Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Pranešimas redaguotas 5:59 pm – rugpjūčio 9, 2010 Kazimieras Vitkauskas

Ag rašė:

Taip pat ar žindant dvynukus geriau visa laik vienam vaikui duot tą pačią krųtinę ar kaitaliot? nes girdėjau įvairių pasisakymų, o kaip iš tikro nežinau.

Gal būt… Pradžiai atidžiai pasitikrinkite pagal šiuos du straipsnius: ŽĮSTI – TAI NE ČIULPTI  ir KŪDIKIO GLAUDIMAS  

Pranešimas redaguotas 4:37 pm – lapkričio 26, 2010 Kazimieras Vitkauskas

Išties mįslė ir man yra tas Jūsų kūdikio nenoras išsižioti. O gal artinate prie krūties dar neišalkusį, nelabai norintį valgyti kūdikį… Bet jeigu kūdikis jau tikrai alkanas, tai valgyti iš krūties „netaisyklingai“ geriau, negu valgyti iš buteliuko ir tuo labiau mišinius. Tačiau gal Jums stresas randasi tik dėl teorinio-vaizdinio supratimo jog kūdikis prigludo „netaisyklingai“, gal dar nėra baisiai didelė bėda… Visų mamų principinė krūties struktūra yra tokia pat, tačiau jų detalės kiekvienai mamai savo santykiniu dydžiu, pločiu, ilgiu gali skirtis, kartais net ganėtinai pastebimai. Jeigu spenelis santykinai smulkus ir krūtis už jo minkšta, gali atsitikti ir taip, jog ir nelabai plačiai išsižiojęs, kūdikis į burną įtraukia ne tik spenelį, bet ir šiek tiek už jo esančios krūties dalies su bent dalimi pieno ančių (ŽINDYMO MOKSLAS: 1. ANATOMIJA) , iš kurių jis sėkmingai liežuviu žinda pieną sau į burną: ŽINDYMO MOKSLAS: ŽĮSTI – TAI NE ČIULPTI

Tačiau jeigu įsitikinote, jog apžiojimas tikrai per siauras, ir nuo tokio tikrai per siauro apžiojimo (vien tik spenelio) mamai spenelį skauda, tikrai nedelsiant reikia kažką keisti: (1) kad nesitęstų ir dar labiau neįsitvirtintų žalingas kūdikio įprotis, (2) kad nesitęstų mamos spenelių skausmai, kurie yra ne tik nemalonumas, bet ir stabdymas PIENO TEKĖJIMO REFLEKSO …

Tuomet belieka pritarti Jūsų ryžtui kūdikį priverstinai pražiodyti (įspraudžiant pirštą pro burnos kampą) ir įstumti (taip pat pirštais) jam į burną daugiau krūties. Geras tikslas (kūdikio išmokymas gerai žįsti) šias priemones pateisina ;)

O čia pasitikrinsite AR UŽTENKA PIENO?

Miela chorisste,

Jūsų kūdikėlis per pirmą mėnesį užaugo tikrai daug, ir netgi labai daug. Taigi išsekimas, net jeigu per šias 10 dienų jis būtų valgęs saikingiau, jam tikrai negręsia. Tačiau 6 pasišlapinimai dieną + dar kažkiek naktį = yra pakankamo skysčių gavimo požymis. Ir tai tikrai galioja Jūsų kūdikio amžiui. O kadangi vaikas negauna nieko daugiau, tik mamos pieną, reiškia jog mamos pieno jis gauna pakankamai. 10 dienų yra trečdalis mėnesio, taigi net šitaip augdamas svoriu, per mėnesį kūdikis pasunkėtų 200g x 3 = 600g, o tai dar nėra per mažai (žiūrėkite AR UŽTENKA PIENO? ) Bet iš tikrųjų, po kito svėrimo pamatysite, jog jis vėl bus gerokai paaugęs. Pažadu!

Pranešimas redaguotas 5:05 pm – gruodžio 19, 2010 Kazimieras Vitkauskas

Miela chorisste,

Kažin ar Jūsų pienas yra per riebus. Tai yra tobulas gamtos kurinys ir nederėtų progai pasitaikius jo peikti. Ko neturėtų būti sveiko kūdikio žarnyne – tų auksinių stafilokokų. Nes tai yra ligas sukeliančios bakterijos. O žarnyne ligos – tai nenormalumai/pažeidimai žarnos vidinės sienelės gleivinėje ir ant jos. Jeigu ten yra stafilokokų sukeltas uždegimas, dėl to gali ir pilvelį kūdikiui paskaudėti, ir pablogėja medžiagų įsisavinimas iš žarnos per jos gleivinę į kraują. Todėl likę nerezorbuoti riebalai ir matomi kūdikio išmatose.

Taip pat ir Motinos Pieną kaltinti kūdikio užkrėtimu auksiniais stafilokokais galėtume nebent tuo atveju, jeigu pati mama žindymo laikotarpiu būtų sirgusi tų bakterijų sukeltu pūlingu krūties uždegimu – mastitu (knygoje p.182-192 ), arba jeigu pienas, jau ištekėjęs iš krūties, būtų užsiteršęs nuo ant spenelio arba gretimoje odoje buvusio pūlingo uždegimo židinių, kurie galėtų atsirasti, pvz., dėl spenelių žaizdelių (knygoje p.149-158), kurios atsiranda kai spenelius traumuoja (nebūtinai dabar, gal taip buvo anksčiau) blogai prie krūties glaudžiamas kūdikis, kai jis NE ŽINDA, O ČIULPIA (knygoje , p89-96).

Dėl kūdikio gydymo. Gali būti, jog stafilokokus, jeigu jų nedaug, palaipsniui pergalės savo gausumu motinos pieno ir papildomai duodamos “gerosios” bakterijos. Tuomet skubėti su antibiotikais neverta. O jeigu stafilokokų tiek daug, jog galėjo sukelti ligą (pasireiškiančią viduriavimu, apetito netekimu, nusilpimu..), vien to gali ir neužtekti. Tačiau šitai prašau suprasti tik kaip mano teorines prielaidas. Diagnozuoti ar serga ir kuo serga kūdikis, ir kaip jį gydyti, turi nuspręsti kūdikį apžiūrintys ir tiriantys gydytojai. Negaliu ir neprivalau to daryti neakivaizdžiai.

Dėl maitinimo. Jeigu kūdikis silpnai žinda krūtį ir gauna jo organizmo poreikiams per mažai pieno, antras būdas pagausinti kūdikio mitybą būtų krūtyje po žindymo likusio pieno ištraukimas rankomis ar pientraukiu ir sugirdymas kūdikiui. Jeigu norime, kad jis nepriprastų prie čiulptuko ir nekiltų dar daugiau problemų jam prie krūties, tą ištrauktą pieną geriau sugirdyti ne per čiulptuką iš buteliuko, o kitų būdu – iš mažo puodelio ar šaukšteliu. O jeigu ir tai, kaip Jūs rašote, nepavyksta, nes kūdikis išspjauna – dar galima pienelį suduoti pipete. Tai užtruktų ilgiau, tačiau išspjovimo tikimybė mažesnė. Na ir dar yra trečia galimybė – papildyti kūdikiui trūkstamą maistą, duodant jam ir “mišinuko”.

Mišinys tikrai nėra kažkoks absoliutus blogis. Ir mano knygoje tokio teiginio nėra. “Tačiau kokia įmantri ir sudėtinga bebūtų jo formulė, mišinys vis tiek lieka tiktai „našlaičių maistu“ ir niekada neprilygs tikrajam gamtos stebuklui – motinos pienui.” Ir našlaičiai nėra niekuo blogesni už gyvas mamytes turinčius kūdikius. Jiems taip pat reikia valgyti, augti ir džiaugtis gyvenimu. Todėl ir “ … šlovė chemikams, kurie plušėjo iš karvės pieno darydami maistelį našlaičiams, kad šie augtų patirdami kuo mažesnę skriaudą. Tačiau kai jie skelbiasi sukūrę kažką, prilygstantį motinos pienui, akiplėšiškai meluoja, nes kol kas ir dar ilgai ateityje (tikriausiai visada) toks tikslas jiems bus nepasiekiamas…” (p.70-75) Blogiu, švelniai tariant “neigiamais herojais” ant šitos Žemės aš laikau tuos verslininkus, kurie, dėl nepasotinamo pelno troškimo, per savo agentus-reklamuotojus, mišinius buvo padarę beatodairiškai visoms kūdikių mamoms brukama preke. Tokie kaip Henrio Nestle, Josefo Hipp’o įpėdiniai, … Ir bloga buvo “sveikatos priežiūros” sistema, kuri per prievartinį motinų atskyrimą nuo naujagimių į skirtingas palatas gimdymo įstaigose ir griežtų sunkiai įgyvendinamų valandų-gramų taisyklių įvedimą, daugumą motinų buvo pavertusi “mažapienėmis”. O kaip išeitį kiekvienai savo sugebėjimu žindyti vos tik suabejojusiai mamytei iškart siūlė kūdikius maitinti tais mišinukais. (Žindymo Istorija >> CIVILIZACIJOS VINGIUOSE ir LIETUVOS BYLA, o plačiau knygoje p.12-22). Būna jog žmonės suserga. Daugelis ligų gydomos vaistais. Pvz., antibiotikai gali išgelbėti infekcine liga susirgusį žmogų. Jų gamintojams gal būt irgi kiltų noras uždirbti tūkstanteriopai daugiau, įtikinus jog visi Žemės gyventojai yra daugiau ar mažiau ligoniai ir jų produkciją/antibiotikus reikia gerti arba leisti švirkštais į venas ir raumenis kasdien ir visą gyvenimą kiekvienam žmogui. O juk prie kažko labai panašaus jau artėjo mišinukų pramonė po dvidešimtojo amžiaus vidurio. Gerai, kad jų įnirtinga reklama buvo pažabota „Tarptautiniu motinos pieno pakaitalų prekybos kodeksu“, o PSO paskelbė „Naujagimiui draugiškos ligoninės iniciatyvą“ (p.22-27)

Tačiau būna situacijų, kai mišinukai yra neabejotinai gėris. Jau minėjau kūdikių našlaičių ir pamestinukų maitinimą, jeigu jiems neatsiranda žindyvių arba donorinio moters pieno.

Tiesa, kartais ir mamas turintiems kūdikiams gali atsitikti bėdų. Pvz., statistiškai vienam iš tūkstančių būna pieno cukraus laktozės netoleravimas, dažniau pasitaiko alergija pieno baltymams. Tada gelbsti iš augalų (sojos) pagaminti mišiniai arba mišiniai su baltymų hidrolizatais. Būna, jog ir pati mama žindyti negali ir net ištrauktas jos pienas kūdikiui netinka: pvz, jeigu dėl vėžio ji gydoma citostatikais. Tada jų kūdikiai sėkmingai maitinami mišiniais. Yra šimtai tūkstančių pavyzdžių, kai mišiniais savo kūdikius maitino/maitina ne tik gyvos, bet ir visiškai sveikos jų mamos. Tiesiog todėl, jog žindyti paprasčiausiai nenorėjo. Ir tie mišiniais maitinami kūdikiai taip pat išgyvena ir auga. Taigi ir Jūs, jeigu tikrai prireiks – naudokite ir mišinuką. Nes svarbiau už viską, net ir už principingą požiūrį į žindymo ir motinos pieno naudą, yra vaiko gyvybė.