Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Mieloji Rutap,

Jūsų sūneliui " jau" trys mėnesiukai- jau labai daug dienų ir naktelių praleidote kartu, daug pastangų įdėjote susipažindama su juo, jo poreikiais ir iš visų jėgų stengdamasi juos kuo geriau patenkinti, o jis savo ruožtu jau labai smarkiai pasistūmėjo į priekį, prisitaikydamas šiame pasaulyje ir augdamas. Taigi, galima jus abu labai pasveikinti.

Kita vertus, trijų mėnesių kūdikėlis, yra "tik" trijų mėnesių. Taip, jis jau domisi ne tik, miegu, maistu ir sauskelnių "gadinimu", bet kartu tai yra ir dar toks mažas padarėlis, kuriam dar taip smarkiai reikia mamos (o ji vis dar labiausia asocijuojasi su krūtimi, nors galiu jums pažadėti, kad jau greit greit ims suvokti jus visą). Jo skrandelis toks mažas ir taip stengiasi, o augančios smegenėlės ima naudoti vis daugiau energijos pažintiniams procesams, todėl net ir nenorėdamas jūsų taip varginti su tuo dažnu žindimu, jis tiesiog neturi kitos išeities. Taip elgtis jį skatina kiekvienoje jo kūno ląstelėje, esanti genetinė augimo programa (kažkada buvusi ir jumyse, ir jo tėtyje…ir tebesanti, tik gal kiek pritilusi…). 

Taigi, atleiskite, bet turiu tai pasakyti, jūsų seselė, kad ir kokius mokslus baigusi, negali nė per nago juodymą prilygti jūsų kūdikio išminčiai. Dar blogiau: jos žinios neprilygsta nei žmonijos patirčiai, nei sveikam protui. Nekalbant jau apie elementarią anatomiją: toks mažas kūdikis paprasčiausia negali išmiegoti visą naktį, net ir maitinamas mišiniu, į skranduką tokie kiekiai, kuriuose esančių medžiagų pakaktų augimui, kuris kaip žinia naktį yra sparčiausias bei smegenims, kurios nemiega, o būdrauja, perdirbdamos per dieną gautą informaciją, o taip pat užtikrindamos, jog būtų patenkinti visi svarbiausi kūdikio poreikiai, galintys iškilti nakties metu tiesiog elementariai netilptų. Jau nekabant apie tai, kad bet koks normalus, sveikas kūdikis naktį prabusti tiesiog privalo: kad pasitikrintų, jog mama šalia ir jam niekas negresia ( tai instinktas), pašalintų susikaupusias nereikalingas medžiagas, jį pabudinti gali, ir turėtų ( jei kaip pabrėžiu, jis neserga sunkia liga), menkiausią pavojų galintys sukelti garsai (ne taip, kaip naujagimystėje, dabar miegas gali ir turi būti jautresnis), temperatūros pokyčiai ir pan. 

Ketvirtas mėnuo ( ty trijų mėn. sukaktis), kaip jums jau paminėjo miela Magnolija, iš ties daugelio yra minimas, kaip tam tikras lūžio, pokyčio mėnuo, ir nemenka dalis kūdikėlių, keičiantis poreikiams, keičia ir savo elgesį, o kartu ir žindimo ritmą. Tai kartais vadinama krize ir baugina daugelį mamų, kaip ir jūs suabejojančių, ar sugebės tiek pienuko pagaminti ir jaučiančių, jog jo esą sumažėjo, kad vaikiukas taip dažnai žinda, o krūtys tarsi tuščios. Bet jūs likite drąsi ir pasitikėkite savo pieno fabrikėliais: jie stengėsi gerai veikti iki šiol, todėl ir dabar jūsų neišduos ir nepaliks bėdoje. Krizė, tai viso labo pokytis. Greit jūsų kūdikis, dabar siunčiantis signalus, jog pienuko nuo šiol jam reiks daugiau, jo ir gaus. Nes tai automatinis, sklandus mechanizmas ( nors kai kuriais atvejais, nekantrūs kūdikėliai užsisako pienuko tiek daug, kad mamos krūtys truputį ir persipildo, bet tai irgi per kelias dienas susireguliuoja). Be to krūtys tuštesnės gali atrodyti ir todėl, kad jos jau sklandžiai įsivažiavo ir tokia jų normali būsena ( pilnesnes jautėte, kol jos dar tik mokėsi ;).

Taigi tiesiog žinokite, jog viskas vyksta taip, kaip ir turi vykti, o jūsų darbas tik tam vyksmui netrukdyti,mėgautis tuo, jog mažylis auga, ilsėtis, kad turėtumėte kantrybės ištverti šį dažnesnio žindymo periodą, rūpintis savo kūnu, kuris taip greitai grįžinėja į savo normalią, vaisingumo būseną ( ir galbūt pasisaugoti kiek labiau, jei dar nesate sustiprėjusi psichologiškai kitam vaikeliui, nes jūsų organizmas jau sako, kad jis išnešioti kitai gyvybei jau būtų pasirengęs ;) Nesijaudinkite, kad menstruacijos pakenks pienuko gamybai, tai irgi numata gamtos plane, ir daugelis mamų, kurios žindo vyresnius vaikučius, jums tai patvirtins, ty net ir tai, kad pienas tebesigamina net laukiantis. Ar pervargus, ar patyrus stresą, net skyrybas ar artimųjų mirtis. Jei tik yra didelis vidinis noras, o jūs jį turite, pieno gamyba tęsiasi bet kokiomis aplinkybėmis (netikėkite istorijomis, teigiančiomis priešingai, žindymas yra apaugęs daugybe mitų, pasisaugokite neišmanančių žmonių, kad be reikalo jums nesukeltų baimių).

Ir, kaip daug apie naktinius žindymus studijavusi mama, labai prašau: vardan savo kūdikėlio gerovės, pasistenkite rasti savyje vidinės stiprybės ir gerų idėjų, kaip jam duoti, tai ko jam taip smarkiai reikia, ty tiek kartų, taip dažnai. Nes tai ne išlepimas, ne specialus mamos kankinimas, o tiesiog gyvybiškai svarbus poreikis.

Ir pačiai pabaigai: vėlgi atleiskite, kad pasisakysiu piktokai, bet tiesiog taip jaučiuosi, kai kažkas savo neišmanymu žindančiai mamai pasėja tiek nerimo ir abejonių ir atima iš jos jėgas, kurias ji turi skirti savo poilsiui ir buvimui su kūdikiu, o ne išgąstingoms pagalbos žinutėms forumuose ir atsakymo laukimui. Nebeleiskite savo seselei apie žindymą jums daugiau tarti nei žodžio! Aš suprantu, kad ne viską galima žinoti, bet toks jos darbas, o ji jį atliko labai labai blogai!!! Sakyti, jog turi išmiegoti visą naktį ( kai net daugelis trimečių, ar net septynmečių to dar nesugeba), ir siūlyti trijų mėn. kūdikį primaitinti mišiniais! Nežinau, ar tokiu atveju pasitikėčiau jos žiniomis, apie vaiko sveikatą apskritai. Ir ar kada nors gyvenime pas ją beeičiau ( bet tai, o dieve, kiek ji dar mamų prinervino ar prinervins). O beje, kodėl ji iš vis apie tai kalba, ar tai ne gydytojo pediatro kompetencija? Ar vaikučio gydytojas jai pritarė? Keisčiau skubiai abu, arba, jei kitais klausimais, pasitikite, žindymo temų su ja/ jais nebeliesčiau

Apgailestauju dėl to, ką jums teko išgyventi, linkiu tolesnės sėkmės žindyme ir auginime. Ir ypatingų pirmųjų vaikiuko Kalėdų!!!