Mieloji,
Kaltinate save ir savo kūną, kad jis daro kažką ne taip, kas verčia kankintis jūsų kūdikį ir kai kuriomis naktimis keltis ypatingai dažnai? Ty., jūsų pieno gamybos sistema yra kažkokia netobula ir va čia taip visaip nenormaliai banguoja? Taip galėtų būti, nes ši sistema jautri, ji jautriai reaguoja į mamos emocinę būseną, įtampą ( nuo to net atsiranda įvairūs guzai ir pan.), šiek tiek mitybą ( nors jau greičiau jūsų kūnas atsisakys jums auginti nagus ar drėkinti odą, gal susilpnins dėmesį ar atmintį, medžiagų apykaitos greitį, bet tik ne pieno gamybą, čia jau griežtai jam prioritetas, kaip ir tada, kai tą kūdikį nešiojote įsčiose, niekas nepasikeitė).
Taigi sakyčiau, jei jau ieškotume kaltų, tai būčiau linkusi savo žavų pirštelį nukreipti į jūsų meilutį gražutį rubuilį kūdikėlį? Bet kaip aš drįstu, juk mes mamos visada už viską turime jaustis atsakingos ir jei tik kas, tai kaltinti tik save, juk tai mes kažką vis padarom ne taip: prirengiam per daug ar per mažai ( retas atvejis ;), ne taip sūpuojam, maudom, gaminam per liesą pieną ar jo per mažai ( būna, tiesa, ir atvirkščiai, per riebų ir per daug, kai svorio priauginam jam per daug)…
O kas jei gydytojas jums patvirtintų, jog jūsų kūnas, gaminantis vaikeliui maistą ir gėrimus pagal paklausos-pasiūlos dėsnį( turbūt daug kartų tai girdėjote, bet ar susimąstėte, ką tai iš tikro reiškia), iš ties yra tik nuolankus jo tarnas. Kas jei tai jūsų brangenybė pats tą bangavimą ir prisišaukia savo elgesiu? Kas jei viskas yra atvirkščiai nei manote: jis bunda kas valandą ne todėl, kad trūksta pienelio, o todėl, kad pvz., jam jau ruošiasi dygti dantukai, arba tiesiog jau gauna daugiau įspūdžių, daugiau naujos informacijos, kurią tenka apdoroti, nors gal dar ne visai tai pavyksta. Gal jis keltųsi taip ir negaudamas pienelio visai? Taigi mąstydami pagal šią prielaidą toliau, žiūrim, kas vyksta: dėl kažkokių mums ne visai aiškių ir gal net nebūtinų žinoti priežasčių ( o gal greit ir sužinosite) vaikelis vieną naktį bunda ypatingai dažnai, nusiraminimui daug žinda, krūtys atrodo dėl tokio dažnumo tuščios, nes gal ir tikrai dar nespėjo prisitaikyti, taigi pieno pagal tokią paklausą padažnėja tik antrai nakčiai, tada vaikis gali keltis jau ir rečiau, nes greičiau nurimsta ir ilgiau tas raminamasis pilno pilvelio poveikis trunka. O tu mama čia spėliok, kamuokis :)
Tai va kur link lenkiu: jei problema yra tik jūsų nerimas ir miego trūkumas ( nerašėte, kad kristų vaikelio svoris, jis būtų ypatingai neramus, nuolat šauktų iš bado ar atpylinėtų nuo persivalgymo, o jums nuo tokio nepastovumo atsirastų pieno sąstovių, kiltų temperatūra, kamuotų didžiuliai skausmai), tai nesunkiai sutvarkoma. Atsipalaidavimu :) Priimkite savo situaciją tokią kokia ji yra, su niekuo nesilyginkite, negalvokite į priekį, kas bus, kai bus, galvokite apie ją kaip apie laikiną ir galvokite racionaliai, kaip sau padėti. Juk nieko realiai negalite pakeisti, todėl svarbiausia visko nepabloginti nuolatiniu nerimu. Pažvelkite į situaciją iš šalies, kitu kampu ir pasinaudokite jumyse slypinčiu kūrybingumo potencialu: kaip aš ir kūdikis ( jei jam to reikia) galime pailsėti kitu metu, kitu būdu, kaip galiu viską susiorganizuoti: darbus, pagalbą, kad kompensuotume miego stygių ( jei toks tikrai yra, dažniausia mes tik bijome, jog jo turėtų pagal viską trūkti). Įvertinkite savo ir vaiko savijautą adekvačiai, racionaliai? Ar tikrai vis dar matote problemą?
Sėkmės jums! Ir gražaus augimo jums abiems
Loading ...
Prisijungti
Nariai
Paieška 
Pradžia
Pridėti naują temą
Atsakyti į įrašą
Cituoti ir atsakyti 
Prisegti šį įrašą 
