodeliu).  Pastaruoju metu mane labai kankina nuolatinis guzelių atsiradimas krūtyse (tai vienoje, tai kitoje, per savaitę apie 4-5 k. ir taip jau koks geras mėnuo). Vienas iš dvynukų po valgio atsisako krūties (patraukia max puse min. ir viskas) ir šiaip pastebėjau mažiau jam reikia mano pienuko, išskyrus naktį. Dažniausiai krūtis "sušoksta" dieną, tačiau naktį šiaip ne taip abu ištraukia. Nėra dar buvę atvejo, kad guzelis "laikytųsi" visą parą. Nuolatiniai mano palydovai – masažas, šiltas kompresas, po žindymo – ledas arba kopūsto lapai. Toks dažnas guzelio susiformavimas krūtyje labai vargina, nekalbant apie skausmą, o ir psicholigoškai blogai jaučiuosi, nes kiekvieną kartą taip nutikus, galvoju, ar tik taip "nedaeisiu" iki mastito. Labai prašau, patarkit, kaip galėčiau išspręsti šią bėdelę, nes labai noriu tęsti maitinimą. Iš anksto labai dėkoju.

Laba diena, 

labai dėkoju, gydytojau, Jūsų patarimai išties pasiteisino. Tik va, ne aš pati pirštais spaudžiau krūti, o pastebėjau, kad tai mano princai taip elgėsi. Labai mėgdavo įsikibti, pamaigyti, aš net apie tai nepagalvojau. Skaičiau Jūsų knygą, ir bandžiau pati išsiaiškinti priežastį. Galvoju – juk veržiančių drabužių nedėviu, teisingai vaikai apžioja, jokios "intervencijos" pirštais ir t.t. na iš kur tie nuolatiniai guzeliai  Va jau dvi savaites kaip pas mus viskas tvarkoje. LABAI JUMS DĖKOJU

Dabar kaip tik viena iš tokių situacijų. "Guzas" nenyksta, šildau, vyras traukia, bet nepramuša. Ir taip jau tris valandas dirbam..

Latakėlių užsikimšimo išvengti man nepavyko netgi maitinant antrą vaiką, kai jau, atrodo, puikiai mokėjau ir taisyklingai priglausti ir žindyti pagal poreikį, prieš tai pirmąjį beveik trejus metus išmaitinusi. Ir, kas keisčiausia, tai buvo porą kartų nutikę net ne pirmosiomis savaitėmis, kai kvailioja hormonai, o antrą , gal net trečią mėnesį,man regis. Ir net kelis kartus. Pienas gaminosi gausiai, o kūdikis pvz., dėl pilvuko skausmelių kartais jo "užsisakydavo" dar daugiau dažniau žįsdamas, o po to, žiūrėk, tiek nebenori, pažinda vos minutę ir viskas, daugiau nebenoriu. Tada mamai ir prasideda: persipildę krūtys, skausmas pažastyje, "gripo" simptomai – drebulys, silpnumas. Brrr…nekokie prisiminimai. Laimė, kad nei temperatūros, nei guzų bent nebuvo. Gydytojas apžiūrėjęs sakė, jog viskas normalu, nusitraukinėti nenorėjau, kad dar labiau gamybos nepaskatint ir tos krūtinės netraumuoti, tai tik šiluma gelbėjausi ir kentėjau, laukiau, kol jaunuolis teiksis mamai padėti ištraukdamas tą pieno perteklių.

Perskaičiau daugybę informacijos, tačiau iki šiol neradau atsakymo, net ir mūsų šaunaus gydytojo puikioje knygoje, ką dar galėjau daryti ne taip ir kaip tų skausmų būtų galima išvengti ateityje. Kaip ir pvz., mistiškas man išliko mano pirmagimio atsisakymas žįsti pirmosiomis savaitėmis – neimdavo krūties ir ką tu jam: burnytė, liežuviukas sveiki, pozos keičiamos, specialistų konsultacijų gausybė… Paskui, po kelių savaičių nusileido ir prinervinęs mamą, teikėsi pasistengti galų gale. ir išmoko taip, kad bet kur, bet kaip ir bet kada :).

Savų paslapčių, nežinomų mokslui ar sveikam protui, žindyme, matyt, yra iki šiol. Bent jau man. Gydytojas gal detaliai viską išsiaiškinęs atsakymą ir surastų. Bet jo nebetrukdysiu, nes šiuo metu viskas gerai, o jis turi ir svarbesnių darbų. Ačiū jau jam didžiulis ir taip! Už knygą vien jau