| Naudotojas | Įrašas |
|
9:21 pm
spalio 25, 2011
|
Vaidecka
| | |
| Svečias
| |
|
|
Laba. Naktinis zindymas. Ka Jus apie tai manot? Iki kokio amziaus reiketu palikti tuos naktinius maitinimus?
Istorija musu tokia. Mano berniukui metai ir du menesiai. Juokiuosi, kad diena tikriausiai as dazniau pagalvoju, kad gal jis galetu noreti pienuko – jis kazkaip dideles iniciatyvos nerodo… Jeigu nera jokiu fiziniu ar psichologiniu traumu, tai jis pats pasipraso ryte, pries miegeli pusiaudieni ir vakare. Bet stai nakti tai jis tikriausiai tik pienuka ir sapnuoja. :)) Ir valgo jis nakti, nesumeluosiu kokius 8 – 10 kartu tikrai…. Tai reziume toks, kad ne tik as atsikeliu visa pikta ir nepasiilsejusi, bet kas blogiausia, as manau, kad ir jis nepasiilsi normaliai. Vidury nakties dar buna vienas toks ilgesnis atsikelimas, kada jis valgydamas atsibunda ir tada prasideda sou… Jis bando uzsimigdyti ciulpdamas viena, kita, trecia, devyniolikta ir t.t. papa, galiausiai as neapsikenciu – kiek galima!!…. – tada mes susipykstam, jis issibliauna, finale as jam vistiek duodu papa ir jis ji ciupldamas uzmiega. Na, aisku, yra du dalykai, pirma – mes nenaudojam ciupltuko, antra – mes miegam kartu… Bandziau ji perkelti gyventi i jo lovele, galvojau, kad gal jis neuzuos manes ir ne taip daznai nores… Tik va, kad loveles jis nemegsta kaip velnias kryziaus. Galiu kieciausiai mieganti perkelti i jo lovyte ir staiga – akys stulpu ir garsus ir aiskus zviegimas – istraukit mane is cia.!!!.. ;(
Kiekviena nakti dievagojuosi, kad jau si naktis paskutine – viskas, nutraukiam sitas naktines puotas, nes poilsis yra svarbu tiek jam, tiek man. Beje, ne karta esu girdejusi, jog vyresniam nei pusmetis vaikui naktinis valgymas yra tiesiog blogas iprotis. Nors kiti tvirtina, kad kaip tik naktiniai maitinimai yra didziule vertybe, vystosis smegenys ir t.t. …. Taip ir negaliu padaryti sprendimo ir ritames is nakties i nakti pykdami vienas ant kito, taciau negaledami vienas nuo kito atsiplesti….
Labai lauksiu Jusu nuomones siuo klausimu ir is anksto dekoju uz Jusu demesi ir sugaista laika.
|
|
|
5:17 pm
spalio 26, 2011
|
Diana
| | |
| Svečias
| |
|
|
Vaidecka rašė:
Laba. Naktinis zindymas. Ka Jus apie tai manot? Iki kokio amziaus reiketu palikti tuos naktinius maitinimus?
Istorija musu tokia. Mano berniukui metai ir du menesiai. Juokiuosi, kad diena tikriausiai as dazniau pagalvoju, kad gal jis galetu noreti pienuko – jis kazkaip dideles iniciatyvos nerodo… Jeigu nera jokiu fiziniu ar psichologiniu traumu, tai jis pats pasipraso ryte, pries miegeli pusiaudieni ir vakare. Bet stai nakti tai jis tikriausiai tik pienuka ir sapnuoja. :)) Ir valgo jis nakti, nesumeluosiu kokius 8 – 10 kartu tikrai…. Tai reziume toks, kad ne tik as atsikeliu visa pikta ir nepasiilsejusi, bet kas blogiausia, as manau, kad ir jis nepasiilsi normaliai. Vidury nakties dar buna vienas toks ilgesnis atsikelimas, kada jis valgydamas atsibunda ir tada prasideda sou… Jis bando uzsimigdyti ciulpdamas viena, kita, trecia, devyniolikta ir t.t. papa, galiausiai as neapsikenciu – kiek galima!!…. – tada mes susipykstam, jis issibliauna, finale as jam vistiek duodu papa ir jis ji ciupldamas uzmiega. Na, aisku, yra du dalykai, pirma – mes nenaudojam ciupltuko, antra – mes miegam kartu… Bandziau ji perkelti gyventi i jo lovele, galvojau, kad gal jis neuzuos manes ir ne taip daznai nores… Tik va, kad loveles jis nemegsta kaip velnias kryziaus. Galiu kieciausiai mieganti perkelti i jo lovyte ir staiga – akys stulpu ir garsus ir aiskus zviegimas – istraukit mane is cia.!!!.. ;(
Kiekviena nakti dievagojuosi, kad jau si naktis paskutine – viskas, nutraukiam sitas naktines puotas, nes poilsis yra svarbu tiek jam, tiek man. Beje, ne karta esu girdejusi, jog vyresniam nei pusmetis vaikui naktinis valgymas yra tiesiog blogas iprotis. Nors kiti tvirtina, kad kaip tik naktiniai maitinimai yra didziule vertybe, vystosis smegenys ir t.t. …. Taip ir negaliu padaryti sprendimo ir ritames is nakties i nakti pykdami vienas ant kito, taciau negaledami vienas nuo kito atsiplesti….
Labai lauksiu Jusu nuomones siuo klausimu ir is anksto dekoju uz Jusu demesi ir sugaista laika.
Sveiki, mūsų situacija identiška. Todėl ir aš labai laukiu nuomonių ir patarimų.
|
|
|
3:50 pm
spalio 28, 2011
|
Brigita
| | |
| Narys | įrašai65 |
|
|
Svarbiausias dalykas – apsispręsti ir daryti. Jeigu maitinat naktimis, tai maitinkit, jei ne, tai nutraukit. Jeigu vaikas gauna papą, o staiga sakot, ne, neduosiu, aišku kad jis nesupras Jūsų. Taip kad čia viskas arba nieko.
Pati turėjau priimti tokį sprendimą ir nutraukti naktines puotas. Aišku, graužė sąžinė, nes gi nuolat stuksi, kad reikia vaikui duoti viską, kas geriausia, negi tau gaila, svarbiausia, kad vaikas laimingas ir pilnavertis būtų… Tikriausiai žinomos šios gaidos. Bet o kur mama šioje vietoje? Negi nėra svarbu, kaip ji jaučiasi? Jeigu mamai yra per sunku daryti kažką, ko nori vaikas, esu visiškai įsitikinusi, kad ji to daryti neturi. Kodėl? Todėl, kad vaikas turi žinoti, jog mama yra pakankamai stipri ir gali apginti savo poreikius. Kad vaikui nereikėtų galvoti, ar dabar užlipau jau mamai ant galvos, ar dar ne. Tik turėdamas stiprią mamą ir žinodamas, kad jis jos nekankina, vaikas jausis saugus.
Tai nereiškia, kad vaikas yra mažasis kankintojas ir tik laukia, kaip čia ką paterorizavus. Ne. Jis nori ir tikisi gauti. Kai negauna, žinoma, liūdi ar pyksta. Tai normalu. O mūsų pareiga, manau, parodyti, kad jau taip būna pasaulyje, kad ne viską gali turėti ir kad visai normalu pykti ar liūdėti. O svarbiausia, kad net ir neduodami mes jį labai labai mylime ir padėsime jam ištverti liūdesį.
Jis mažas žmogutis, toks pat, kaip ir mes. Kai mes kažko negauname, ko norime, irgi supykstame ar nusimename. Aišku, mes mokame kitaip tai išreikšti, nepuolame į isteriją. Bet tai nepaneigia fakto, kad jaučiame stiprius jausmus. Bet ar norėtumėt gyventi su žmogumi, kuris viską darytų, ko mes norime, slapčia jausdamas nepasitenkinimą, bet vis tiek vykdydamas mūsų įgeidžius? Aš ne. Tai kodėl vaikui turi būti patogu taip gyventi?
Man iš dalies padėjo knygoje "Padėkime augti" perskaityta mintis, kad vis tiek svarbiausia mamos poilsis. Vaikas galės išsimiegoti dieną, o mama dieną turės dirbti, todėl jai būtina pamiegoti naktį. O ir šiaip, kai pavargsti, taip sumažėja kantrybės, o jos tiek daug reikia, kad galėtume adekvačiai reaguoti į vaiko elgesį. Manau, kad geriau atimti naktinius maitinimus, bet užtat visą dieną būti linksmai, žvaliai, užjaučiančiai, o svarbiausia – kantriai. Kad galėtume pakelti vaiko ašaras, pyktį, užsispyrimą, liūdesį. Kad galėtume būti šalia ir palaikyti už rankos, kai jam to reikės.
|
|
|
11:53 pm
spalio 28, 2011
|
Kazimieras Vitkauskas
| | |
| Administravimas
| įrašai922 |
|
|
Mielos Vaida ir Diana,
aš negarantuočiau, jog 1 metų ir 2 mėn vaikas siekdamas žindymo nori tik, ar bent labiausiai trokšta būtent pienuko. Gal psichologinis nusiraminimas ir saugumo užsigarantavimas prisiglaudimu prie mamytės jam tuomet yra ne mažiau, o gal ir visų svarbiausia.. Neveltui, kai būna „fizinės ar psichologinės traumos“ jis tikriausiai ir dieną prašosi dažniau negu tik tuos tris kartus…
Be to, gal dieną vaikas nemažai miegojo ir naktį jam nesimiega, nuobodu, baisu… Juk jis vis dėlto dar mažas. Kūdikis/mažas vaikas mato/girdi tai kas jam svarbiausia ir nukreipti jo dėmesį į kitus dalykus gali būti nepaprasta; juo labiau kad naktį tų kitų įdomių dalykų nelabai yra, o baimė būti neprisiglaudus prie mamytės gali dominuoti. Jeigu mamytė darosi suirzusi, nuo to kūdikio/mažo vaiko baimė/netikrumas dėl savęs nesumažėja ir jis dar atkakliau ieško sau nusiraminimo užsitikrindamas tą betarpį artumą. Kūdikis giliai įminga ne tuojau pat kai jis jau atrodo užmigo, tai užtrunka maždaug 20 minučių. Tad belieka ramiai (ne tik išoriškai bet ir savyje – kūdikis jaučia mamos sudirgusius biolaukus ir tai jį neramina) palaukti. Mamos ramumas nuramins ir vaiką.
Aišku, ir pažiūrėkite ar ne per šilta vaikui, ar ne tvankus, ne per sausas kambaryje oras….
|
|
|
3:30 pm
lapkričio 1, 2011
|
Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
Kartais kova išvargina labiau nei pasidavimas…
|
|
|
1:16 pm
lapkričio 2, 2011
|
Pieno Upeliai
| | |
| Narys | įrašai14 |
|
|
Oi, kaip prajuokino Vaidecka, linksmai parašyta :) Bet o taip, suprantu, kaip nejuokinga yra neišsimiegoti. Šimtu procentu pritariu Mamulei Mū. Kiek pamenu iš mūsų tolimos praeities (sūnų neribotai (kiek norėjo, tiek gavo) žindžiau tris metus, tiek kartu ir miegojom), turėtų palengvėti, kai bus pusantrų metų. O gal du? O gal trys? Aš tiesiog išmokau neišsibudinti ir susitaikiau. Nes labai tikėjau ir jaučiau, kad viskas yra gerai. Tai buvo geriausi metai, nepaisant nuovargio. Dabar jau galiu drąsiai sakyti, kad tai buvo galinga investicija į vaiko fizinę ir psichinę sveikatą. Linkiu abiem mamom nepasiduot! (…ir gal apynių arbatos pačiai prieš naktį? Mane tai ramina, kaip ir cikorija :)
|
|
Loading ...
Prisijungti
Nariai
Paieška 
Pradžia
Pridėti naują temą
Atsakyti į įrašą
Cituoti ir atsakyti 
Prisegti šį įrašą 
