Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

tai kol neprades labai pykti ir verkti tol galite bandyti. aisku kai jau pradeda labiau pykti tada ju geriau migdyti iprastiniu budu. na dar galite tiketis, kad augant prades miegoti ir kitaip. 

Raimonda, paskaitykit čia - gal padės susidėlioti mintims :)

Aš kažkaip tikėjausi, kad Jums užklius ir Jus nuramins kuri kita vieta :) Pavyzdžiui:

I’ve been told that my child will NEVER learn to go to sleep on his own if we don’t teach him…

Never? It is normal, natural and healthy for your child to fall asleep nursing. Breastfeeding children fall asleep so quickly – how can anything so perfectly designed be worrisome? I’ve read a lot about babies’ sleep patterns, and I’ve talked to many moms about this. Both my reading, my personal experience, and the experiences of other moms has convinced me that falling asleep without breastfeeding is a developmental milestone that your child will reach when he is ready. The first step often comes when your baby starts to nurse to sleep then stops nursing, rolls away and goes to sleep on his own. Or perhaps he will fall asleep in Daddy’s arms when he’s walking with him. These incidents may not happen very often at first, but they are the first step and do make you realize that it IS possible for your child to fall asleep by himself.

There are countless numbers of children who have been nursed to sleep and nursed during the night from birth who eventually learn to fall asleep on their own without the breast. You don’t have to teach them to do this. They reach this as a milestone – when they’re physically, developmentally, and emotionally ready. You can try to speed this process along by putting baby to bed before he’s asleep, but always nursing him to sleep will not keep him from learning this on his own.

Arba:

My child wants to comfort nurse the entire time he’s napping! <…>

It’s really not unusual for children to wish to breastfeed while napping. They do grow out of it eventually.

Rašėt: "kita problema kuri skaitau labai svarbi jog dukryte nemoka pereiti miego faziu ir nepailsi, miega kas 30min kai logiskai mastant bent 2 val turetu pamkegoti". Čia jau įžvelgiu ir savo kaltę, kad kažkurioj temoj prikarksėjau apie nemokėjimą jungti ciklų. Manau, kad problema yra problema tada, jeigu Jūs neduodate jai krūties ir kiekvienu kartu laukiate, kad ji pati išmiegotų. Tada ir vyksta tas budinėjimas kas 30 minučių. O jeigu leidžiate vaikui miegoti įsikabinus krūties, tai galbūt ji pasiblaško pereidama per fazes, bet vis viena perėjimas plius minus sklandus. Tai tokiu atveju ji pailsi. Nors galbūt nepailsite Jūs. Ar dieną ji elgiasi, lyg būtų neišsimiegojus?

Dar patarimas, nors jau iš dalies Jūs ir pati aukščiau apie tai kalbėjot. Bandykit pasitenkinti tuo, kad bent jau retais išimtiniais atvejais pavyksta užmigdyti be krūties arba kartais "netyčia" pamiega daugiau. Priimkit tai kaip ženklą, kad dar ne viskas prarasta. Tokių atvejų tik dažnės. Ir, pamatysit, po kiek laiko pati norėsit sakyti panikuojančioms mamytėms, kad viskas bus gerai :)

O dėl mergytės nusiraminimo, tai Jūs dar nedarykit išvadų. Aš panašiai galvojau – kaip gi čia yra, kad žindau žindau, o kai reikia nusiraminti pačiam, vis problemos. Bet atėjo toks laikas, kai pastebėjau, kad vaikas vis tik nėra verksnys. Čia buvo jau gerokai po metukų. Būdavo, pargriūna, man vos ne širdies smūgis, o jis atsikelia ir varo toliau! Arba dabar (2,5 metų) jau tikrai akivaizdžiai pastebiu prisirišimo prie manęs ir besąlyginio pasitikėjimo manimi požymius. Anksčiau vis nervindavausi, kad nepavyksta išslįsti iš lovos ir vaikas mane vis sugrąžina atgal, galvojau, kada gi Tu suvoksi, kad mama vėl atbėgs vos Tau suspiegus. O dabar savikontrolė tokia, kad jis išdykauja tik prižiūrimas. Pvz., vienas niekada neužlips ant sofos ir nepradės šokinėti, nors kartu duodamės kaip reikiant. Tokie dalykai neateina per dieną, prie jų dirbam nuo pat gimimo. Pusė metukų dar labai nedaug, nėra ko per daug tikėtis :)

Ir dar labai sveikinu dėl šito Jūsų požiūrio: "Bet is kitos puses bijau kad dukryte tai suvoks kaip atstumima ir jauusis nesaugi, nenoriu vaiko kankinti." Jūs žiūrite, kaip Jūsų dabartiniai veiksmai paveiks vaiką visam gyvenimui. Tai yra kur kas svarbiau nei pasiekti, kad būtent šią naktį vaikas išmiegotų ilgai neprabudęs. Miego problemos trumpalaikės (na pagalvokit, kiek pažįstat darželinukų, kurie naktį budinėja kas pusvalandį?). Mūsų pasirinkti sprendimai joms turi ilgalaikes pasekmes. Tad labai protingai darot, kad būtent į tai fokusuojatės.