| Naudotojas | Įrašas |
|
8:20 am
balandžio 9, 2013
|
Monika
| | |
| Svečias
| |
|
|
Labas rytas,
šiuo metu yra susiklosčiusi situacija, kurios net negaliu pavadinti problema, bet visgi niekaip nesugalvoju, kaip ją išspręsti.
Kudikis nuo pat pradžių miegojo savo lovytėje, kuri pristumta prie mūsų lovos tiek, kad pakanka ištiesti ranka ir jau galiu paliesti. Pirmus tris mėn. jii kuo puikiausiai miegojo lovytėje, aišku, keldavosi 2-3 k. pavalgyti. Baigiantis 3 mėn. pradėjo dygti dantukai, ji prabusdinėjo dažnai, todėl vis dažniau ėmė miegoti mūsų lovoje. Dabar dantukai išlindę, nauji nedysgta, pilvuko nepučia ir šiaip viskas gerai. Tačiau keliasi ji po 6-7 k. per naktį (labai tiksliai nežinau, nevedu statistikos). Manau, kad tai tiesiog dėl noro pabūti kartu, o gal ir nebemoka kitaip užmigti be krūties. Kalbėjomės su vyru, mums tai nėra labai didelė problema, gali ji miegoti ir mūsų lovoje. Bet sunkumų pradėjo kelti tai, kad ji dieną nebemiega be manęs, praplėšia akį ir jei manęs nėra, jau kelia skandalą. Kartais aš spėju ateiti, o kartais ji tiek jau išsibudina, kad nebeužmiega, tai taip ir lieka 15 min. temiegojus. Ir jai trūksta miegelio, tai akivaizdžiai matosi, trina akutes, žiovauja, nervuojasi. Na, kas belieka, reiktų man būti šalia, bet tai būdavo laikas, kai aš spėdavau pasidaryti visus darbus, o artėja jau 6 mėn., kai prasidės primaitinimas, reiks virti košeles, neduosi gi vaikui sasyskos. Be to, pastaruoju metu neįmanoma išeiti į lauką. Vakar vaikščiojom 50 min. vis tiek neužliūliavau. Ji dabar užmiega tik mūsų lovoje, prie krūties. Galvojau, gal jai dėmesio trūksta, bet taip neturėtų būti, aš su ja visą parą, žaidžiam, šokam, darom mankštas, einam į baseiną. Tai mano klausimas būtų toks, kaip parodyti mažyliui, kad dangus nenugrius, jei dienos mkegelio metu mamos nebus visą laiką akiratyje?
|
|
|
10:49 am
balandžio 9, 2013
|
Lina
| | |
| Svečias
| |
|
|
Sveiki,
aš irgi norėčiau patarimo, gal kuriai mamytei taip buvo?
Mažylė nuo gimimo būvo krūtinukė – nakčiai užmigdavo tik prie krūties, bet į lovelę perkelta išsibudindavo. Tad miegojome kartu. Kai pradėjo vartytis – pradėjau iškeldinėti į lovelę, ten migdyti. Jau pati užmigdavo, kartais pasūpuoti reikėdavo, bet paskutinę savaitę vėl užmiega tik prie krūties, perkelti neišeina. Tačiau paskutinės trys naktys – kažkoks košmaras – miega visą naktį tik su krūtimi, nepaleisdama jos. Jei ištraukiu, prasideda riksmai. Lyg ir matosi, kad dantukai kalasi, tačiau dieną ji rami. Tepiau Kamistad – jokių pokyčių.
Mažylei jau eina 10 mėnuo. Žindyti nenoriu nutraukti, bet jei taip toliau bus, tiesiog nebus jėgų. Dieną pamiegoti neišeina, nes turiu vyresnę mergytę, be to, dieną miegame tik vežimaityje…
Ačiū
|
|
|
12:37 pm
spalio 25, 2013
|
monique
| | |
| Svečias
| |
|
|
Laba diena, norėčiau kreiptis į gydytoją ir kitas mamytes :)
Sūneliui jau 10,5 mėn., bet vargstame su nakties miegu, nes labai dažnai nubudinėja ir nurimsta tik gavęs krūtį. Po nakties pampersas tiesiog sprogsta nuo skysčių, mat daug gėrimų gaunasi per naktį pienuko. Diena pieno nebegeria, valgo 3 kartus košes, kartais sultyčių, arbatėlės pagurkšnoja.Kiek teko domėtis jau tokio amžiaus vaikai neturėtų keltis naktį nei valgyt, nei gerti, juolab ir dantukams negerai, o čia n…. kartų :( Bandėme duoti čiultpuką, bet kadangi neipratintas prie jo, tai nežinojo ką daryt, spjovė, buteliuko taip pat neprireikė mums, tai ir iš jo kažin ar gertų naktį.
Gaunasi užburtas ratas, jis pavalgo 21 val. košės, apie 22 val. atsigeria pienuko ir po valandos jam pradeda spaust pilvelį, o nuraminimui vėl pienukas eina, pamiega valandžukę ir vėl tas pats iš naujo…Kartais girdisi kaip išeina dujos. Manau, kad jam tieisog gal pučia pilvelį nuo per didelio pieno kiekio… Žinoma, čia tik toks pasvarstymas, o kaip iš tikrųjų tai nežinia..:(
Ką patartumėtė tokioje situacjoje daryti?
|
|
|
10:29 pm
spalio 26, 2013
|
magnolija
| | |
| Narys | įrašai642 |
|
|
O Jums visą laiką taip buvo, ar nuo kažkokio momento pradėjo naktimis taip dažnai budinėti mažylis?
Pas mus keletą mėnesių buvo analogiška situacija, kad paguldytas apie 8 val. vakaro kas valandą ar net dažniau busdavo ir verkdavo, kol galiausiai ir aš nueidavau miegoti kartu. Dabar jau po truputį tvarkosi reikalai, išmiega ir tris, ir keturias valandas. Dar truputį, ir tikiuosi, kad išmiegos visą naktį :) Mums dabar 10 mėn. ir 3 savaitės.
Ar tokio amžiaus vaikai turėtų išmiegoti visą naktį – čia, manau, labai individualus dalykas (arba bent jau taip save guodžiu :)) Pagal Jūsų aprašymą ir mūsų pačių patyrimą, sakyčiau, kad Jūsų mažylis per mažai valgo. Aš pati dienos metu valgau daugiau nei 3 kartus… Tai turbūt nieko stebėtino, kad dieną neprivalgęs naktį nori valgyt…
Kitas dalykas, kai jau daug kartų pabrėžta šitam forume – žindimas yra ne tik maistas, bet ir nusiraminimas, saugumo jausmas. Galbūt dieną negavęs pažįsti vaikas naktį nesąmoningai baiminasi, kad visai nebegaus prisiglausti prie mamytės ir taip prašosi krūties. Siūlau pabandyt sugrąžinti kokį vieną žindymą dienos metu ir žiūrėt, ar kas keisis.
Jeigu pas Jus tokia situacija nuo pat gimimo, tai gali būti, kad vaikas paprasčiausiai neišmoko sujungti savo miego ciklų. Kaskart, kai baigiasi viena fazė, jis išmokęs pereiti į kitą tik su krūties pagalba… Tokiu atveju reikia mokyti vaiką miegoti patį. Jei Jums priimtina, tai leiskit paverkti – kai kas sako, kad labai gerai veikia, nors man asmeniškai per žiauru, be to, neaišku, kokį poveikį toks stresas gali turėti tolesnei raidai; iš kitos pusės, mokėjimas miegoti irgi yra labai svarbus vaiko gyvenimo ir vystymosi kokybei. Jei nepriimtina virkdyti, galit eiti lėtuoju keliu (nors kaip mūsų patirtis rodo, tai vaikas labai lankstus ir imlus, ir rezultatai pasirodo greičiau nei tikėjomės). Mes pradėjom "išsiųsdami" vaiką į kitą kambarį, savo lovytę. Kai verkia, ateinu aš (daug kur rekomenduojama, kad tą darytų vyras, bet maniškiui nepavyko), pirmiausia bandau nuraminti laikydama, sūpuodama, dainuodama, kartais net kokią švieselę parodydavau. Jei pavyksta užmigdyt, paguldai į lovytę ir iki kito karto. Jei nepavyksta, pamaitini (mes vaiko kambary turim ir "mamos" lovą :)), paguldai ir iki kito karto. Mūsų mažyliui po kiek laiko pasidarė aišku, kad pirmiausia iš jo norima, jog nusiramintų naktį be krūties, o paskui – ir kad pats nusiramintų. Aišku, iki tobulybės dar daug stengtis teks, bet smagu vakare prisėst prie kompiuterio ir vienu ypu parašyti žinutę forume, o ne priebėgom blaškytis tarp kompiuterio ir vaiko :)
Tiek minčių, jei ką neaiškiai parašiau, klauskit. O jei visas šitas naktinis bruzdesys prasidėjo po kažkokio įvykio, tai, matyt, ties tuo reiktų ir pradėti galvoti.
|
|
|
12:48 pm
spalio 27, 2013
|
Prada
| | |
| Narys | įrašai83 |
|
|
Sveiki,monique,o as tai manau,kad jus per anksti nutrauket dieninius maitinimus,juk iki metu laiko(o kartais ir ilgiau)motinos pienas yra pirmoje vietoje ir nei vienas primaitinimas neturi pakeisti nei vieno maitinimo,o tik ji papildyti,del to ir vadinamas papildomas maitinimas.Pirma siulot kruti,o tik po to praejus kokiam pusvalandziui kosyte.O jusu kudikis protingas,jis atsigriebia nakti.Bet kudikis kudikiui nelygus,kitas ir gaudamas pakankamai diena pazysti,nakti taip pat keliasi,ir tai normalu,nes nori nursiraminti prie kruties po dienos ispudziu. O visa tai daug paprasciau kai miegat kartu,ne taip issibudinat.Sekmes jums ir motiniskos kantrybes.Dziaukites siuo laikotarpiu,nes viskas taip greitai prabega…
|
|
|
9:24 pm
spalio 27, 2013
|
monique
| | |
| Svečias
| |
|
|
Dėkui labai už išsamius pastebėjimus :)
Dabar keletas mano atsakymų, kad geriau paaiškinti situaciją.
Mažylis iki 6 mėnesių išmiegodavo visas naktis ramiai, be nubudimų, o kai kūdikėlis buvo mažiukas visai, tai net žadindavau pienuko atsigert. Tikrai džiaugiamės tokiu ramiu vaikučiu ir išmiegotom naktim. Juolab ir dantukai anksti pasirodė, 4 mėn., bet be didelių kaprizų.
Nuo 6mėn. prasidėjo pabėrimai (alergologai įtarinėja alergiją, odos gydytojas įvardina tai kaip tiesiog odos išsausėjimą), papildomas maistas. Su papildomu maistu sekėsi sunkiai, nevalgus labai buvo (dar ir dabar tenka žaidimo forma maisto duoti kartais), tai pagrinde pienas ir buvo pagrindas, tačiau kai iš kraujo tyrimų paaiškėjo, kad žemas hemoglobinas, tai susirūpinom ir stengėmės visaip kaip košes siūlyti. Taip dieną pieno mažiau siūlydavau, nes jo prigėręs košių visai būtų neėmęs…
Dėl pastebėjimo, kad gal jam dabar trūksta maisto, tai irgi atmesčiau, nes ir taip tas tris košes neypatingai valgo, ryte iš viso kelis šaukštukus pakabina ir viskas (matyt dėl to, kad naktį daug pieno gauna). Jau net druskytės ir cukriuko pradėju dėti, kad tik valgytų.
Dėl dienos žindymo, žinoma jei jis neramus, verkia dieną, tai duodu krūtį (man tai ne problema), bet kartais atrodo, kad jis tokio poreikio nelabai turi. Aišku, kartais pasiūlius neatsisako, bet ne visada, dažniau dabar jau nebegeria. Labai dažnai dieną krūtį siūlyti nesinori, nes kas tada bus su košemis…
Miegame jau nuo 6 men. visi trys lovoje, kai prasidėjo dažni nubudinėjimai.
Dar keli pastebėjimai: užvakar pabandėm mažiau prieš vakarą košės duoti ir anksčiau, t.y. apie 19 val. košė, o 22 val. pienukas ir miegas, tai valgė ir raminosi iki 23 val., tuomet jau nusprendusi kad užtenka, ištraukiau krūtį, išsibudino, pradėjo verkti, tuomet tėvelis sūpavo, tačiau neužmigo, tik užmigdžiau ant savo krūtinės neduodama daugiau krūties, išmiegojo iki 6 ryto, tai jau pasiekimas buvo. O šiąnakt tikras košmaras, prieš miegą (apie 23 val.) gėrė pienuką, ramiai išmiegojo pora valandų, o vėliau jau kas valandą ir tik su krūtim nurimdavo, taip iki pat ryto.
Kuo pasireiškia jo nubudimai? jis nepradeda verkt stipriai, tiesiog inkščia, krenksti, lyg jaustų kažkokį diskomfortą (manau, jei stipriai kažką skaadėtų gal tiesiog iš karto stipriai ir verktų..mhmm), bandau jį nešioti, tuomet baisiai riečiasi atgal, stumiasi nuo savęs, nepriglunda ir vis labiau įsisverkia. Je tik išbudinam, atsimerkus akutėm – nieko lyg nebuvę ir nieko neskaudėję.
Dažnai kantrybė trūksta ir duodu krūtį, nes miegame kartu, bet manau, kad tai nėra gerai, kai kas valandą vaikui nusirmainimui dėl kažkokių priežasčių vis pienas duodamas. Juk ir skrandukui darbas sunkus tenka, naktis skirta ilsėjimuisi….
Bet ačiū visoms, kad stengiatės padėti :)
|
|
|
12:31 pm
spalio 28, 2013
|
Prada
| | |
| Narys | įrašai83 |
|
|
Pranešimas redaguotas 10:38 am – spalio 28, 2013 Prada
Neparaset,koks zemas tas hemoglobinas buvo?iki vieneriu metu kudikiu hemoglobinas ne zemiau 100 dar nera blogas(cia gyd.Vitkausko zodziai). Daug kudikiu nenoriai valgo kita maista,o kadangi ,kaip rasiau,motinos pienas yra pagrindas ir niekuo nepakeiciamas iki metuku,o kartais ir ilgiau,tai tas kitas maistas gali buti tik paragavimai,susipazinimas su skoniais ir nereikia pergyventi jei jis nesuvalgo visos koses Manajai dukrytei tuoj metukai,o ji kosiu isvis nepripazysta,tai siulau isvirtas darzoves juostelemis,tai ima savo rankytem ir ragauja.Na o nakti nebijokit,motinos pienas lengvai virskinamas,skrandzio tikrai neapsunkinatO ir pati pastebejot,kad nurimsta tik prie kruties,reiskia siuo metu taip jam reikia,vadinasi jis taip isgyvena savo gyvenimo naujus ispudzius.Pasiulykit kruti ir snauskit pati,ir nera cia jokios bedos.Jei dar neskaitet gyd.Vitkausko knygos,paskaitykit kaip jis graziai raso apie kudikio nusijunkima.
|
|
|
10:11 pm
spalio 28, 2013
|
magnolija
| | |
| Narys | įrašai642 |
|
|
Kadangi viskas prasidėjo su primaitinimu, tai mano visa teorija apie nemokėjimą miegot bevertė :)
O tai jeigu mažylis tiek nedaug valgo, ar svoris gerai auga? Kokias Jūs ten košeles valgot? Kruopų, daržovių, mėsytės?
Man peršasi mintis, ar tik nebus, kad turit Jūs egzemos/atopinio dermatito užuomazgas/pirmuosius ženklus… Nebandėt stebėti, ar nėra kažkokio ryšio tarp to, kokias košeles valgot ir neramumų naktį? Tokiu atveju, tiek alergologai, tiek dermatologai būtų teisūs. Kai maisto netoleravimas menkas, tai egzema pasireiškia sausa odele (tiksliau, sausomis rausvomis dėmelėmis). Ar pasiūlė kažkokį drėkinantį kremą? Ar davė patarimų, kaip prižiūrėti odelę? O alergologai, jei įtaria alergiją, ką patarė?
Pagrindinė priežastis, kodėl taip manau – pats verksmo pobūdis. Panašu, kad berniukas baigiantis miego ciklui išsibudina, nes jam niežti, neramu. Todėl ir verksmas ne kaip skausmo, bet daugiau nepatogumo išraiška. Nepastebėjot, kad kasytųsi, raitytųsi? Tas nepatogumas turbūt nėra labai didelis, jei visai pabudęs nebepyksta, bet vis tik – nemalonu.
Su druska ir cukrum – Jūsų reikalas, bet aš asmeniškai neskubinčiau, druska apkrauna kepenis (kurie dar nepasiruošę), o cukrus kai kurių akimis išvis nuodas. Saldumo gi galima gauti ir su razinom, džiovintom slyvom, datulėm, bananu… Arba virkit košytę su ryžių pienu – bus saldžiau nuo jo. O druskos skonis vargu, ar labai "įdomus" kūdikiui, gal geriau paskaninti košytę aliejum? Aš šiandien vos iš koto neišvirtau, kai vaikas atsisakė valgyt saldžias pačių augintas morkas su vištiena, o prėskas virtas bulves šlamštė su didžiausia laime…
|
|
|
2:53 pm
spalio 31, 2013
|
monique
| | |
| Svečias
| |
|
|
Neseniai grįžom iš gydytojo, tad anot jo, naktinių nubudinėjimų priežastis yra dantys. Mat dygsta 3 krūminiai, 1 jau prasikalęs. Sunku ką ir sakyti, gal tikrai čia jie kalti… Tik kad labai jau ilgai užsitęsė, o gal tiesiog anksčiau vieni dantukai dygo, tai dėl jų nubudinėdavo, dabar kiti, dėl to tas laikas taip ir isšitęsė.
Svorio mums vis trūkdavo ir dabar 10,5 mėn. sveriam 8,2 kg., o ūgis 72,5 cm. Smulkutis mūsiškis, bet judrus, vikrus, gal dėl to ir nepriaugam daug :)
Hemoglobinas būdavo 103, 104, o dabar 114, tai tas labai nudžiugino, nors gydytojas vis tiek liepia pagert feroglobiną. Tačiau aš bandysiu su maistu palaikyt geležį, taip nesinori tų vaistukų duot, juolab prie alergijos nelabai manau ir tiks.
Odelė vasarą buvo labai paberta, ypač ant kojyčių, o ir ant žandukų spuogučių būdavo. Tepėm hormon. tepalu fucidin H (mat infekcija jau buvo įsismetus), o šiaip drėkindavom dažniausiai su Basaliu. Darėmės tyrimus iš kraujo, parodė didelį polinkį alergijai, tačiau iš produktų parodė silpnas alergijas morkai ir kviečiam. Pabandėm morkos atsisakyt ir ar sutapimas ar kaip bet viskas buvo dingę, tačiau vėliau vėl atsirasdavo ir nesuprasdavom nuo ko. Tada klijavom pleistriukus ant nugaros (nors jau buvo viskas ir gerai), tai daug kam parodė, ir grikiam, kukurūzam, morkai, pomidorui, moliūgui. O beje, moliūgą valgėmė ir kai viskas gerai buvo. Taip kad nesuprantam iki galo kaip ir kas čia. Kartais užeina, tai praeina, dabar žandukai gražūs, o ant kojytes toks dryžiukas spuogučių yra dar, tai drėkiname. Ir nežinom kada vėl užeis. Dėl kasymosi, tai net kai labai stipriai buvo, lyg ir nesikasydavo jis labai. Juolab nemanau, kad dabar dėl to nemiega, kai nėra jau taip smarkiai ant tos kojytės paberta.
Aliejaus ar sviestuko dedu į visas košytes, o druskos šiek tiek į kruopų košes, į daržovienes nededu nieko. Ryžių dribsnius bandžiau su obuoliu tarkuotu, bet valgė, tik paskanintus su šiek tiek druskos. Nežinau kaip prie jogurto, kefyro įpratint, nes nemėgsta, nes nėra ten saldumo matyt, tai bandau su bananu duoti jogurtą, su kefyru matyt jau nepavyks.
Bet ar gali būti visgi čia dantys kalti? Ir ar tikrai tas pieno gėrimas nepakenks dantukams, o ir šiaip ar netaps įprotis?
Gal bandyt visgi prie čiulptuko pratint? Bet jau kaip ir vėlu…
|
|
|
12:29 am
lapkričio 6, 2013
|
magnolija
| | |
| Narys | įrašai642 |
|
|
Na, alergijos tyrimai iki metų laiko gali būti apgaulingi – daug mamų
pastebi, kad padaro tyrimus, išsiaiškina, o po savaitės, žiūrėk, jau
pasikeičia situacija. Tai gal buvo morka, o paskui jau kažkas kita… Aš
pati vengiu visų didžiųjų alergenų, nes mano vaikas irgi linkęs į
egzemą. Todėl ir sakau, kad gali jūsiškis dėl niežėjimo nemiegoti.
Nebūtina raudonumams pasirodyti, sausą odelę irgi niežti, kartais net
labai. Nepamirškit, kad vaikeliui tai – naujas potyris, nors ir
nemalonus, jis nežino, kaip pasikasyti, nežino, kad nuo to kažkas
pasikeis, tad kol atras kasymąsi ir trinimą, Jums gali atrodyti, kad
neniežti…
Dar vienas dalykas, ką pastebėjau ir išsiaiškinau su
savo vaiku – kai kalasi dantukai, tada dermatitas labiau paūmėja. Tad
Jūsų gydytoja gali būti iš dalies teisi.
Užteks, nenoriu
prikalbėti, gal iš tiesų Jums nieko panašaus nėra, o man paprasčiausiai
paranoja, nes pačios vaikas su dermatitu ir visi aplink pažįstami
mažyliai turi sunkesnę ar lengvesnę formą :)
Pieno gėrimas naktį
tikrai nepakenks dantukams (susiraskit, kažkurioj temelėj gydytojas
aiškino apie tai labai išsamiai), tiesiog paskutinį kartą pavalgius
duokit vandenuko atsigerti ir išvalykit dantukus.
Čiulptukui vėlu, mano akimis. O ir vargu, ar padėtų.
Laimingai!
|
|
|
1:33 am
gruodžio 21, 2013
|
Ala
| | |
| Svečias
| |
|
|
magnolija rašė:
Na, alergijos tyrimai iki metų laiko gali būti apgaulingi – daug mamų
pastebi, kad padaro tyrimus, išsiaiškina, o po savaitės, žiūrėk, jau
pasikeičia situacija. Tai gal buvo morka, o paskui jau kažkas kita… Aš
pati vengiu visų didžiųjų alergenų, nes mano vaikas irgi linkęs į
egzemą. Todėl ir sakau, kad gali jūsiškis dėl niežėjimo nemiegoti.
Nebūtina raudonumams pasirodyti, sausą odelę irgi niežti, kartais net
labai. Nepamirškit, kad vaikeliui tai – naujas potyris, nors ir
nemalonus, jis nežino, kaip pasikasyti, nežino, kad nuo to kažkas
pasikeis, tad kol atras kasymąsi ir trinimą, Jums gali atrodyti, kad
neniežti…
Dar vienas dalykas, ką pastebėjau ir išsiaiškinau su
savo vaiku – kai kalasi dantukai, tada dermatitas labiau paūmėja. Tad
Jūsų gydytoja gali būti iš dalies teisi.
Užteks, nenoriu
prikalbėti, gal iš tiesų Jums nieko panašaus nėra, o man paprasčiausiai
paranoja, nes pačios vaikas su dermatitu ir visi aplink pažįstami
mažyliai turi sunkesnę ar lengvesnę formą :)
Pieno gėrimas naktį
tikrai nepakenks dantukams (susiraskit, kažkurioj temelėj gydytojas
aiškino apie tai labai išsamiai), tiesiog paskutinį kartą pavalgius
duokit vandenuko atsigerti ir išvalykit dantukus.
Čiulptukui vėlu, mano akimis. O ir vargu, ar padėtų.
Laimingai!
Ašvisada buvau zindymo entuziaste, bet su antru vaiku kazkaip nuomone pasikeite. Tas vaikuciu , ypac jau vyresniu nuo 10 men ar 1 metuku prabudinejimas ir kruties zindimas beveik istisa nakti , yra vien del tokio ilgo zindymo. MAno vaikas irgi iki kokiu metuku miegodavo beveik visa nakti, o dabar kai jau samoninga, tai keliasi manau vien delto kad kaip soske pazistu kruti. Labai gailiuosi, kad nepripratinau prie soskes. Manau nenormalu, kad vaikas keliasi 10 kartu, kai kazkas negerai (na, sakykime dygsta dantys) ir kai viskas gerai, tada 5 kartus pazisti. As pradejau kaltinti tik ilga maitinima. Tai tapo tarsi kokiu zalingu iprociu, nes keliasi buten tam tikrom valandom. Bandziau atpratinti nuo naktinio maitinimo, taciau mano nervai per silpni klausytis zviegimo arba istisai supti ant ranku. Isivariau ir sau nervus ir vaikui. As jauciuos patekusi i zindymo propagandos spastus. Praradau vilti normaliai maitinti, o ir atpratinti neimanoma. VAikui 1 metai ir 5 men.
Su antru vaiku buvo panasiai, bet atpratinti pavyko palaipsniui. 1,5 metu jau negere diena. O antras vaikas ir diena uzsimano taip kad neimanoma neduoti, jei nenori klausytis rekimo. Yra buve dienu, kai net atsisako kieto maisto diena, o tik nori kruties. Tokiomdienos ir naktim mama tampa kaip kazkur perskaiciau suzombejusia motina. Man rodosi ilgas zindymas yra vienas is krastutinumu kaip ir visiskas nezindymas. Nes po vieneriu metuku prasideda dazniausiai toks mamu kosmaras, kiek esu girdejusi is mamu pasakojimu, apie kuri jus rasote ir as aprasiau.
|
|
|
7:08 pm
gruodžio 21, 2013
|
Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
Mieloji, Ala,
Labai suprantu, kaip jaučiatės. Iš tiesų žindymo entuziastai, kaip jūs sakote, norėdami išlaikyti sveiką balansą ir atsverti pasaulines tendencijas žindymą paversti kuo trumpesniu, paprastesniu ir labiau technologizuotu procesu, tas svarstykles tempia į priešingą pusę, taip sudarydami irgi ne visai teisingą vaizdą. Taigi jų atžvilgiu mamoms natūraliai ir kyla ne pačių maloniausių jausmų: savotiška psichinio pasipriešinimo reakcija į spaudimą, net jei jos ir būna nusiteikusios maitinti tiek, kiek reikės. Nes na tiesiog, mes visi norime turėti laisvą valią pasirinkti. Net ir mamos, kurioms tų pasirinkimų apskritai nelabai daug belikę :) O įsivaizduokite, kas būna, kai dar jautiesi, kaip sakote suzombėjusi, ištisame košmare gyvenanti pamėklė. Gi bet ką, kas tau drįstų apie žindymą dar nors žodį užsimint, tai ir užmušt gal galėtum ( kiek jau greičiausia nuo pat pirmų minučių vos gimus kūdikiui esi visko prisiklausiusi ir atlaikiusi).
Taigi prieš propagandą esu ir aš, palaikau jus šiuo klausimu: nepriklausau jokiai organizacijai ar judėjimui, o jei kažką ir pakonsultuoju tai tik grynai iš savo asmeninės patirties ir suvokimo. Tik patariančiuoju balsu, skatindama tiesiog apsvarstyti situacijas šiek tiek iš šalies, remiantis sveiku protu, be nereikalingų baimių ir emocijų. Tiesiog, kaip laisvam, savo stiprų vidinį turinčiam arba jau beveik atradusiam žmogui ( net ne mamai).
Nors gal ir ne visai čia tiesą sakau. Iš tiesų vienam judėjimui priklausau: už kiekvieną vaiką. Matote, aš turiu gilų įsitikinimą, kad kiekviename gimusiame vaike yra stipri augimo ir vystymosi programa, jo unikalus genetinis kodas, fizinė ir psichinė sandara, todėl kiekvienas jo poreikis privalo būti patenkintas. Tol, kol tai yra ne noras, o gyvybinis poreikis. Turbūt sutiksite, jog kai kalbama apie kūdikius ir mažus vaikus tai, jog jie pvz., reikalauja krūties, yra ne jų būdas specialiai jus erzinti ir varginti, ar ne? Jie mielai to nedarytų, nes myli jus labiausia pasaulyje, bet tiesiog taip elgtis privalo.
Krūtis naujagimio burnytėje visų pirma reiškia mamą, sotumą ir saugumą. Jūs tai jam duodate. Ir tas pojūtis vaikui užsifiksuoja ilgam: kad kol ji čia, man viskas gerai. Ir taip, aišku, kad jis pripranta ( argi mes suaugusieji, taip jau nesame prie nieko prisirišę, mums nieko nereikia, kad jaustumėmės saugūs ir mylimi: namų, vyro ar draugo, brolių, seserų, draugų, mylimo puodelio, šlepečių, savo pagalvės. O jam juk tik krūties…
Bet ar sakykit čia mama blogai padaro, kad taip prisipratina? Kada čia jai reikėjo nuspręsti, kad jau nebereikia. Iš kur ji žino? Aš bent jau visiems taip sakau: taip, man sunku, taip pripratęs vyrukas ramintis ir migdytis, prisiglausti kai užsigauna ar išsigąsta prie krūties. Bet ar jūs tikrai manote, jog aš, būdama sveiko proto, taip pati sau būčiau pasidariusi, taip prisirišusi jį prie savęs, kad dabar negalėčiau kažkur išvykti bent parai, ar tiesiog išsimiegoti savo lovoje bent šešias val. iš eilės? Manote, kad specialiai kišu jam tą krūtį visada ( nebandžiau tiesiog priglausti, panešioti, pasiūlyti šilto vandenuko ar saldaus skiesto kondensuoto pieno galų gale ( kalba apie trimetinuką), nebandė mano vyras, seneliai…O aš gal jaučiu malonumą, kai jis ten įsikibęs mažais dantukais čiunkuoja karščiuodamas kelias valandas iš eilės kartais?
Taigi ką noriu pasakyti: na ne viskas mokslui ir žmonėms žinoma, kodėl vaikui to reikia, kodėl kažkurių jo poreikių tiesiog neįmanoma patenkinti niekaip kitaip. Ką bebandytum. O tu nesi nei motina didvyrė, nei egoistė. Neturi nei kuo girtis, nei didžiuotis, ar verkti. Tu tiesiog nelabai turi pasirinkimo.
O tada, kai tai supranti, liaujiesi priešintis ir švaistyti jėgas, ir tiesiog susitaikai, supranti, kad yra, kaip yra, ir bandai rasti būdų, kaip tau susitvarkyti savo gyvenimą, kad galėtum visų pirma atlikti šią pareigą vaikui, nes visa kita gali ir kiti. Be to tai nesitęs amžinai. Tik tol, kol jis bus pasirengęs. Nei anksčiau, nei vėliau.
Sutinku, kad tai kraštutinumas, ir niekam nesiūlau, neliepiu ir netgi nelinkiu žindyti taip sąlyginai ilgai ( mano bendras stažas per du vaikus, šeši metai: 2, 8 mėnesio vienas ir 3, 2 kaip tik šį mėnesį susidaro su kitu), žinoma, iš esmės naktimis ( dažniau ar rečiau, pagal situaciją). Bet tiesiog tokie mano vaikai, na jiems to reikia mirtinai ( sprendžiant iš kovos dėl šios teisės baisingumo :) Ir kas iš to, kad aš nervinsiuos, draskysiuos: viskas bus tik dar blogiau. Nors darau ir tai ;) Nes esu tik žmogus. Tačiau atradęs, koks potencialas slypi mumyse ekstremalioms situacijoms susidarius, ir tuo sužavėtas. Nes esu maratono bėgikė, ir mano kūnas prisitaikė prie krūvių pamažu, be šoko. Išmokau atsirinkti prioritetus ir nebekreipti dėmesio į smulkmenas, nesureikšminti buities, problemų. Panašiai, kaip žmonėms pagijusiems nuo sunkių ligų… Esat girdėję, kaip jų pasaulėžiūra pasikeičia, kaip jiems viskas naujomis spalvomis nušvinta?
Kaip atrodo mėnulis trečią nakties? Ką reiškia atsikelti antrą dienos ir pusryčiauti, kai visi jau bebaigią savo darbus? Išmokti ilsėtis plaunant indus? Stogelis pavažiuoja tikrai, neslėpsiu. Bet aš net nežinau, ar tik nesu laimingesnė kaip žmogus, nei bet kada anksčiau.
Auginti būtybes su miego " sutrikimais"- išbandymas ne silpniesiems, ir dovanas po eglute turi susirasti pats. Ir tu turi visas galimybes sutikti, arba ne. Niekas tavęs dėl to nepasmerks. Nuoširdžiai. Nes kiekvienam savo, kiekvienas turi teisę gyventi, kaip jam išeina, kaip jam atrodo teisingiausia. Todėl jokių kalčių ar graužimųsi, kad va kokia ten Mamulė Mū ištvėrė, tiek valios ir stiprybės ( o gal kvailumo) turėjo, o aš ne, būti negali. Draudžiama!!! Nes kiekvieną sprendimą mes priimame patį geriausią, kokį tik tuo metu pajėgiame geriausiai, nes visos mes sau ir savo vaikams norime tik paties geriausio.
Mylėti yra daugybė būdų.
Gražių metų pabaigos švenčių visoms mamoms!!! Taikos ir ramybės jūsų namuose ir širdyse
|
|
|
1:26 pm
sausio 8, 2014
|
Pukelis
| | |
| Svečias
| |
|
|
Sveikos, mamos. Mūsų naktys beveik identiškos čia aprašytoms, vadinasi, tie "pagal poreikį" žindomi kūdikiai turi kažkokią savo "sistemą". Geru atveju – 5,6 prabudimai be rimtesnio verksmo, blogu – 10 ir daugiau, plius blaškymasis, malimasis, verkimas. Su pirmu vaiku, beje, buvo tas pats. Jokių alergijų nei vienai, nei kitai nėra. Primaitinimas su pirma vyko idealiai, su antra sunkiau, nes be galo išranki, bet svorio nei vienai netrūko, raida normali. Pirmoji soskės niekada neėmė, antroji ėmė, bet maždaug nuo 9 mėn griežtai jos atsisakė. Aš jau nustojau ieškoti priežasties,ko tie vaikai taip neramiai miega, matyt, tikrai tai yra tiesiog žinduklio gyvenimo būdas. Aplink turiu keletą tiesiog priešingų pavyzdžių, ką davė atjunkymas – sesers mergaitė (metai ir mėnuo) ėmė stabiliai išmiegoti visą naktį, gyvenimas visai šeimai nušvito naujom spalvom, o štai draugės mergaitė ėmė nubudinėti dar dažniau, krūtį pakeitė nešiojimas. Aš irgi bręstu atjunkymui, nes nebeveža sveikata, bet neramu, kad nebūtų antras variantas bo aš 11 klykiančių kg tikrai nepatampyčiau. Taigis, svyruoju. Beje, apie dienos miegą. Kartais,kai turiu neatidėliotinų reikalų, savo metinukę nuo maždaug 7 mėn kelioms val palieku jos tėvui (gyvename atskirai). Mano didelei nuostabai, jis ją sugeba užmigdyti – kažkiek panešioja, padeda į maniežą ir pasako – miegok. ir šita mano didžioji šokdintoja… užmiega. Nevisada, bet kartais vis dėlto pasiduoda. Tai man buvo didžioji staigmena – juk aš namie net lovelės neturiu, nereikalingas baldas. Vadinasi – ji gali užmigti. Nežinau,kas būtų naktį, bet jau ir tam dieniniam miegui (tegu ir tik retsykiais) be manęs dedu didžiulį pliusą.
|
|
|
3:44 pm
sausio 8, 2014
|
Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
aha, čia tie " smagieji " spąstai į kuriuos patekę mes čia kai kurios ir blaškomės, na bent jau aš asmeniškai: nagi tikrai visi faktai rodo, kad mes pačios sau taip prisidarom, mes pačios kaltos, atsakingos ar dar kaip kitaip, kad tas vaikas SU MUMIS nemiega, leidžia sau taip elgtis: mes jį gal prisipratinom, o dabar blaškom naktim tą pieno kvapą skleisdamos, arba dar blogiau: savo mintimis ar kompleksais prisitraukiam, nemokam paleist, duot vaikiui pagaliau atsitraukt, gyvent savo gyvenimą ir …pačiam pailsėt naktį. Ir dar kokį puslapį galėčiau tokių savo galvoje nuolat gromuluojamų po naktinių pamainų minčių, idėjų, kaltųjų, priežasčių ir pan. pricituot, jei nieks nesustabdytų ;) Na, mes jau moterys ir mamos ( kvadartu, o tai dar blogiau) tokios esame :)
Maniškis irgi gi toks išdavikas: prie kitų auksinis, šilkinis ir visoks kitoks, ir net artimiausieji negali patikėti, kaip čia jis taip sau prie manęs galėtų leisti elgtis, gal išsigalvoju…arba tyliai pritaria, kad gal visgi tikrai….čia manyje kažkas, nors ir mato savo akimis viską. Ir mato pastangas atsitraukt, perleist kitiems, prašyti ir priimti pagalbą….ir nieko. Vistiek renkasi nemigą su manim jis verčiau ;) Tai, žinokit, nutariau patikėti tais psichologais, kurie pritaria jog vaikas su mama sau atsipalaiduoti leidžia daugiau nei su kitais. Bet tai reiktų vertint ne kaip minusą, kaip yra įprasta, o kaip : " ir ačiū dievui!" . Kad nors su kuo pasaulyje gali žmogelis pabūti savimi: silpnu, netobulu, išsigandusiu, pažeidžiamu….ir atsigauti…ir vėl gyventi pagal taisykles, kurių čia reikalaujama.
Tik va ką mamai daryti tokią našta ne savo noru į rankas gavusiai, kai jos sveikata netgi, nebepaveža tokio krūvio ( nors ir žinai, kad nepaprastai svarbų darbą darai: na kad jei ir nežindomi kūdikiai, kitos mamos sako, kad auga sveiki, guvūs ir laimingi…gali sau daryti prielaidą, o kai kurie specialistai ir daro ( jei paskaitytumėte mano nuorodas apie naktinio miegojimo ypatumus Patarimų skyrelyje, tikiuosi jos tebeveikia), apie tai, jog nežinia, koks potencialas galėjo atsiskleisti, jei sąlygos būtų buvę sudarytos ir tas poreikis patenkintas).
Aš gal beprotė, bet renkuosi tą balansavimą ant ribos, renkuosi prievarta gilintis į kitas sudėtingas man gyvenimo sritis, knistis ten, po savo baimes ir kompleksus, traukt, atpalaiduot energiją iš ten ( na kas ten ją siurbia, kas mane vargina ir silpnina labiausia žiūrinėtis, knaisiotis po santykių žaizdas,savivertes, darbo klausimus, sveikatas, aplinkos dirgiklius, net gyvenimo prasmę), perstatinėt prioritetus, mąstyti apie psichoterapijas ir pan., rizikuoti gal net šeimos tariamu stabilumu….Nes man viskas yra lengviau negu matyti vaiko kančią, kai bandau viską užbaigti galutinai ir padėti pagaliau tašką ir su tuo paskutiniuoju parytiniu ar priešužmigiminiu žindymu (jau ir taip per abu perėjau maždaug šešerius metus naktinių po n kartų). Jau tik tiek liko, po daugybės mano klaidų, silpnumo momentų net iki žiaurumo prieš save ir jį ( čia kraštutinis mano atvejis, bet noriu, kad žinotumėt). Nes negalim nei vienas nei pasiduoti, nei tęsti. Baisu :) Tai va taip ir taškomės kraujais, ir visi kenčia aplink ( man vyras labai padeda, tiksliau stengiasi…bet nepadeda ;) Aš vistiek nepailsiu klausydama kaip jis klykia arba matydama, kaip užmiega tėčio glėby, bet su tokiu priekaištu man akyse, visas nusilpęs po kovos, sugniuždytas.
Na per giliai kapstau, gal neryžtinga, gal tikrai išprotėjus, o gal čia mes kokiame naujo pasaulio, naujų santykių, naujų žmonių auginimo eksperimente dalyvaujame, esame išrinktosios :))) Dar neišsiaiškinau pati. Ir tie mano patarimai va tik tokie…kokie yra ;) Kad realiai niekuo negaliu padėti, nesu dievas, nesu niekur toliau nuėjusi, kad galėčiau ištiesti ranką…O gal tiek ir pakanka….Gal va čia mes taip rašinėsimės, rašinėsimės ir..galiausia ką nors suprasime :))) Ir rasime tą pagalbą.
O dabar einu eksperimentuoti toliau. Ir kažkaip išgyventi :)
Iki!
|
|
Loading ...
Prisijungti
Nariai
Paieška 
Pradžia
Pridėti naują temą
Atsakyti į įrašą
Cituoti ir atsakyti 
Prisegti šį įrašą 
