Kadangi šios puikios svetainės kūrėjai yra numatę erdvės ir praktinei įvairių mamų patirčiai, norėčiau pora žodelių brūkštelėti apie tai, kaip pati bandau palengvinti savo suslogavusių žinduklių nelengvą dalią. Ne taip jau ir daug jų turiu – vos pora, tačiau gal kažką žiū mano patarimai ir sudomins, o gal net ir padės :) Tik, be abejo, turiu griežtai įspėti, prieš jais pasinaudojant pasitarti su savo pediatru, močiute, vyru, sveiku protu, mamos instinktu ir tt., ir įvertinti slogos lengvumą ar sunkumą, galimas komplikacijas, vaiko savijautą, amžių, jautrumą įv., medžiagoms ir pan.
Taigi suslogavus krūtimi žindomam mažyliui aš visų pirma puolu ieškoti nedidelės pagalvėlės ir stengtis daugiau nešioti stačią, kad tas sekretas lengviau nubėgtų, tada traukiu vilnones kojinytes ir maukšlinu vilnonę apykaklę, dengiančią kakliuką ir krūtinėlę, lašinu pienuką arba tepu sviestmedžio aliejumi nosiuko vidų, kad sudrėkinčiau gleivinę, o pastarasis dar ir padeda nosytei atsikimšti (kur įsigyti dėl etinių sumetimų neminėsiu, susidomėję rasite per paieškos sistemą), skatinu išsičiaudėti valydama vatos tamponėliu (siurbtuką naudoju atsargiai ir tik smarkesnės slogos atvejais), prieš miegą prileidžiu pilną vonią karšto vandens ir sėdime ant krašto kvėpuodami garais (būkite atsargios). Vyresniam (t.y. nuo šešių mėnesių) jau galima į tą pačią vonią, ant viršutinio rūbelio ar pagalvėlės užlašinti ir pora lašelių eterinių aliejų mišinio, prieš tai įsitikinus, jog vaikutis jiems ne alergiškas (tai gali būti "Giraitė" ar kitas kūdikiams tinkamas aliejų mišinys). Pora lašiukų eterinio aliejaus kartais sumaišau su kokiu nors natūraliu aliejumi (pvz., sezamų) ir įtrinu krūtinėlę, padukus, panosiuką. Masažuoju nosies "sparnelius" ir švelniai spaudau taškus prie antakių, patrinu ir vietelę vidinėje delno pusėje – tarp nykščio ir rodomojo piršto. Visos šios priemonės gal ir nėra ypatingai efektyvios (o gal visgi pasirodys priešingai ;), tačiau neturėtų pakenkti ir bent jau būsite ramios, kad kažkuo bandote padėti, masažas ir kvapai padės atsipalaiduoti ir jums pačioms, o nurimusi, savimi pasitikinti mama, padės geriau jaustis ir kūdikiui. Svarbiausia – stebėkite, kaip vaikelis jaučiasi, nieko nedarykite per prievartą ir neatsisakykite rimtesnių priemonių, jeigu jos bus būtinos.
O dar geriau – nesirkite visai!