Pranešimas redaguotas 1:38 pm – birželio 25, 2013 Lactivist
Miela Vosa,
džiugu, kad pasiklausiusi kitų nuomonės neskubat uždaryti vaikelio kitame kambaryje ir klausot savo širdies – leidžiat vaikeliui žįsti ir psiriglausti prie savęs tada, kada JAM to reikia… Tokio amžiaus vaikučiai aktyviai domisi aplinka, ją tyrinėja net ir
miego metu, sapnuose, tad miegodami išgyvena begalę 'nutikimų' – bėga, šoka, krenta, verkia, džiaugiasi ir tt. Paaugusiems vaikučiams ne mažiau nei kūdikiams reikia mamytės artumo, šilumos ir begalinės meilės, o visa tai jie gauna kartu su MP: prisiglaudę prie mamos krūties ir jausdami ritmišką mamos širdies plakimą nurimsta, jaučiasi saugūs ir įvertinti ir vėl sugrįžta į saldžią sapnų karalystę. Juk ir mes, suaugę, norim jausti mylimą žmogų šalia kai skauda, kai liūdna ar apima nerimas, baimė ir tt. Be jokios abejonės tai nėra blogai. Juk motiniška pareiga – įsiklausyti į vaikelio poreikius ir padėti jiems augti sveikais, laimingais…Vaikučiui nei dėmesio, nei meilės niekada nebus per daug. Vaikučio 'atstumimas' nuo krūties negarantuoja, kad abu turėsit ramią naktį. Atėmus krūtį gali tekti ieškoti kitų nuraminimo būdų. Dažnai tai yra gerokai sudėtingiau.
Vaikystė tokia trumpa…Netrukus galėsit mėgautis ramiomis naktimis, o visos šių dienų bemiegės naktys padės užauginti sveiką, savimi pasitikinčią ir ypatingą asmenybę.