Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

sveiki.mano mergytei tas pats, tik as duodu truputi pankoliu arbatos, ramuneliu ir pati jas geriu, nors naudos mazai. bet nutraukt nezadu, nemanau, kad bus geriau, reikia gal islaukt kol praeis ir susiformuos zarnynas.

as savajai duodu kas tris valandas, bet jei miega lauke tai nevalgo ir ilgiau, o nakti ismiega nuo 10 iki 5-6 ryto, tai ilgai buna nevalgius. Gal jusu mergaitei truksta pienuko, todel jaucia alki ir vandenukas nepadeda, nes tik atsigeria ir nepasisotina. Na nezinau,,taip tik speju..o kas tas pangrolis net nezinau:)

Sveikos mamytės,

natūralus žindymas paprastas ir nesudėtingas procesas. Tereikia laikytis kelių taisyklių. Ir vengti medikų, kurie nieko neišmano apie šį gamtos stebuklą. Pirma: tai iki 6 mėn. vien tik MP ir jokių vandenukų ar arbatėlių. Antra: žindyti kada vaikas nori, kiek nori ir leisti jam būti prie krūties tol, kol pats nusisuks, paleis ar užmigs. Trečia: miegoti kartu ir žindyti naktį. Ketvirta: išmesti visus čiulptukus ir buteliukus. Penkta: susirasti gydytoją, kuri išmano natūralų žindymą ir nedavinėja idiotiškų nurodymų.

Jei labai raižo pilvuką, guldykite, nešiokite ir migdykite ant pilvuko (be pagalvės žinoma). Ir peržiūrėkite savo mitybą (iš esmės pasidomėkite sveika mityba).

Alinos noriu paklausti, ką ten seselės davė jos kūdikiui? Ir kodėl?

Turiu du vaikus: dukrą maitinau iki 1 m. ir 8 mėn., o 2,5 m. sūnų tebemaitinu. Ir dabar niekaip negalėčiau pasakyti, kiek, kada ir kas kiek laiko jie žindė. Niekada nežiūrėjau į laikrodį, nenusitraukinėjau, nematavau ir neskaičiavau. Viską patikėjau gamtai. Ir galiu pasakyti, kad žindyti yra lengva, patogu, paprasta, be galo malonu ir nuostabu. Mėgaukitės šiuo trumpu ir stebuklingu laikoparpiu.

Jau vakar rašydama supratau, kad ir kitoje temoje rašiau jums.

Taip dažnai atsitinka, kad gimdymo namų seselės padaro meškos paslaugą, galvodamos, kad kūdikis alkanas, kad mamai trūksta pieno, ir pakiša mišinuką. O tai ilgam išbalansuoja galėjusį būti labai paprastą ir natūralų procesą. Ir nugraužti speneliai, tai tik neteisingo pirmųjų dienų žindymo pasekmė. Tai laimė, kad jums užteko kantrybės ir ryžto tai įveikti ir neprarasti žindymo stebuklo. Daugelis moterų susidūrę su šia problema, lengvai pateisina tuo žindymo atsisakymą. Jūs šaunuolė.

Na o dėl ufonautų, tai prajuokinot. Bet tai juokas pro ašaras. Tiesiog venkite tokių pokalbių, tokių žmonių ir kantriai tęskite savo misiją.

Dėl svorio tiksliai pasakyti negaliu, bet manau, kad maitinant natūraliai apie svorį išvis galvoti nereikia. Kai pradėsite primaitinti, gal tada, bet ne dabar. Mano vaikai, kai pradėjo vaikščioti, smarkiai sulieknėjo. Aš pas gydytojus lankiausi retai, tik kai reikėjo. Tai ir sverti jie būdavo retai, net nežinau, kada ir kiek svėrė. Kai pradėjo vaikščioti ir jau galėjo užlipti ant svarstyklių, tada buvo aiškiau.

Ieškokit informacijos knygose ir internete. Tik atsirinkit. Vadovaukitės tomis žindymo taisyklėmis, kurias rašiau prie kitos temos. Tai padės atsirinkti tinkamą informaciją.

Ir dar dėl to laimingo veidelio: manęs visi klausia, kada gi aš atjunkysiu savo sūnelį. O aš kaskart matydama, kaip jis apsidžiaugia gaudamas pienuko, nė nemanau kur nors skubėti. Tai taip ypatinga, taip nuostabu, taip privatu. Tik aš ir mano vaikas žinome, ką mums reiškia žindymas ir tik mes abu nuspręsime, kada mums to nebereikės.