Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Pranešimas redaguotas 11:09 pm – kovo 14, 2011 Kazimieras Vitkauskas

Miela Kristina,

labai gali būti, jog Jūs laimėsite „ilgiausio klausimo“ nominacijoje  Ir labai ačiū, kad jau turite knygą, nes antraip, man čia tektų parašyti naują knygą

Mano sūneliui 3 savaitės, žinda labai gerai ir noriai nuo pat gimimo, dar gimdykloje apie pusvalandį nepaleido krūties, vis pailsėdamas. Nė karto nedavėme čiulptuko,tik ligoninėje prabūtas kelias dieneles kartais pačiulpdavo savo kumštuką, tuomet kai medikai jį „vargindavo“ įvairiomis procedūromis ir negalėdavo žįsti. Ar kumščio čiulpimas nėra nieko baisaus? Dabar jau taip retokai daro, nes visada panorėjęs gauna krūtį.

Ne, tikrai nieko baisaus, juolab kad tai nebuvo nuolat, ir tikrai daug geriau, negu naujagimio pripratinimas čiulpti čiulptuką.

Ligoninėje naktį žadindavau kas 3 val. ir duodavau žįsti, tai jis darydavo noriai. Namuose nebežadinu- jis mane pažadina. Naktį keliasi kas 1,5-2h, o ilgiausiai miega vakare tarp maždaug 19 ir 22 valandos (su maždaug valandos paklaida). Norėčiau paklausti, ar tuo atveju, jei naktį pavalgęs užmiega šalia manęs, ar reikia vis tiek žadinti ir keisti sauskelnes prieš kiekvieną maitinimą ir po jo, ar tik tada, kai pasiprašo. Kol kas pakeičiu prieš kiekvieną maitinimą ir po jo <…> Naktinės sauskelnių keitimo procedūros labai trukdo išsimiegoti, o po jų kūdikis dažnai būdrauja, nori bendrauti arba bekeičiant sauskelnes atpylęs vėl išalksta. Ar labai jau blogai, jei naktį keisčiau sauskelnes tik tada, kai jis pasiprašo, o jei ramiai miega ir toliau miegotume kartu ar švelniai perkelčiau jį į lopšį? Bėda ta, kad sūnelis dažnai tuštinasi ir šlapinasi, bijau, kad neiššustų (nors kol kas problemų neturime-naudojame ir vienkartines, ir daugkartines sauskelnes).

Tikriausiai sauskelnės tam ir sugalvotos, kad kūdikis galėtų išbūti sausas ilgiau, negu apmaunant tik kelnytėmis ar įdedant į jas marlės ar kitokio audinio įklotus. Aišku, sauskelnės irgi būna įvairios kokybės ir pajėgumo sugerti ir saugiai sutalpinti didesnį ar mažesnį skysčio kiekį. Dar priklauso ir nuo kūdikio odos jautrumo. O jeigu kūdikis ir pasituštino, tai tuomet keisti reikėtų ne tik nedelsiant, bet ir nuplauti

..be to po maitinimo laikau, kad atsirūgtų (nors dažniausiai jis toliau saldžiai miega ant peties nė negalvodamas to daryti), taip labai išsibudinu pati ir išbudinu jį.

Kūdikio palaikymų stačiai prasmė yra suteikimas jam galimybės atsirūgti, jeigu maitinimo metu į skrandį pateko oro. Taip paprastai/dažniau atsitinka, kai kūdikis nepakankamai plačiai apžioja krūtį (spenelį kartu su areole), o įtraukia į burną tik spenelį. Tuomet burnoje lieka daug laisvos vietos, į kurią iš nosiaryklės patekęs oras yra nuryjamas kartu su pieno gurkšniais. Jeigu kūdikis žinda gerai prigludęs, oro jis neprisiryja ir atsirūgti nereikia. Gero ir blogo prigludimo detalūs aprašymai ir piešiniai yra knygos skyriuje ŽINDYMO MOKSLAS, p.89-94.

Dar viena problemėlė tai pilvelio pūtimas, dažnai pasitaikantis naktimis. Šeimos Daktarė patarė vartoti Espumisan lašiukus. Ar tikrai jie neturi jokio pašalinio poveikio, ar geriau bandyti apseiti be jų? Kaip žinoti nuo kokių mano suvalgytų produktų mažyliui pučia pilvelį? Be to, prieš ilgiausiąjį vakarinį miegą apie 16-18val užeina pilvo diegliai, nuo jų daktarė taip pat patarė Espumisana L. Nesinori dažnai duoti kūdikiui vaistų, be to po dieglių, ilgo verkimo, jis būna išvargęs, išalkęs ir pavalgęs ramiai užmiega. Kokie būtų Jūsų patarimai, kaip apseiti be vaistų?

Espumisano L veiklioji medžiaga simetikonas suardo dujų burbulus ir taip palengvina dujų laisvą pasišalinimą iš organizmo. Espumisan L nepatenka į kraują ir iš organizmo pasišalina nepakitęs, todėl Espumisanas saugiai gali būti skiriamas netgi naujagimiams jau nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Cheminiu ir fiziologiniu požiūriu simetikonas yra inertiškas, apsinuodijimų praktiškai nebūna. Net didelės šio vaisto dozės gerai toleruojamos.

Kūdikiams pilvo pūtimą ir dieglius daug dažniau, negu mamos mityba/suvalgytas maistas įtakoja tai, koks pienas – pradinis ar visuminis (ne tik liesas pradinis, bet ir daug riebesnis galinis) vyrauja kūdikio mityboje. Detaliau skaitykite knygos skyrelyje PILVO DIEGLIAI, p.223-226

Su speneliais kol kas bėdų neturėjau. Ant vaikučio dantenų iš vidinės pusės yra keli balti pienligės taškeliai. Ar jie duoda kokį nors negerą signalą, ar nieko daryti nereikia, kol neplinta?

Jeigu tie keli balti taškeliai yra dėl pienligės, t.y., kandida grybelių kolonijos, tai, aišku, geriau juos panaikinti nedelsdiant: priešgrybeliniais vaistais (geriausia – Daktarino geliu) arba bent 5 % geriamosios sodos tirpalo aplikacijomis. Nes tos grybelių kolonijos gali tapti ne tik židiniais grybelių infekcijai išplisti kūdikio burnoje, bet ir jiems patekti į virškinimo traktą, ir toliau – pro žarnyną – ant išangės ir tapvietės odos, bet ir užkrėsti pienlige pačią mamą – pirmiausia spenelius, o grybeliams patekus į latakėlius, sukelti ir giliąją krūtų pienligę/kandidozę, dėl kurios gali atsirasti ir itin nemalonių jutimų/skausmų. Detaliau apie KANDIDOZĖS simptomus ir gydymą skaitykite knygos skyriuje KRŪTŲ BĖDOS ŽINDYMO LAIKOTARPIU, p.158-166

Žįsdamas jau sustiprėjęs kūdikėlis energingai čiumpa spenelį, pienas gausiai teka, net fontanu trykšta, tuomet jis pyksta, stumia krūtį (jos nepaleidžia, tik tempia), kartais net užspringsta, bet tuoj pat vėl čiumpa ir energingai žinda, tačiau suprantu, kad tuo atveju prigludimas nėra visiškai tinkamas ir dėl to jis priirija oro. Ar nepažeis tai spenelių ir ar jis išmoks susidoroti su pienelio gausa?

Speneliai jautriausi būna pirmosiomis dienomis ir savaitėmis. Tuo laiku ypač svarbu, kad kūdikis gerai priglustų prie krūties, apžiodamas ne tik spenelį, bet ir aureolę. Ir todėl kad plačiau apžiota krūtis užpildydama kūdikio burną, nepaliks joje laisvos erdvės kauptis orui, kuris nurytas gali būti atpylinėjimų po maitinimo ir pilvo pūtimų su diegliais priežastimi, ir todėl, kad čiulpdamas tik spenelį, kūdikis jį siurbia ir maigo dantenomis, o tai būna dažniausia SPENELIŲ TRAUMŲ (p.189-158) priežastimi.

Paskutinis klausimukas – kol kas būnu kartu su kūdikiu visą parą, nereikia nei pientraukių, nei buteliukų, tačiau artimieji vis siūlo palikti vaikelį jų priežiūrai, palikti pienelio ir pačiai išeiti prasiblaškyti. Ar tokie paraginimai nėra „meškos paslauga“? Gal geriau jį palikti nebent kelioms valandoms, po maitinimo, kuomet jis miega? Nežinau ar visada reikalinga turėti pieno atsargų dėl visa ko? Jei taip, tai kaip jų pasiruošti ir laikyti? Kol kas nebandžiau pieno traukti nei rankomis, nei pientraukiu, nes to neprireikė. Be to, bijau, kad pradėjus ruošti atsargas pieno neprisigamintų per daug. Ką patartumėte? Kaip paruošti pieno atsargų, jei norėčiau retkarčiais išeiti ilgesniam laikui ir tektų pamaitinti kam nors kitam ir ar išėjus reikėtų taip pat nusitraukinėti pieną? Kas kiek laiko?

Panašios problemos iškyla ir derinant žindymą su išvykimais į darbą. Apie kūdikio maitinimą laikinai išvykus, PIENO ATSARGŲ RUOŠIMĄ IR LAIKYMĄ skaitykite knygoje, p269-270.

Sėkmės!