Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Mūsų sūnus yra gimęs 2012.09.10, iki 2012.12.03 dienos viskas buvo beveik idealu ir tuštindavosi kasdien ir šlapindavosi pakankamaii ir svorio priaugdavo – vadinasi ir pieno užtekdavo. Išskyrus tai,kad buteliuko nepripažino (iš jo badydavom duoti,kai reikėdavo išeiti, kelis kartus iš jo valgė pienuką). Tačiau nuo minėtosios dienos viskas pasikeitė. Savaitę išbuvo nesituštinęs, ėjom pas kelias pediatrės, paminkusios pilvą sakė,jog minkštas ir nieko nesusikaupė. Pradėjo klausti apie pieno kiekė ar man jo užtenka, sakau nežinau dabar nusitraukti nebandžiau. Bet paskutiniąsias dienas man vaiko sauskelnės atrodė žymiai tuštesnės. Grįžau namo pabandžiau nusitraukti, vos ne vos pavyko išspausti 60 ml (nors kai tekdavo palikti buteliuką 120ml visada palikdavau). Tad rašau maitinimo specialistei Nataljai, patarė kūdikį dažniau glausti. Maitinau kas valandą po pusvalandį ir daugiau. Per tas dienas (maždaug savaitę) nemačiau nieko daugiau išskyrus žindymą. Ir pieno nepadaugėjo (pastebėjau, kad nebeprireikia ir liemenėlės įklotų, o naktim po namimi nebebūna "pieno balos"). Taigi metodas nesuveikė. Septintą dieną važiavom į ligoninę. Vėl gydytojai maigo pilviuką, minkštas, vaikas ramus, juokiasi, šypsosi. Įvedė dujų vamzdelį, nieko ypatingo. Praklizmavo šiek tiek išmatų išėjo. (Pamiršau parašyti, kad panktąją dieną ėmė jaustis puvėsių kvapas). Taigi paleido namo. Grįžus iš ligoninės vaikas buvo labai neramus, tad padariau papildomai klizmutę. Ir ką jūs galvojat? Pridarė "už visą" savaitę" išmatos buvo grietinės tirštumo. Taigi o dėl pieno gamybos, tai dar kokią savaitę intensyviai bandžiau atstatyti. t.y. kada kūdikis norėdavo tada duodavau. Na šiek tiek padaugėjo, tas šiek tiek, nusitraukus buvo 80-90 ml, nebe 50-60ml. Taip ir valgėm. Viduriai neatsistatė, pieno daugiau 80-90ml neatsirado. Buteliuko esant reikalui ir toliau nepripažino. Nei avent, nei tommie tippie. Dėl vidurių užkietėjimo išbandėm viską: pilvo masažą, vyšnių pagalvėlę, "važaivimą dviračiu", kojyčių lenkimą, gulėjimą ant pilvo, probiotikus biogaia protectis, žvakutes viburcol, dirginimą muilu, sirupą duphalac (pirmą savaitę padėjo, o po to irgi pasidarė nebeveiksmingas nors kiekį padidinom ir vis dar duodam). Per paskutines dvi savaites pasituština tik su klizmutės pagalba, visos kitos išvardintos išvardintos priemones negelbsti. Taigi bandau vėl rašyti apie maitinimą, nes maitinimo ir vidurių užkietėjimo problemos yra persipynę. Dėl maitinimo buvau visą laiką užsispyrusi ir visiem sakiau, kad iki 6 mėn. nieko papildomo tikrai neduosiu. Savo situacijoj galiu drąsiai teigti, jog kaip čia yra teigiama, jog begalinis noras maitinti yra visagalis, ikrai taip nėra. Aš tuo tikėjau iki tos dienos, kol vaikui suėjo 4mėn (t.y. mėnesį ir savaitę). O tuo pasiekiau, kad būdamas 4 mėn. jis tepriaugo 400g (nors priaugdavo kilogramą ir daugiau), pakartotinai ėjom po dviejų savaičių (prieš kelias dienas), per dvi savaites vaikas tepriaugo tik 100g. Buvau aptemdyta noro maitinti, bet tiesa bado akis, jog maisto nepakanka. Tą dieną kai suėjo 4 mėn ir sužinojau, jog mažai priaugo, dingo visos mano utopijos ir nuo kitos dienos bandėm ragauti obuolį ir nupirkus gertuvę bandžiau po pienuko duoti mišinuką (kelis kartus per didelius vargus suvalgė po 30ml., nors netik mišinuką, bet ir pienuko iš tos gertuvės irgi nelabai valgė). Obuolio per savaitę valgyti nepriprato, pradėjau duoti daržoves: moliūgą, bulvę. Vakar buvo didelis pasiekimas suvalgyti 50ml, o šiandien 70-80 ml. Nebežinau kaip čia viską ir beatrašyti, bet vakar su vyru mums susidarė vaizdas, jog vaikui nuo pieno trūkumo susitraukė skrandukas, nes daugiau 80 ml jis nesugeba suvalgyti ar taip gali būti? Man dėl to baisu. Taip pat neramina dar vienas aspektas, jog nepripažįsta nei gertuvės, nei buteliuko, labai mažai kartų yra tekę įsiūlyti. Iš pradžių galvojau, kad nemoka gerti, bet juk kelis kartus pavyko. Po to galvojau, kad mišinukas netinka, bet nei pienuko nebegeria jokiu kitu pavidalu nei iš krūties, vakar bandžiau vandenuko įpilti. Rezultatas niekinis. Per paskutines kelias dienas neišsigąskit, bet teko girdyti su švirkštu, nes matai vaikas čepsi, bet neima gertuvės ir viskas, o pienuko nėr. Kartais šypsosi kalba, kai mato artėjantį puodelį, su juo žaidžia, kitąkart iškart rėkia pamatęs. Tad patarkit kaip primaitinti mišinuku, jei jis nepripažysta visiškai jokių skysčių jokiu pavidalu tik prieną iš krūties, o maisto jam per mažai? Ir kaip dėl tų 80 ml, juk 4,5 mėn vaikui vienan maitinimui to yra permažai, o po tokio suvalgyto kieko, nori op 1,5-2h? Juk jis auga didyn, tai ir maitinimų skaičius turėtų mažėti, tikiuosi sulaukti kokių nors atsakymų. P. S. taip pat gydytojų buvo sakyta, jog primaitinimas padės pasituštinti, mūsų atvejų taip pat nepadeda.