| Naudotojas | Įrašas |
|
7:57 pm
rugpjūčio 7, 2010
|
Stasika
| | |
| Naujas narys | įrašai1 |
|
|
Laba diena,
Vis tik ką patartumėte daryti, žindyti, retinti žindymų skaičių (ir tai sūneliui yra sunku..), nutraukti žindymą kūdikio besilaukiančiai mamai. Nėštumas šiuo metu yra 6-7savaičių, sūneliui be kelių dienų metukai (šiaip jį norėjau žindyti kuo ilgiau iki 3-4metukų). Mano gydytoja pataria tuč tuojau nutraukti žindymą… klausiau kuo žindymas gali pakenkti kūdikėliui pilve, minėjo, kad gali būti persileidimas. Dar kita draugė sakė, kad gali pritrūkti maisto medžiagų būsimam mažyliui. Pati esu liekna, visą gyvenimą nepavyksta išsvajotai papilnėti, bet jaučiuosi gerai, pilva tik mažai (gal tai natūralu), pradžioje pamausdavo, jokių kraujingų išskyrų nebuvo..Labai norėčiau išgirsti Jūsų nuomonę, labai vertinu Jūsų knygą, tik ne iki galo dar perskaičiau ir iš turinio pasigedau tokio pobūdžio informacijos..
AčiūĄ
|
|
|
12:18 am
rugpjūčio 9, 2010
|
Kazimieras Vitkauskas
| | |
| Administravimas
| įrašai922 |
|
|
Pranešimas redaguotas 9:25 pm – rugpjūčio 8, 2010 Kazimieras Vitkauskas
Miela Stasika,
tuč tuojau nieko tikrai nereikia keisti.
Hipofizio hormonas oksitocinas, kuris išsiskiria žindymo metu (tiesiog proporcingai žindymo dažnumui ir trukmei), skatina pieno tekėjimą iš krūties, nes stimuliuoja lygiųjų raumenų ląstelių, esančių aplink pieno liaukutes, susitraukimą. Gimdos sienelės raumenų sluoksnis taip pat sudarytas iš lygiųjų raumenų ląstelių. Tačiau iki 20-22 savaičių nėštumo gimdos raumenų nerviniai receptoriai į oksitociną nereaguoja. Taigi iki tol Jūs dar turite mažiausiai 16 savaičių, arba 4 mėnesius absoliučios ramybės. Ir po to gimdos sienelės raumenų jautrumas oksitocinui rasis ir didės labai pamažu. Iki pat normalaus natūralaus gimdymo pradžios, dėl žindymo (spenelio dirginimo) išsiskiriantis nedidelis (vis mažėjantis, nes retėja ir trumpėja žindymai) oksitocino kiekis ne tik pirmiausia bus panaudojamas būtent pieno varymui iš krūtų, bet ir to kiekio neužtektų per tą laiką daugelį kartų padidėjusios gimdos susitraukimams sukelti. Nedidelė jo prisidėjimo tikimybė rastųsi tik dėl kitų priežasčių atsiradusio gręsiančio priešlaikinio gimdymo atveju. Bet ar Jūs turite tam polinkį, ar pirmasis gimdymas buvo priešlaikinis, ar buvo kilusi tokia grėsmė?
Dėl mitybos. Jūsų sūnaitėliui jau ryt-poryt sukaks vieneri metai ir motinos pienas jam jau nebebus pagrindinis maistas. Savaitėms ir mėnesiams bėgant jis paragaus ir įpras valgyti dar daugiau ir įvairesnių papildomo maisto produktų. Jūsų pieno jam tada reikės gerokai mažiau, negu šiandien. Taigi ir maisto medžiagų stygius Jūsų pilvelyje augančiam jaunėliui irgi negręsia; juk Jūs tikriausiai nesiruošiate badauti?
Sėkmės! :)
|
|
|
12:06 pm
spalio 3, 2010
|
Karamelė
| | |
| Svečias
| |
|
|
Sveiki,
Kadangi klausimas susijęs, tai naujos temos nekursiu.
Mano dukrytei dabar 1 m. ir 7 mėn., jau 12 savaičių laukiuosi antro vaikučio. Dukrytę vis dar žindau. Dabar tikrai nebuvo minties nutraukti žindymą, norėčiau žindyti kiek galima ilgiau. Tačiau kaip ilgai galima? Ar nenuskriausiu mažylio, jei jam gimus dukrytė vis dar norės žįsti? Gal reikėtų nujunkyti iki gimdymo (jei dukrytė pati neatsisakys krūties iki to laiko – jai tada bus jau 2 m. ir 2 mėn.)? Bet kada ir kaip tą padaryti, kad jai nebūtų nuoskaudos dėl to, jog žindau naują mažylį, o jos nebe?
Kitas dalykas – rodos pats mano kūnas siūlo man išeitį – paskutinėmis dienomis labai sumažėjo pieno, praktiškai nelabai girdžiu dukrytę ryjant. Vyras siūlo man ir pasinaudoti šia situacija ir nebeskatinti pienuko atsistatymo. Tačiau man tai taip netikėta, aš dar nepasiruošusi šiam žingsniui, nes visad ketinau maitinti ilgiau…
Nežinau, kaip teisingiau patielgti, kad ir dukrytei, ir man, ir būsimam mažyliui būtų geriausia…
Iš anksto dėkoju už atsakymą.
|
|
|
12:25 am
spalio 4, 2010
|
Kazimieras Vitkauskas
| | |
| Administravimas
| įrašai922 |
|
|
Miela Karamele,
paprastai pusantrų metų vaikui mamos krūtis jau nebėra pagrindinis maisto šaltinis ir motinos pienas sudaro tik nedidelę kalorijų dalį, lyginant su kitais produktais.
Aišku, motinos pienas yra saldus ir skanus, bet daugumai antramečių dominuojanti paskata glaustis prie mamos yra betarpiškas artumas ir nusiraminimas. Todėl ilgiausiai ir išlieka žindymai prieš užmiegant.
Tačiau, jeigu jau pagimdžius antrąjį vaikelį Jums atrodytų, jog dukrytė prašosi prie krūties pirmiausia dėl pavalgymo ir iš krūtų išžinda daug pieno, tada (ne dabar tuojau pat) gal būt ir vertėtų pagalvoti kokiu vertingu ir patraukliu kitokiu maistu galėtumėte ją pasotinti. Kad glausdamasi prie Jūsų krūties dėl to žmogiško artumo siekio, ji nebūtų tuo pat metu ir labai alkana.
Pasaulinė Sveikatos Organizacija rekomenduoja žindyti iki 2 metų ir ilgiau, jeigu to nori pats vaikas. Mergaitės, statistiškai, nori ilgiau už berniukus. Apie nujunkymo amžių ir vyksmą surašiau didoką skyrių NUJUNKYMO MENAS, p.276-301, knygoje „Nepakeičiamas kaip motinos meilė“
|
|
|
10:37 pm
spalio 4, 2010
|
Karamelė
| | |
| Svečias
| |
|
|
Labai ačiū Jums už atsakymą.
Taigi, kaip suprantu, rekomenduotumėte man stengtis susigrąžinti pienuką ir žindyti dukrytę tol, kol ji to norės?
Kažkaip iš artimųjų nebesulaukiu palaikymo šituo klausimu. Visi siūlo pasinaudoti tuo, kad dabar sumažėjo pieno, ir visai nutraukti žindymą. Esą dukrytė ir taip jau iš manęs daug gavo ir dabar man reiktų nebealinti taip smarkiai organizmo žindant ir "auginant" būsimą vaikutį…
|
|
|
11:42 pm
spalio 5, 2010
|
Kazimieras Vitkauskas
| | |
| Administravimas
| įrašai922 |
|
|
Pranešimas redaguotas 8:44 pm – spalio 5, 2010 Kazimieras Vitkauskas
Miela Karamele,
nesistenkite išlikti vienodai labai saldi visiems. Kaip Jūsų dukrelei Jūs esate pati svarbiausia, taip ir Jums jį ir jos interesai turėtų būti patys svarbiausi! Taip pat ir Jūsų pačios ;)
Bet ir ignoruoti kitų Jums artimų žmonių aš nesiūlau. Tiesiog, perskaičiusi mano Jums aukščiau rekomenduotą literatūrą, Jūs būsite ganėtinai kompetetinga su jais diskutuoti ir įtikinti…
Sėkmės 
|
|
|
8:45 pm
spalio 21, 2010
|
vilnele
| | |
| Svečias
| |
|
|
Sveiki,
mano situacija panaši, bet kartu ir kitokia. Dukrytei 1m5mėn. Laukiuosi antro 7 sav. Prieš kelias dienas prasidėjo tepliojimai nors ir negausūs, paskirtas ramybės rėžimas ir belieka tikėtis, kad viskas bus gerai (su pirmu nėštumu 7 sav. turėjau tą pačią situaciją). Dabar žindau prieš pietų, naktinį miegelius ir naktį. Bandžiau palikti tik prieš naktinį miegą pienelį, tačiau kitus kartus klausaus baisau cypimo, klykimo, raitymosi, graudaus verkimo, nei aiškinimai nei maksimalus meilumas niekas nepadeda – užmiega beklykdama. Bijau, kad žindymas dar gali pabloginti situaciją, ar tai tiesa? Tikėjaus toliau matinti, nors to pienelio labai jau mažai sprendžiant pagal krūties tūrį.
Patarkite, nes nebežinau ko griebtis, labai skaudu maitinti klykiantį vaiką (visada buvau prieš klykinimus), o jei apima mintis duoti krūtį tuomet apima graužatis, kad galiu netekti pilvuko gyventojo. Labai laukiu atsakymo…Ačiū.
|
|
|
7:59 pm
spalio 22, 2010
|
Kazimieras Vitkauskas
| | |
| Administravimas
| įrašai922 |
|
|
Miela vilnele,
aš esu vaikų gydytojas, ne ginekologas ar akušeris, išmanantis visas moters nėštumo subtilybes. Iš informacijos, įgytos žindymo konsultantų kursuose ir šios srities literatūroje, žinau, jog hipofizio hormonas oksitocinas, kuris išsiskiria žindymo metu (tiesiog proporcingai žindymo dažnumui ir trukmei), skatina pieno tekėjimą iš krūties, nes stimuliuoja lygiųjų raumenų ląstelių, esančių aplink pieno liaukutes, susitraukimą. Gimdos sienelės raumenų sluoksnis taip pat sudarytas iš lygiųjų raumenų ląstelių. Tačiau iki 20-22 savaičių nėštumo gimdos raumenų nerviniai receptoriai į oksitociną nereaguoja. Taigi pagal šią teoriją žindymas persileidimo pavojaus sukelti Jums neturėtų, nes laukiatės dar tik 7 savaites. Nepatikslinote ar Jūsų teiginys “su pirmu nėštumu 7 sav. turėjau tą pačią situaciją“ reiškia, jog ir tada žindėte dar anksčiau gimusį vaiką? O gal tada nežindėte? Tuomet ir „tepliojimai“ niekaip negalėjo būti (ir dabar tikriausiai nėra) susiję su žindymu.
Be to, dar nežinia, ar stresas, matant kenčiančią dukrelę ir dėl Jūsų pačios kamavimosi abejonėse, nėra didesnė provokacija Jūsų sveikatos sutrikimas, negu nusiraminimas kartu su prie krūties nurimusiu vaiku. Ir ar tikrai mergytei iš Jūsų krūtų reikia labai daug pieno, ir ji intensyviai ir energingai stengiasi jo kuo daugiau ištraukti? Jeigu taip būtų, tas energingas žindymas skatintų ir gausią naujo pieno gamybą (taigi ir jį talpinančių krūtų didumą), tačiau Jūs rašote: „to pienelio labai jau mažai sprendžiant pagal krūties tūrį“. Dėl visa ko, apsidraudimui, per gal būt kažkiek rizikingą „tepliojimų“ laikotarpį, kaip „saugiklį“, artėjant numatomam žindymui, duokite mergaitei ko nors, kas jai irgi patinka, užvalgyti ar atsigerti. Tam, kad prigludusi prie krūties, ji nebūtų išalkusi ir ištroškusi labai intensyviai ir ilgai žįsti. Kad jai užtektų to tradicinio prisiglaudimo, kaip jai mielo nusiraminimo ir užsitikrinimo jog mama ją myli.
|
|
|
8:39 pm
spalio 23, 2010
|
vilnele
| | |
| Svečias
| |
|
|
Sveiki,
su pirmu nėštumu taip pat 7 savaitę pradėjo teplioti, kaip ir dabar tik tuomet žinoma nežindžiau dar, tai aš irgi darau prielaidą, kad ši problema nėra susijusi su žindymu.
Dėl Jūsų teiginio, kad stresas gali bloginti mano sveikatą aš sutinku, nes būtent tokią išvadą padariau per pastarąsias dienas stebėdama situacijas ir eksperimentuodama. Kuomet dukrytė klykia, pačiai plyšta širdis, apima nerimas,dar manau, kad traumuojamas taip vaikas, o jei nusiteikiu duoti pienelio, tai ir dukrytė šokinėja iš džiaugsmo ir pačiai taip ramu, gera, o vidinė ramybė ir teigiamos mintys manau labai daug ką lemia.
Taip, pat sutinku su pasiūlymu duoti prieš pienelį maisto ar gėrimo, kad nebūtų poreikis daugiau žįsti.
Ačiū, už atsakymą. Mano pastebėjimai ir išvados atitiko Jūsų nuomonę, todėl manau, kad mano pasirinktas sprendimas žindyti toliau nesigraužiant yra teisingas, juolab, kad mano fizinė būklė gerėja.
|
|
|
10:20 am
kovo 4, 2011
|
Junda
| | Jonava, Lithuania | |
| Narys | įrašai7 |
|
|
Laba diena, Gerb. Gydytojau,
Noriu paklausti ir aš. Šiuo metu laukiuosi jau 15 savaičių. Maitinu 1,1 mėn dukrytę. Kraujo tyrimai geri, hemoglobinas aukštas, bet man labai krenta svoris. Žinoma, čia galima pasidžiaugti, nes buvau stambi – nėštumo pradžioje svėriau 85 kg (ūgis 170 cm), o per šias 15 savaičių numečiau 8 kg. Į maistą net pažiūrėti negaliu. Ar nepakeknks toks staigus svorio kritimas nė vienam vaikeliui? Ar nepaklius į mano pieną per daug teršalų iš mano organizmo? Gal reiktų gerti kokius nors vitaminus? Mano ginekologė tik sužinojus, kad laukiuos, patarė žindymą nutraukti.
Iš anksto dėkoju už atsakymą.
|
|
|
12:47 am
kovo 11, 2011
|
Kazimieras Vitkauskas
| | |
| Administravimas
| įrašai922 |
|
|
Miela Junda,
Nuo buvusių 85 kg numetus 8 kg, likusių 77 kg Jūsų 170 cm ūgiui vis tiek yra daugiau negu pakankamai. Tačiau toks greitas svorio kritimas, kaip Jūs teisingai pastebėjote, gali iš intensyviai tirpdomų kūno riebalų atsargų atpalaiduoti ir į kraują išnešti, o tuo pačiu ir į krūtyse gaminamą pieną perkelti ir kažkiek teršalų, nes iš aplinkos į organizmą patekusios toksinės medžiagos, jeigu jų nespėja perdirbti ir pašalinti kepenys ir inkstai, linkusios kauptis riebaliniame audinyje. Aišku, jeigu Jūs nuolat gyvenote ekologiškai švarioje aplinkoje ir maitinotės sveiku, nors ir gausiu, maistu, teršalų jūsų organizme gali ir nebūti, arba būti santykinai nedaug. Kita vertus, ir toks, kaip Jūsų, svorio mažėjimas nėra labai rizikingas dėl tų teršalų atsiradimo piene, nes mokslinės literatūros duomenimis taip gali nutikti tuomet, jeigu per mėnesį netenkama daugiau kaip 2 kg, arba 500 gr per savaitę, o jūsų netektus 8 kilogramus padalinus iš 15 savaičių išeina tik 6iek tiek daugiau, po 533 gr per savaitę: žiūr. SVORIO METIMAS ŽINDANT, knygoje, p.135-139.
Taigi skubėti dėl to nutraukti žindymą nevertėtų. Gal geriau pabandykite maisto įvairovėje surasti tai, ką vis dėlto norėtumėte suvalgyti.
Sėkmės
|
|
|
7:02 pm
kovo 13, 2011
|
Junda
| | Jonava, Lithuania | |
| Narys | įrašai7 |
|
|
Labai dėkoju už atsakymą. Žindyti ir nesiruošiau nustoti, net nesakiau daktarei, jog žindau toliau. O Jūsų knygą jau seniai turiu ir skaičiau :) Tiesiog gydytoja prigrasino ligoninėmis dėl tokio staigaus svorio kritimo nėštumo metu.
|
|
|
6:18 pm
rugsėjo 25, 2011
|
Ilona
| | |
| Svečias
| |
|
|
Sveiki,
Pas mus ir panaši situacija. Mano pirmąjam sūneliui jau du metai penki su puse mėnesio, aš jį maitinu, o pilvelyje jau 7 savaitė auga nauja gyvybė. Jaučiuos gerai, maudžia pilvo apačią šiek tiek, pirmas nėštumas buvo be komplikacijų, gimdymas natūralus. Mamos širdis nenori dar nutraukti maitinimo, iš atsakymų matau, kad maitinti yra galimybė, bet vis dar kirba abejonė, ar tikrai nekenkiu pilvo gyventojui, tačiau nesinervuoju, o tik noriu būti tikra. Reikės įsigyti knygą, man nuo pat tada, kai sužinojau, jog lakiuosi, labai svarbus maitinimas, nors daug kas sako kiek gali maitinti, gana jau.
Ačiū už atsakymą.
|
|
|
1:24 am
rugsėjo 26, 2011
|
Kazimieras Vitkauskas
| | |
| Administravimas
| įrašai922 |
|
|
Miela Ilona,
mano atsakymas Jūsų jau laukia “Mamos žurnalo” naujausiame (spalio) numeryje 
|
|
|
2:28 pm
lapkričio 7, 2015
|
Svecia
| | |
| Svečias
| |
|
|
Sveiki
Esu 25-ta savaite nescia, dukrytei si menesi sueis metukai. Jau pora- trejeta menesiu zindo 1-2 kart per para (ryte vos prabudusi ir dar kartais
isiulydavau popiet), zindymo laikas vis trumpejo, o siandien atsisake krutines visiskai. Pastebejau, jog krutyse nebe pienas, o priespienis (skaidrus sky
stis) ir Jo labai nedaug. Labai nenoriu nutraukti maitinimu, taciau prievarta vaiko zindyti negaliu. Ar yra prasme nusitraukineti priespieni ir duoti jai is stiklines? Ar tiesiog laukti naujo kudikelio ir, galbut, pienui vel atsiradus dukryte zys vel? Patarkit prasau, jauciuosi labai pasimetusi.
|
|
|
9:04 pm
lapkričio 7, 2015
|
Kazimieras Vitkauskas
| | |
| Administravimas
| įrašai922 |
|
|
Miela Svecia,
kaip mums neatrodytų reikšmingas vyresnėlio vaiko žindymas, vis dėlto svarbiausia nėštumo „strategija“ yra naujos gyvybės išsaugojimas ir užauginimas motinos kūne bei pasiruošimas jos maitinimui po gimimo. O naujagimiui reikės ne bet kokio maisto, bet labai ypatingo – priešpienio!
Tas pasiruošimas neįvyksta per dieną, jis pradedamas jau gerokai iš anksto.
Laipsniški pasikeitimai, subrendusį pieną galop paversiantys priešpieniu, prasideda vidutiniškai maždaug tarp ketvirto ir penkto mėnesio. Gali būti, jog kažkada Jūsų vyresnėlis pastebės skirtumą, nes ims keistis pieno skonis, ir pieno mamos krūtyse gaminsis mažiau. Vieniems žindomiems vaikams tas skonio pasikeitimas (pienas pasidaro truputį sūresnis) nepatinka ir dėl to gali patys nusijunkyti. Kiti, atrodo, to nepastebi ir toliau žinda kaip įpratę.
Jeigu nepaisant žinių ir įsitikinimo, jog žindymas ir motinos pienas yra labai svarbus ir naudingas Jūsų dukrytei, ji pati to “neįvertins” ir atsisakys, gal geriau nebūkite per daug atkakli, siekdama vyresnėlę žūt būt kuo ilgiau išlaikyti prie krūties. Geriau pasistenkite kitu būdu išsaugoti ir puoselėti betarpišką jūsų sielų artumą. Jam ir teikite pirmenybę >>> TANDEMINIU ŽINDYMUI
|
|
Loading ...
Prisijungti
Nariai
Paieška 
Pradžia
Pridėti naują temą
Atsakyti į įrašą
Cituoti ir atsakyti 
Prisegti šį įrašą 
