Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Dar pridėsiu dėl to nerimo, kad gal sumažėjo pienelio, ar alkanas. Tai visų pirma tai, jog krūtys nebepritvinksta dažniausia rodo tai, jog jos jau tiesiog " išmoko" efektyviau tvarkytis su savo darbu ir tausoti " resursus" , ty gaminti tiksliai tik tiek, kiek reikia. Tai nebijokite, jei rečiau ar trumpiau žindant, mažiau suvartojant pienelio, jo jau sumažės visam laikui: dabar gal kiek ir mažiau kurį laiką bus, bet kai reikės daugiau, jo ir bus daugiau ( na pirmus porą kartų, kol užsisakys, krizei praėjus, gal ir pasinervins kūdikis, jus pagąsdins, kad va vargšui nieko beveik nėr, bet padirbės " skambindamas" į tiekimo cechą ir prekė bus pristatyta greitu laikotarpiu ;) 

O kad alkanas gali būti, tai irgi smarkiai nesijaudinčiau: nes matote, kūdikio verksmą mes dažniausia lyginame su suaugusio žmogaus, ar bent jau vyresnio vaiko, ir mus jis labai nugąsdina, kad va štai jau iš bado šaukia, ar iš didelio skausmo ( tokio šauksmo, patikėkite, nesupainiotumėte, jis būtų ištisinis, ir mums čia tokiu atveju tiesiog būtumėte neturėjusi galimybės parašyti). Iš tiesų tai taip, praalkęs, ar kitokį diskomfortą jausdamas, kūdikis duoda mums žinoti labai aiškiu būdu, tačiau nereikia iš kart supanikuoti, kad viskas taio blogai, kaip jis garsiai rėkia. Nesakau, kad nereaguoti ir nekreipti dėmesio, anaiptol. Tačiau nusiraminti ir neišsigąsti, nesupanikuoti- taip. Šlapinasi, tuštinasi: tai svarbiausia, vadinasi, atmetus jūsų jaudinimąsi, kad pieno nepakaks, jo pakanka tiek, kiek šiuo metu jam reikia. O kodėl reikia mažiau, kodėl negali ramiai žįsti, ty galvoja apie kažką kitą, kas yra didesnis diskomfortas, o ne apie maistą taip, kaip anksčiau, tai tikrai paaiškinimų gali būti labai įvairių. Tikrai, bandykite spėlioti atmetimo būdu, stenkitės pašalinti galimus trikdžius, jeigu kas nors galėjo pasikeisti jūsų rutinoje, ir kas galėtų būti jūsų galioje pakeisti. O jei kažkas vyksta kūdikio organizme: pilvelyje, burnytėje ar galvelėje, tai tiesiog padėkite jam tai ištverti, irgi nesupanikuoti, neišsigąsti ( nes kūdikiai, kaip minėjau, net ir į spaudimą, kai pvz., dujų prisikaupia, reaguoja tarsi į skausmą, nes tai jiems neįprastas pojūtis, jie jo neatpažįsta ir paklaiksta). Žindykite, kai pavyks rasti kas ramina, kas ir kada patogu ir gera, galvokite, kad tai laikina ir kad pora savaičių ar pan., labai smarkiai nieko neįtakos, kad viskas praeis ir susitvarkys. Greičiausia tiesiog savaime. Tik ištverti.

Laimingai!

Pranešimas redaguotas 12:47 pm – sausio 7, 2014 Lactivist

Jurate, noriu ir vėl nuraminti…Juk mažylis guvus, žvalus, dalina šypsenas aplinkiniams? Gal jis tiesiog..paaugo, yra sveikas, žingeidus, aktyviai domisi aplinka, o sočiai pasisotina Mamytės Pieneliu nakties metu (juk naktinis MP yra riebiausias), tad diena jam norisi tik 'užkandžiauti'?

Normalu ir tai, kad mažylis tuštinasi rečiau, nuo maždaug 6-8 savaitės vaikutis gali tuštintis ir kartą per savaitę ar 10 dienų, tai visiškai nereiškia, kad jam trūksta maistelio, jei išmatos įprastos spalvos, be gleivių, kraujo, ne kietos ir pnš. Pabandykit tiesiog…išvaryti visas baimes ir ramiai laukti sverimosi laiko. Vaikučio būsena parodo, kad viskas gerai (jis linksmas, ne mieguistas, domisi aplinka, čiauška ir nori bendrauti).

Galit neabejoti – pienelis niekur nedings, jo visuomet būna tiek, kiek reikia mažyliui (atėjus augimo šuoliui vaikutis pats intuityviai dažniau glausis prie krūties tokiu būdu didindamas MP kiekį ateičiai).

Ir dar truputį nuo manęs.

Pastebėjau  dar dvi svarbias detales, į kurias norėčiau atkreipti ir jūsų dėmesį: tai, jog jums liūdna, jog vaikelis tarsi ima trauktis nuo jūsų, jog tai, kokią svarbią ir vienintelę ( nes žindymas yra būtent tai, ką jam galėjote duoti tik jūs) vietą užėmėte jo pasaulyje, tarsi ima trauktis į antrą planą. Neišsigąskite, tai laikina, tarsi repeticija, ir visgi šis tas pamąstymui. Dar nesate tam pasirengusi ir toks atitolimas šokiruoja, tačiau ateityje panašių momentų teks patirti greičiausia dar ne kartą, taigi pasistenkite šios patirties nepamiršti ir tiesiog sąmoningai suvokite ( ty tai jau ir darote puikiai), kur čia iš tiesų šuo pakastas, kaip ir kodėl taip jaučiatės ir koks čia kūdikio vaidmuo ( jis jūsų mokytojas ir partneris asmeniniame tobulėjime, kaip ir jūs jo). Turėtų palengvėti: daugeliui mamų tokie jausmai pažįstami, taigi viskas su jumis gerai, nebijokite jų. 

Antroji detalė arba nedidelė pamokėlė su kuria gali būti nusprendęs " padirbėti" jūsų jaunuolis ar jaunuolė, tai yra jūsų, kaip minėjote buvimas gera, puikia, " ekologiška" mama. Viskas su jumis gerai ir čia, norite vaiką auginti pagal tą sistemą, kuri jums atrodo šiuo metu yra pažangiausia, labiausia atitinkanti jūsų vertybes ir įsitikinimus. Taigi kodėl čia jam reikėtų prieš tokį puikų ir geranorišką dalyką protestuoti? Ir ką čia jumyse tobulinti, jeigu norite tik paties geriausio ir elgiatės geriausia, kaip tik sugebate. O paslaptis čia ta, jog vaikas greičiausia jums norėtų, jei galėtų pasakyti ( kol kas tai gali išreikšti tik savo elgesiu, gal net ir pats gerai nesuvokdamas, kodėl elgiasi, kaip elgiasi, nes jis taip tiesiog jaučia, tiesiog veikia pasąmoningai, pagal jame esančią dar tyrą programą, apimančią ne tik fiziologinius, bet ir emocinius, dvasinius dalykus, ty augimą visais lygmenimis, kurie būdingi žmogui). Jis jūsų greičiausia prašo tiesiog atsipalaiduoti: nuo žinojimų, įsitikinimų ir pan., kokie jie geri bebūtų ( nes jie vistiek yra netobuli iki galo, nebūtinai tinkantys ir jam, arba jūsų šeimai, jums, arba nebūtinai tinkantys tuo metu ir pan.) Nes jokia sistema nėra gera iki galo ir su kiekvienu kūdikiu mamai reikia susikurti naują, unikalią, tik jam ir jai tuo metu tinkamą. Ir atsipalaiduoti nuo per didelio stengimosi: nes tada gali pražiopsoti daugelį svarbių dalykų ir nepatenkinti tų poreikių, kurie tuo metu jam iš ties yra patys svarbiausi ( o ne tuos, kurie tu tiki, kad yra svarbiausi). Ty pernelyg didelis žinojimas, planavimas ir pastangos, kartais tave atitraukia nuo šio momento, šios tikrovės ir trukdo adekvačiai įvertinti situaciją. Sakau taip, nes pati ten buvau ( ir dažnai pati darau šią klaidą, kurios iš tiesų negali net klaida vadinti, nes….tai tiesiog žmogiškumas). Tai tiek tiesiog žinojimui, kad taip gali nutikti, kad taip kūdikiai gali elgtis ir iš didelės meilės. Ir net jei kartais gali pasirodyti, kad per giliai kapstomasi, duoti sau daugiau meilės ir pasitikėjimo tuo, kad vyksta, koks yra tavo vaikas ir tu pati: su visais " trūkumais", abejonėmis ir baimėmis, dar niekada ir niekam nepakenkė.

:)