Naudotojas | Įrašas |
7:05 pm lapkričio 25, 2010
| Hola
| | |
| Narys | įrašai4 |
|
|
Laba diena,gerb.Gydytojau,
Visu pirma,noreciau padekoti uz tokia issamia,informatyvia ir tiek drasos ikvepiancia knyga. Ji neitiketinai pakeite mano mastyma apie zindyma. Stengsiuos kiek imanoma sekt Jusu patarimais.Aciu Jums.
Taip pat iskilo klausimas skaitant.Jus rasote,kad tiek naujagimis,tiek ir kudikis turetu miegot kartu su mama. Cia man viskas aisku,o jau ir su vyru sutarem,kad jis miegos atskirai :).Bet kaip ji reiks veliau pripratinti miegoti savo lovyteje? Ir kiek ilgai patartumete miegoti su mazyliu?
Aciu uz atsakymus
|
|
9:08 pm lapkričio 26, 2010
| Kazimieras Vitkauskas
| | |
| Administravimas
| įrašai922 |
|
|
Miela Hola,
Pirmiausia išsiaiškinkime Jūsų vyro tėviškąsias pareigas. Mama parneša vaiką, o tėčio reikalas parūpinti pačius namus ir juose tokią lovą, kokios reiktų šiam šeimos gyvenimo etapui. Jeigu dėl objektyvių priežasčių pakankamai didelę lovą įsigyti ar patalpinti tėtis negali, jam tenka pripažinti pirmenybinę žindomo kūdikio teisę eilėje į artumą su mama Kompromisu jau ir knygoje siūliau tėvų/mamos lovos praplėtimą priglaudžiant prie jos – šonu prie šono (vienodame aukštyje ir be jokių skiriančių grotų/bortelio) – kūdikio lovelę.
Kiek laiko tai galėtų testis? Tikriausiai nesąžininga būtų “iškraustyti” į kitą kambarį dar nesuprantantį ir sąmoningai tokio veiksmo prasmės nesuvokiantį, bet dar tik instinktyviai, pagal gamtą, motinos artumo natūraliai siekiantį kūdikį, ar net ir dar ganėtinai mažą vieno – dviejų – trijų… metų vaiką. Taigi teks palaukti kol vaikas priaugs tam adekvatų savo proto lygį ir kol mama, drauge su tėčiu jau bus pajėgūs taikiai įtikinti vaiką atskiro miegojimo reikalingumu ar suvilioti to pranašumu, jau be streso ir gąsdinančių neigiamų vaizdinių sukėlimo. Ypač jeigu šis vaikas yra pirmagimis. Persikelti į vyresniojo brolio/ių ar sesers/ų kambarį tikriausiai ir Jums ankstyvojoje vaikystėje būtų buvę drąsiau ir mieliau, negu būti “ištremtai” į bauginančią vienumą. Taigi, kaip galėjote paskaityti knygos skyriuje “Nujunkymo menas”, tai siūloma daryti palaipsniui ir protingai švelniai. Drauge su MotinosIntuicija suprasite, kada jau dera pradėti, ir tada, kartu su ŽmogausProtu, sugalvosite kaip tai geriausiai padaryti. Svarbiausia – NEBIJOKITE MYLĖTI SAVO VAIKĄ
|
|
1:54 pm lapkričio 27, 2010
| Hola
| | |
| Narys | įrašai4 |
|
|
Aciu uz atsakyma
|
|
12:23 pm balandžio 9, 2011
| Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
Mama, Hola,
Mamų, kurios nepabūgę įvairios vaikiškos "technikos" (lovelių, naktinių lempų, elektroninių auklių ir pan.) gamintojų skleidžiamų "siaubo istorijų" apie tai, kaip mamos migdydamos vaikus šalia juos prispaudžia (prisiminkite, kokiu "zuikio miegu" mes miegame, ir jei nesate apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų ir nesergate sunkiomis psichikos ligomis, tai yra absoliučiai neįmanoma), ir vistiek miega kartu su savo kūdikiais ar jau labiau paaugusiais jautresniais vaikučiais, yra daug daugiau, negu jūs manote ;). Galiu patikinti, jog yra netgi tokių, kurie šeimyninėje lovoje miega iš vis keturiese ir laiko tai visiškai asmeniniu reikalu. Kažkam gal tai atrodo iškrypimas, auka ir pan., o man tai būdas pajusti ir suteikti artumą, brangus laikas, kuris greit pasibaigs. Tai neturėtų niekieno trukdyti, nebent mus pačius, bet aš tiesiog laukiu, kol vaikai patys pajus norą atsiskirti, drąsinu juos tam įvairiais kitais būdais, nes žinau, jog ateityje mūsų su vyru laukia daugybė naktų tuščiuose namuose, kai galėsim vartytis savo didžiulėje lovoje tik dviese ir mums bus šilta ne tik nuo viens kito, bet ir nuo šių prisiminimų.
Naktinis maitinimas gali užtrukti, jei norėsite nujunkyti švelniai – vaikai, tik dėl jiems patiems žinomų priežasčių, jo atsisako sunkiausiai, tad užuot vėlusis į nereikalingus karus, man regis, tikrai verta pasirūpinti jūsų komfortu ir miegoti kartu. Atskirą lovelę šalia turėti verta, jei norėsite kartais bent kelias valandas pamiegoti patogiau, ten jį bus saugu palikti ir dieną, bet praleidžiant kuo daugiau laiko bendroje lovoje mama saugo savo jėgas, išsimiega pakankamai,vaikas būna ramesnis dieną, o naktį užsakytas pienukas liejasi laisvai ir nereikia nerimauti nei dėl jo kiekio, nei dėl žindymo dažnumo, trukmės ir panašių trikdančių detalių.
Paklausykite, ką jums sako širdis ir mamos instinktas ir neleiskite kitiems (net ir man) įtakoti tokių asmeniškų jūsų su vaikeliu/ šeima sprendimų, kaip miegojimas ar nemiegojimas kartu. Sėkmės motinystėje!
|
|
1:51 am balandžio 11, 2011
| Kazimieras Vitkauskas
| | |
| Administravimas
| įrašai922 |
|
|
Pranešimas redaguotas 10:59 pm – balandžio 10, 2011 Kazimieras Vitkauskas
Miela Mamule Mu,
negaliu nesvaigti iš džiaugsmo, matydamas koks stebuklas dedasi čia nuo balandžio aštuntosios ryto. Skaitydamas Jūsų įrašus, randu juose tai, ką ir aš pats norėjau/norėčiau pasakyti, bet nė iš tolo taip gražiai ir tiksliai neišeitų. Tai yra / Jūs esate tai, apie ką aš svajojau nuo pat gimimo (šitos internet svetainės). Jūsų lūpomis/tekstais kalba reikalo žinojimas kartu su originalia motinos išmintimi, kuri yra pati didžiausioji žmogiškoji vertybė.
Ačiū Dievui, čia Jus atvedusiam!
|
|
10:39 am balandžio 11, 2011
| Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
:) Tapimas mama provokuoja moters asmenybę išmokti atrasti vidinį žinojimą, kaip būti su savo vaiku, nebijoti pasinaudoti tuo, kas vadinama "motinišku instinktu". Kasdienybės triukšme savo tylų vidinį balsą išgirsti labai sunku, pasitikėti savo kūno signalais taip pat šiandien turime mokytis sąmoningai, o daugelį per amžius žinomų dalykų atrasti iš naujo. Todėl gera, jei galime vienas kitam padėti tai padaryti, padrąsinti ir palaikyti. Dalindamasi savo kuklia asmenine patirtimi nesiekiu tuo, kas geriausia būtent man ir mano konkrečiam vaikui, įtikinti kitų, atvirkščiai – noriu nešti žinutę mamoms, kad jos išdrįstų išsilaisvinti iš autoritetų ir mokytųsi remtis savimi ;)
Tad mums visiems, mielas gydytojau, čia pakeliui. Ačiū jums už kelio ženklus – jie padeda nepasiklysti
|
|