Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Laba diena, gerb. gydytojau,

Nėštumo metu perskaičiau visą Jūsų knygą, buvau labai įkvėpta žindyti būsimą savo kūdikėlį natūraliai ir tik natūraliai. Visos teorijos tikrai logiškos ir priimtinos, tik, deja, pagimdžius dukrytę nebepadeda jokios žinios, nes atrodo, kad realybėje jokie būdai pamaitinti vaikelį neveikia…

Gimdžiau pati, tačiau paskutinę minutę prireikė skubios cezario operacijos. Po operacijos vaikiuko man neatidavė ir prie krūtinės nepaguldė… išvežė į naujagimių priežiūros palatą, ir kadangi gimdžiau naktį, tai tik ryte vyrui leido paimti vaikiuką ir atvežti man… vyras ryte rado dukrytę su čiulptuku – matyt ligoninės personalas davė…  pirmą parą dukrytė beveik išvis nevalgė, neėmė krūties, nors ir kaip bandėme įdėti ir aš, ir vyras, ir akušerės. Nors priešpienis bėgo laisvai vos suėmus spenelį, kartais net nejudinant krūtų bėgdavo ant drabužių. Kitas paras su vyru vis bandėme visaip pamaitinti mažylę, nes pamatėm, kad vaikas vangus, vien tik miega ir valgyti net nesiprašo… Per prievartą glaudžiant prie krūties, pradėdavo nervintis, verkti, sukiojo galvytę visaip bandydama išvengti. 6 akušerių pamainos stengėsi mums padėti išmokyti vaikiuką žysti, bet vis nesėkmingai… dukrytė ne valgė iš krūties, o tiesiog "žaisdavo" su speneliu, sukiojo, kandžiojo, susidarė žaizdos ant spenelių. Faktas, kad nemoka teisingai apžioti. bandžiau rankomis nusitraukinėti ir sumaitinti priešpienį šaukšteliu, bet mergytė vistiek neprivalgydavo. Krito svoris. Akušerės davė mišinuko (manęs net neatsiklausė) ir liepė grįžus namo būtinai primaitinti mišinuku, nes vaikas badauja (o pas mane pieno juk yra).

Dar ligoninėje pastebėjau, kad mergytė niekada plačiai neišsižioja ir neiškiša liežuvėlio – liežuvėlį visada priglaudžia prie viršutinio gomurio – tokiu budu niekaip neidesi teisingai kruties… neveikia jokie triukai – nei smakriuko spaudimas žemyn, nei lūpyčių lietimas speneliu, nei žanduko glostymas – visiškai niekas. Mažylė tiesiog neišsižioja ir tiek. 

Grįžę namo iš ligoninės, nusipirkome pientraukį ir pradėjau nusitraukinėti pienuką, kad bent kelias dienas apgytų speneliai. esu prieš visokius mišinukus, bet vistik damaitindavome šiek tiek, kai neužtekdavo mano nutraukto pienelio, bet vis rečiau ir rečiau, nes kaip įmanoma dažniau nusitraukinėjau, kad pieno netrūktų. Kai speneliai sugijo – vėl bandėme mažylę pripratinti valgyti tiesiai iš krūties, bet problemos kartojosi – vaikas normaliai neišsižioja, žaidžia su liežuviu, kramto. Jei po didžiulių pastangų ir nervų pagaliau pavyksta bent "dalinai" teisingai įdėti krūtį į burnytę (ne visas, bet bent jau didžioji dalis apatinio alveolės laukelio apžiota), tai vaikiukas tada žinda kokias 5 min., o paskui medituoja, užmiega, kokia valanda prie vienos krūties praguli rami, išspjauna, bet paskui vistiek lieka alkana ir matosi, kad nori valgyti. Krūties pilnai neištraukia, nes jai išspjovus, dar galima išspausti pienuko. Kitos krūties atsisako, matyt ten silpniau bėga pienukas.

Negana to , papuoliau į ligoninę su gimdymo komplikacijomis, dabar man leidžia dideles dozes antibiotikų jau 7 para, gydytoja sakė, kad po to dar 5 dienas reikės vartoti geriamus antibiotikus namie. Daktarai griežtai uždraudė maitinti savo pieneliu, kol vartoju antibiotikus, net matytis su savo kūdikiu neleidžia kol kas.  Nusitraukinėju dabar pienelį, kad laktacija nenutrūktų, bet tenka išpilti, o vaikiuką vyras maitina mišinuku…

Man atrodo, kad nuo streso ir antibiotikų mažėja pienuko…. per parą dabar pavyksta nusitraukti tik 550-580 ml (abi krūtis ištraukiu pilnai). Nežinau, ar 3 savaičių mergytei tiek užteks, kad nebereikėtų mišinuko. Nors žindant man gana smarkiai skauda, bet vistiek esu tvirtai pasiryžusi maitinti savo kūdikėlį tik savo pienu iš krūties, nes tikiu žindymo svarba ir nauda, bet bijau, kad po tokios situacijos, kai taip ilgai bus maitinama mišinuku, ir dar kai niekaip nemoka teisingai apžioti krūties, nes neišsižioja ir neiškiša liežuvėlio – bijau, kad galimybės maitinti iš krūties vis mažėja ir mažėja. O nusitraukinėjant pienuką su pientraukiu juk nepagausinsiu pieno kiekio, tai ilgaainiui reiks pereiti prie mišinuko, ko labai labai nenoriu.

Kaip manote, kur gali būti problema, kodėl neišeina vis teisingai įdėti krūties? Kaip pražiodyti vaikutį, jei neveikia jokie "smakriuko triukai", ir kaip pripratinti liežuvėlį laikyti apačioje, o ne viršuje? Ir kodėl vaikutis išspjauna krūtį, nors dar yra alkana, o krūtyje dar tikrai yra pieno? Galbūt mano alveolės per didelės mažai burnytei? Labai labai noriu išmokyti dukrytę teisingai žįsti, ir iš krūties pavalgyti, o ne su ja žaisti. Gal turite kokių patarimų?

Būsiu tikrai labai dėkinga už pagalbą.

Noriu labai padekoti uz patarimus ir padrasinima nenuleisti ranku. Baigus vartoti antibiotikus apsisarvavom kantrybe ir vel is naujo mokemes valgyti pienuka tiesiai is kruties. Buvo visko, is pradziu tikrai skaudejo, buvo nelengva. Bet dabar jau galime drasiai sakyti, kad pagaliau ismokome teisingai maitintis. Ir nors kartais apninka abejones, ar tikrai dukrytei uztenka mano pieno ir (kartais) vakare, kai mergytes apetitas buna l. didelis, papildomai dar duodame l.nedaug misinuko, bet tikiuosi ilgaainiui ir to nebereikes. Aciu jums labai.