Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Aš taip pat, jei gydytojas, neįžvelgs kokios galimai rimtesnės bėdos, labiausiai rekomenduočiau (iš savo patirties) kūdikį ir švelnumą. Sakyčiau: "mažyli, žinai, kažką prisidirbom, bet čia nieko tokio, tik reikės tau dabar truputį pasistengti ir mamytei padėti. Mūsų čia abiejų reikalas, tai aš tau iš savo pusės bandysiu palengvint darbą, o tu man, gerai? Tai va, žinok,  pradėsim nuo to, kad tavęs dabar lauks keletą žindymų tokio truputį sunkesnio darbelio, teks gerokai tau paplušėti su tuo papuku mano, kur tau nelabai patinka, nepyk jei mamytė net ir griežtesnė pasirodys, ir jei tinginiausi, neduosiu tau kito :) Bet už tai paskui ir žaisim, ir eisim į laukutį, ir mamytė bus laiminga, ir tau vėl pienuko bus į valias. "

Jūsų indėlis tuo tarpu galėtų būti toks: maksimali pagalba vaikeliui ne tik tvirtu pasiryžimu ir be nereikalingo gailesčio ( ką čia aš tą savo vargšiuką kankinsiu, kaip čia aš jį dabar galiu taip versti), bet ir kuo didesnis atsipalaidavimas (pasistenkite prieš "procedūrą neįsitempti, galbūt pasimėgaukite šiltu dušu, po to patogiai dviese įsitaisykite, galite netgi išdrįsti pasilenkti virš savo žinduklio keturpėsčia, taip kad su jumis bendradarbiautų ir dalį darbo iš mažylio perimtų žemės traukos dėsnis). O visų svarbiausia, tikite tuo ar ne, pasinaudokite minties galia: esu praktiškai išbandžiusi, kaip mūsų minties komandai paklūsta visi kūno raumenys, netgi vidiniai, jogai seniai tuo naudojasi, taigi manau, kad krūtis neturėtų būti išimtis: pabandykite vaikui žindant susitelkti į tą guzą, bet ne su įtampa,neapykanta ir noru kuo greičiau jo atsikratyti, kaip į kokį priešą žvelgiant, o su švelnumu, įsivaizduojant, kaip jis po truputį atsileidžia, sušyla, suminkštėja, kaip ima sklaidytis, koks jus apima lengvumas ir malonumas, pajuskite, kaip iš lėto, nedrąsiai plečiasi jūsų pieno latakėliai, atpalaiduodami jam kelią, kaip jį lengvai praleidžia. Stebėkite ir jei reikia paprašykite atsipalaiduoti ir jūsų sprandą, nugaros apačią… Nustebsite, atkreipusi dėmesį, kaip įsitempę mes kartais žindome, kaip klajoja mūsų mintys, rengamos kūną netrukus lėkti prie laukiančių darbų ir planų. Tad nenuostabu, jog jis galimai kartais ima ir mūsų dėmesio būti čia ir dabar, pareikalauja tokiu būdu.

Viso, ko geriausio!