Diskusijos

Čia galite diskutuoti ir klausti su žindymu susijusiomis temomis. Visi atsakymai dalyvauja Žindymo Patarėjų KONKURSE
Prisijungęs naudotojas: Svečias Prisijungti Nariai
Please consider registering


Pamiršote slaptažodį??

Ieškoti forumuose:


 






Wildcard naudojimas:
*    atitinka ivairaus ilgio raidžių kombinaciją
%    atitinkantys tiksliai vieną raidę

Naktinis žindymas – kada reiktų nustoti žindyti naktį

Pridėti naują temą Atsakyti į įrašą
Žymų Nėra
NaudotojasĮrašas

10:32 am
gruodžio 8, 2010


Simona

Narys

įrašai3

Gerbiamas gydytojau,

 

Jūsų nuomone, ar yra kažkoks apytikslis terminas, kada reiktų nustoti žindyti naktį. Šis klausimas aktualus man (ir, manau, kitoms mamoms) nes:

1. Neramu del kūdikio dantukų. Nors dabar vis dažniau teigiama, kad naktinis žindymas nekenka, jei dantukai valomi, ką jūs ir rašote knygoje, vis dėl to, kaip suprantu, jei kūdikis ne tik žinda, bet ir užmiega laikydamas krūtį lūpose, jam gali vystytis ,,buteliuko" kariesas.

Mano dukrytei beveik 11 men., naktimis pavalgiusi, ji dar nori čiulpti krūtį. Jei išstraukiu spenelį, o ji dar nebūna įmigusi, tenka krūtį duoti iš naujo…Maža to, per naktį ji prabunda ne tik pavalgyti, bet tiesiog nusiraminti prie krūties, t.y. ne žinda, o tiesiog ,,pačepsi"Smile prie krūties, kol užsimigdo.

 

2. Kūdikio miego problemos. Neseniai teko skaityti vienos neurologės straipsnį, kuriame teigiama, kad vaikas turi išmokti užmigti pats, nes jam gresia miego sutrikimai. Kadangi mano mažylė prabunda naktį 3-5 kartus, iš kurių kelis kartus pavalgo, o kelis tik nori nusiraminti prie krūties (ir neduok Dieve, jei jos negaus, tada muistysis, kol prabus, o kai prabus, visiems kaimynams ,,papasakoks, kad jos negavo Smile), ar galima teigti, kad ji turi miego sutrikimų? Gal tokiu atveju reikia neduoti krūties, bandyti nuraminti kitais būdais? 

 

Labai lauksiu Jūsų komentaro, ačiū!

 

 

 

 

 

 

 

1:55 am
gruodžio 11, 2010


Kazimieras Vitkauskas

Administravimas

įrašai922

Miela Simona,

Koks gi galėtų būti tas apytikslis terminas… Žinokite, pagal žmonijos patirtį kūdikio galutinio nusijunkymo nuo krūties amžiaus diapazonas platokas: nuo vienerių iki septynerių metų (skaitykite knygoje skyrių “Nujunkymo menas”, p.276-301). O juk ilgiausiai kūdikiams/vaikams reikia būtent to į naktinį miegą palydinčiojo pažindymo. Taigi, ka daryti?

(1) Kaip rašiau tos knygos skyriuje “Buteliuko ėduonis”, p.256-262, bakterijos, kurios misdamos angliavandeniais, gamina rūgštis, tirpdančias dantų emalį, gyvena ir dauginasi apnaše, ant dantų paviršiaus atsirandančiame nuo papildomo tiršto maisto. Jeigu apnašas nuo dantų bus gerai nuvalomas, ant dantų neliks ir bakterijų, kurios galėtų maitintis angliavandeniais (taip pat ir motinos pieno cukrumi – laktoze) ir iš jų gaminti kenksmingasias rūgštis. Taigi, jeigu vaikas nueis miegoti po paskutiniojo tiršto maisto valgymo gerai nuvalytais dantukais (be apnašo), žindymas, nors ir kelis kartus kartotųsi per naktį, jokio pavojaus nekels.


(2) Na, jeigu sugebėsite, įsakykite savo dukrytei užmigti pačiai. Liepkite jai neatsibusti naktį. Kokie yra kiti prabudusio/sunerimusio kūdikio nuraminimo būdai? Jeigu ji ir prabudo kaip tik tam, jog įsitikintų kad yra saugi, t.y., ne viena. Gal toji neurologė pasakytų, jog pravirkusiam kūdikiui reikia leisti paverkti, kol nurims pats. Vieną kartą, kitą, … septintą, kol galop praras viltį, kad į jį kas nors atkreips dėmesį, kol supras, kad niekam jis nesvarbus ir… galop nustos to dėmesio prašyti. Aš savo pažiūras tuo klausimu detaliau išdėsčiau knygos skyrelyje “Kodėl kūdikiai verkia?”, p.216-223.

5:18 pm
gruodžio 27, 2013


spurgitux

Naujas narys

įrašai1

Sveiki, esu siame puslapyje zindyk.lt naujoke:-) Ieskojau patarimu, kaip nutraukti maitinima naktini, bet nieko neradau. Gal patartumet? Aciu

Mano suneliui 18 menesiu

 

4:08 pm
sausio 6, 2014


Mamulė Mū

Vilnius

Narys

įrašai290

Miela Spurgitux,

Atleiskit, kad taip ilgai niekas nesureagavome į jūsų klausimą. Noriu pasiaiškinti, kodėl galbūt nieko ar mažai ką šia tema radote: na nes visų pirma, tai daugeliui mūsų gana sudėtinga tema ir atsakomybė didelė, nes visgi maitinimo nutraukimas, ypač pernelyg staigus ar ankstyvas gali pridaryti problemų ( psichologinių ir netgi fizinių) tiek mamai, tiek vaikui ( o 18 mėnesių, nors ir yra labai daug žindyme, visgi kai kuriems vaikams, gali būti ir dar labai mažai). Taigi čia viskas labai subtilu, individualu ir ne taip jau paprasta. Gerb. gydytojas savo knygos skyreliuose "Trys nujunkymo būdai" bei "Sąžiningi mainai" ( psl. 335-342) visus šiuos niuansus aptaria ir rekomenduoja tai daryti labai palengva, neskubinant ateities ir nespaudžiant nei savęs nei vaiko, ty jei jau dėl svarbių priežasčių nėra galimybės vaikui leisti atjunkti natūraliai ( o naktinio maitinimo, kaip pačio svarbiausio, deja, vaikai atsisako vėliausiai ir sunkiausiai), tą bent jau daryti laipsniškai, nesiūlant pienelio, bet ir neatsisakant, jei vaikas nesutinka jo pakeisti niekuo kitu. Ir taip mažinti tų žindymų skaičių. 

Su vyresniu tam tikra prasme tai padaryti lengviau, nes jau geriau žinai, kada to pienelio jis prašosi, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu metu, ir siūlyti apkabinimus, žaidimus, patiekalus ar gėrimus. Maniškis pvz., pienuko dažniausia prašydavo, kai pavargdavo, išsigąsdavo, susijaudindavo…Na tai kartais sutikdavo jau brandesnis būdamas su menkesnio poveikio pakaitalu ( nes pienas gi pati efektyviausia, greičiausia, lengviausiai prieinama priemonė nuo visų pasaulio bėdų jam…ir dažniausiai mamai. Kas gali mus už tai smerkti. Negi turime specialiai sau apsisunkinti gyvenimą,kai jis ir taip nelengvas, ir visada būti pasiruošusios n kg nešiojimams, supimams, danties užkalbėjimams, visada turėti sveikų, skanių, šviežių, šiltų, vaiko mėgstamų ( ar tokių iš vis būna, kad visus kriterijus atitiktų taip, kaip tas pieniokas) užkandžių ar gėrimų, žaislų, laiko, energijos, nuotaikos….). Tai čia, jei jis dar pajėgus susivaldyti, viskas ne taip blogai.

O kai nuotaikos nėra, arba jis prabunda naktį nesiorientuodamas nei kur jis, nei kas jis ;) ? Tada išeitis arba klykinti ir laikytis savo, arba mėginti dar įdarbinti tėtį ar senelius, kai nervai nebelaiko, arba…pasiduoti. Ai dar tiesa, kitas nėštumas padeda ;) Kažkaip mano pirmagimiui įtikinamas pakankamai argumentas buvo nustoti naktimis ten mane tampyt ( nors pabusdavo dar kurį laiką vistiek, taigi jeigu tikitės išeiti į darbą išsimiegojusi….turėkit omeny, kad žindymo nutraukimas reikš ir ramų miegą ar ryšio nutraukimą- gali būti, kad miegos dar neramiau ir prisiriš dar labiau)

Na va tai taio trumpai, nelabai viltingai ar paguodžiančiai, nes kad ir kaip man ir savęs, ir jūsų, ir kitų mamų bebūtų gaila, visgi vargu, ar kam nors yra pavykę rasti geresnį būdą nei natūralus atjunkimas, ir tikėtis lengvai išsisukti, be aukų. Taigi linkiu jums būti ir sau, ir vaikeliui, švelniai, atlaidžiai, kūrybingai, ir nieko per daug nenuskriausti: na kad maksimaliai ir pati sveiko proto ir neplyštančiomis krūtimis ar dozėmis cheminių vaistų neprisipumpavusi liktumėte, ir vaikiukas savarankiškas, bet ne traumuotas nelaiku. Kad bendradarbiautumėte ir tartumėtės: nes čia aukščiausio lygio diplomatinio meno ( arba karinės tvirtybės, ištvermės ir atkaklumo) reikalaujantis reikalas.

Didelės sėkmės jums! Parašykite, kaip sekėsi, gal ir mums ką patarsite, gal jūsų įrašo čia ir trūksta.

Iki

 

7:25 pm
sausio 6, 2014


Mamulė Mū

Vilnius

Narys

įrašai290

va dar perduodu savo nesėkmingo atjunkėjo ( 3 m. 2mėn.) žodžius kaip tik į temą: man čia berašinėjant atlėkė pienuko prašydamas, nes, matote, jam koją skauda. Tai sakau: " duok geriau aš tau paglostysiu ten" (na čia kad žinotumėt, jog pati savo patarimus vykdau). Tai štai ko susilaukiau pusiau švepluojant dar, tai vertimą rašau: " pagostyt nepadeda man, tik pienytis". Tai negi pamatė rupūžiokas, ką rašiau apie jį prieš tai? ;) Negi skaito jau nuo ilgo žindymo :)

O jei rimtai, tai va štai, vadinasi viską teisingai supratau, ir dar nekalbantys turbūt norėtų pasakyt tą patį: na kad nors kokį vieną dar tą pienelį tokiems atvejams palikt, jei jau visus kitus mama sugebės pati sumąsčius ar kitų patarta, pergudraut. 

Ir visai pabaigai, p.s. kad ir kaip tas mamos ir vaiko žindymo poreikių derinimasis vargina, sekina, nervina, reikalauja pastangų, išradingumo ir pan., akimirka, kai jis išgelbėja nuo ligoninės sergant roto virusu pvz., kai tai būna vienintelis skystis/ maistas, kurį bent trumpam priima…Na tiesiog tuos net pora tokių atvejų prisiminus, tiesiog nekyla ranka patarti, kaip naktinius ar ne naktinius žindymus nutraukti.  Nors sakau, viską puikiai suprantu, kodėl to jums jau labai norisi ar reikia.

 

Žymų Nėra
Atsakyti į įrašą


Atsakyti į įrašą:
Naktinis žindymas – kada reiktų nustoti žindyti naktį

Svečio vardas (būtinas):

Svečio el. pašto adresas (būtinas):

PASTABA: Nauji įrašai turės sulaukti administratoriaus patvirtinimo

Šypsenos
Confused Cool Cry Embarassed Frown Kiss Laugh Smile Surprised Wink Yell
Cituoti ir atsakyti

Guest URL (required)

Suskaičiuokite!
Įrašykite
2 + 4
sumą:   




Apie Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai forumą

Forumo Laiko Juosta: Europe/Vilnius

Daugiausiai narių prisijungusių: 1162

Šiuo metu prisijungę:
9 Svečiai

Dabartiniai leidimų nustatymai: Topic:
1 Svečias

Forumo statistika:

Grupės:1
Forumai:5
Temos:1235
Įrašai:6901

Narystė:

Narių: 5347
Svečių: 439

1 administratorius

Daugiausiai parašę:

katiara23 – 768
magnolija – 642
Mamulė Mū – 290
Dudi – 108
Prada – 83
Lactivist – 77
kristinacl1 – 71
Brigita – 65
Raimonda28 – 61
k.juste – 59
Megaira – 54
simona_g – 52
Justė – 48
Mamute – 46
lina123 – 44

Administratoriai:Kazimieras Vitkauskas (922 Įrašai)


Be Sociable, Share!
    

    Mūsų draugai: